- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 2-355-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01442-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- K. V.
- Trečiasis asmuo
- B. F.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. P. prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1264-580/2017 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B. F.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 579 240,03 Eur skolą, 47 625,12 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio metines palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. P. pateikė priešiekinį atsakovams A. P. ir B. F., prašydamas pripažinti 2013-02-04 paskolos sutartį nesudaryta CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-11-24 nutartimi nutarė atsakovo A. P. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmesti ir nustatyti jam terminą iki 2016-12-07 sumokėti 5 213 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kylanti iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, tenka to prašančiam asmeniui. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė dviejų banko sąskaitų, kuriose neturi pinigų, išrašus, tačiau visiškai neaiškus atsakovo darbo užmokestis, turimas turtas, kitos pajamos.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra atstovaujamas advokato, kuriam reikalingumas pateikti turtinę padėtį patvirtinančius duomenis yra akivaizdžiai žinomas. Dėl to teismas sprendė, kad duomenų nepateikimas yra sąmoningas, tuo tarpu, neteikiant duomenų apie pajamas ir turtą, negalima nustatyti aplinkybės, jog atsakovas negali sumokėti žyminio mokesčio.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetamas ir nustatomas terminas trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 138 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo pajamų dydį, teikia pažymą apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kuri patvirtina, kad apelianto darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto) yra 331 Eur, todėl jis neturi galimybių sumokėti 5 213 Eur dydžio žyminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį galėtų nesunkiai realizuoti, o gautus pinigus panaudoti žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi teismas, turėdamas prieigą prie viešųjų registrų, esant abejonių dėl bylos šalių dėstomų teiginių, turi galimybę pastaruosius patikrinti.Apeliantui vienintelis priklausantis turtas yra gyvenamasis butas, kuris priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau buto pardavimas užtruktų neapibrėžtą laiką. Apeliantas neturi kitokio pobūdžio pajamų (negauna dividentų), todėl darbo užmokestis yra vienintelis pajamų šaltinis, o butas - vienintelis apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas.Apeliantui priklauso minėtas nekilnojamasis turtas, todėl priešieškinio atmetimo ir žyminio mokesčio priteisimo atveju, galėtų būti realizuojamas nekilnojamasis turtas ir įvykdoma prievolė, susijusi su žyminio mokesčio sumokėjimu.Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas K. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartį palikti nepakeistą, atskirtąjį skundą atmesti.
Atsakovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, pateikė UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažymą dėl išmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. liepos – spalio mėn. Tokie duomenys patvirtina faktą, jog atsakovas gauna pastovias pajamas. Atsakovas yra buvęs UAB „Vilniaus vandens parkas“ vadovas, taip pat UAB „Eiguva“ akcininkas, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas yra socialiai remtinas, gauna pašalpą ar kt.
Atsakovas, gavęs ieškinį dėl skolos priteisimo, galimai išsigrynino asmeninėse sąskaitose turimas lėšas.
Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, todėl jis turi galimybę susimokėti žyminį mokestį.
Atsakovas nesąžiningai perleido dovanojimo sandoriais didžiąją dalį savo turimo nekilnojamojo turto kitiems asmenims, sąmoningai ženkliai pablogindamas finansinę padėtį ir taip siekdamas išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, o šiuo atveju ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-11-24 nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopiją, Nekilnojamojo turto registro 2016-11-30 išrašo kopiją.
Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašų kopijas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra reikšmingi nagrinėjamam klausimui, o bylos šalys turėjo galimybę žinoti apie tokių dokumentų pateikimą ir su šiais pateiktais dokumentais susipažinti. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą ir juos vertina.
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).
Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi, pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, o nagrinėjamu atveju – būtinumą atidėti 5 213 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, tenka apeliantui (CPK 178 str.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, kadangi pastarasis nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas sunkią savo finansinę padėtį grindžia UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažyma apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Nekilnojamojo turto registro 2016-11-30 išrašu, taip pat „Swedbank“, AB sąskaitų išrašais. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina būtinumo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti sąskaitų išrašai nepatvirtina sunkios apelianto finansinės padėties, kadangi minėti išrašai yra pateikti tik iš vieno banko, t. y. „Swedbank“, AB. Tuo tarpu, apeliantas nepateikė duomenų, kad neturi sąskaitų ir lėšų jose kituose bankuose bei kredito įstaigose, kad negauna kitų rūšių pajamų, kad neturi santaupų ar kitų pajamų šaltinių.
Pažymėtina, kad apelianto pateikta UAB „Vilniaus vandens parkas“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį vertintina kritiškai, kadangi apeliantas, būdamas UAB „Vilniaus vandens parkas“ vadovu, pats ją pasirašė. Apeliantas taip pat nepateikė kitų galimų įrodymų (pvz. metinės turto ir pajamų deklaracijos), leidžiančios daryti tikėtiną išvadą dėl sudėtingos apelianto finansinės padėties, nors tokia pareiga, kaip minėta, tenka prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo reiškiančiam asmeniui.
Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pats patikrinti viešuosius registrus ir įsitikinti apie apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą bei jo finansinę padėtį. Kaip minėta, pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą, o nagrinėjamu atveju – būtinumą atidėti 5 213 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, tenka apeliantui, todėl apeliantas, o ne teismas privalėjo pateikti visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos baigties
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo A. P. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, sprendžia, kad nustatytinas naujas terminas iki 2017 m. balandžio 7 d. (įskaitytinai) 5 213 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Nustatyti atsakovui A. P. terminą iki 2017 m. balandžio 7 d. (įskaitytinai) sumokėti 5 213 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.