- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- eI-8447-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01676-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- D.N.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.N. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D.N. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, VSDFV) 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-5073 ir atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyrių (toliau – ir atsakovas, VSDFV Mažeikių skyrius) įpareigoti iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui ir priimti sprendimą.
Skunde, kurį patikslino, nurodo, jog 2019 m. gegužės 7 d. jis gavo VSDFV Mažeikių skyriaus pretenziją Nr. (8.20)DV _S-16865, kuria pareikalauta grąžinti 1129,62 Eur vaiko išlaikymo išmokas, valstybės išmokėtų vaiko K.J. išlaikymui laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. bei 362,62 Eur palūkanas. Skola valstybės biudžetui buvo tikslinama ir sudaro 1553,24 Eur, iš kurių 1129,62 Eur yra vaiko išlaikymo išmokos, 362,62 Eur palūkanos ir 61 Eur delspinigiai. Pažymi, jog nesutikdamas su VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. (8.20) DV_S-22998, 2019 m. liepos 3 d. jis kreipėsi į VSDFV, kuri 2019 m. liepos 25 d. sprendime konstatavo, kad jo vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų įsiskolinimui, atsiradusiam iki 2017 m. gruodžio 31 d., senaties terminas netaikytinas.
Pareiškėjas neginčija, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.204 straipsnio 3 dalį valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų, tačiau teigia, jog šiai teisei įgyvendinti įstatymų leidėjas yra numatęs senaties terminą, kuris turi būti taikomas kilusio ginčo atveju. Remiasi Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7 – 9 dalių nuostatomis, ir mano, jog ginčo atveju yra suėjęs 5 metų skolos išieškojimo senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2013 m. gruodžio 1 d., todėl VSDFV Mažeikių skyriaus pretenzija yra nepagrįsta, o išieškojimas nutrauktinas. Atkreipia dėmesį, jog 2018 m. lapkričio 9 d. vykdomoji byla buvo užbaigta, iš jo išieškojus visą teismo priteistą sumą. Teigia, jog tokiu būdu išieškotoja S.J. gavo ne tik teismo sprendimu iš jo vaiko išlaikymui priteistas sumas, tačiau ir 1129,62 Eur iš Vaikų išlaikymo fondo. Akcentuoja, jog nei išieškotoja, nei Vaikų išlaikymo fondas ir VSDFV antstolei nepranešė apie išieškotojai išmokėtas sumas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal minėtą įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Argumentuoja, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), pagal kurio 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko yra išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Nors Socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, teigia, jog būtina atsižvelgti į įstatymų leidėjo tikslus priimant Pakeitimo įstatymą. Argumentuoja, jog vaikų išlaikymo išmokų administratoriaus pakeitimu buvo siekiama efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo, o ne senaties termino iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties pritaikymo. Mano, jog nagrinėjamu atveju taikytinas principas „įstatymas atgal negalioja“. Kadangi įsiskolinimas atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., priverstinio skolos išieškojimo senaties terminas neturi būti taikomas. Argumentuoja, jog pagal Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kadangi įsiskolinimas atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., kilusio ginčo atveju VSDFV Mažeikių skyrius neturėjo pagrindo taikyti Socialinio draudimo įstatyme nustatyto penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties termino, nes iki minėto termino galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties termino.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą nurodo, jog prašo skundą atmesti. Teigia, jog skola susidarė dėl to, kad iš Vaikų išlaikymo fondo buvo mokamos išmokos K.J. išlaikymui. Išmokos buvo mokamos nepertraukiamai už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Argumentuoja, jog pagal Pakeitimo įstatymo nuostatas, nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga vykdo vaikų išlaikymo išmokų skyrimą, mokėjimą bei išmokėtų išmokų, apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, o taip pat atlieka iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų ir priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininko. Akcentuoja, jog nei Pakeitimo įstatyme, nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nėra nustatyta, jog iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms materialinės teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą, yra taikomas atgaline data. Mano, jog pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog po 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, pareiškėjo neįvykdytai prievolei bus taikomas senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčydamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (9.8E)-I-5073 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ teisėtumą ir pagrįstumą bei prašydamas VSDFV Mažeikių skyrių įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo vaiko išlaikymo išmokų skolos valstybės biudžetui klausimą ir priimti sprendimą, pareiškėjas nesutinka su raginimu valstybės biudžetui grąžinti pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą išmokėtas išmokas bei apskaičiuotas palūkanas.
Pažymėtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
CK 3.204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą.
Iki 2018 m. sausio 1 d. Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo pagrindus bei tvarką reglamentavo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2018 m. sausio 1 d., kuriuo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas išdėstytas nauja redakcija, jis pavadintas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymu, kurio 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėta išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog po to, kai pareiškėjui buvo įteikti VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. pretenzija ir 2019 m. birželio 26 d. raštas Nr. (8.20) DV_S-22998 „Dėl informacijos pateikimo“ dėl pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų valstybės biudžetui grąžinimo, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas nutraukti priverstinį vaiko išlaikymo išmokų skolos ir palūkanų valstybės biudžetui išieškojimą.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VSDFV 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (9.8E)I-5073 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ VSDFV Mažeikių skyriaus veiksmus dėl vaiko išlaikymo išmokų permokos S.J. nenustatymo pripažino teisėtais.
Nors skundu prašoma VSDFV Mažeikių skyrių įpareigoti iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo skolos valstybės biudžetui ir tuo klausimu priimti sprendimą, bylos duomenys patvirtina, jog dėl pareiškėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui VSDFV Mažeikių skyriuje yra atliekamas papildomas patikrinimas ir išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokas ir (arba) delspinigius dar nėra priimtas.
Pažymėtina, jog privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), kuris turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.
Taigi šiuo atveju nagrinėjant šią bylą esminę reikšmę turi pareiškėjų skunde suformuluoti reikalavimai bei nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami šie reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą, galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.
Pažymėtina, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Akivaizdu, kad skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).
Įvertinus tai, jog išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokas ir (arba) delspinigius dar nėra priimtas ir yra atliekamas papildomas tyrimas, VSDFV 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (9.8E)I-5073 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ laikytinas teisėtu.
Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiksmams (neveikimui) yra numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), akivaizdu, jog teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu administraciniu aktu yra administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokas ir (arba) delspinigius.
Įvertinus tai, jog pareiškėjo materialiųjų teisių turinys pasikeistų tik nuginčijus administratoriaus sprendimą iš skolininko išieškoti išmokas ir (arba) delspinigius, darytina išvada, jog pareiškėjo pasirinku būdu jo galimai pažeistos subjektinės teisės negalėtų būti apgintos. Kadangi nagrinėti aplinkybes, susijusias su pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų valstybės biudžetui grąžinimu įstatymas numato viešojo administravimo subjektui, kuriam ir tenka pareiga administracinį sprendimą pagrįsti faktiniais duomenimis, šiuo aspektu skundo argumentai nevertintini.
Skundo netenkinus, pareiškėjas neįgijo teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.