- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- e1-359-439/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00013-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.2.17.1.1Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (baudžiamąjį įsakymą siųsti elektroniniu paštu(duomenys neskelbtini)), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:
A. S., pažeisdamas E. P. ir T. R. (ES) Nr.2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. XIII- 2584) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į E. S. iš trečiųjų šalių įveža ar iš E. S. per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2024 m. gegužės 16 d., apie 21:30 val., pėsčiųjų taku vykdamas iš Lietuvos Respublikos į R. F. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo punktą, esantį K. D. Panemunėje, paslėpęs savo avimuose batuose gabeno 10650 Eur, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos ir jų nepateikė muitinės kontrolei.
Šalies argumentai
A. S. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kapitonu. Jo darbo užmokestis yra 4000 eurų per mėnesį. Pagal darbo pobūdį reise, t. y. plaukime, praleidžia 6 savaites ir 6 savaites praleidžia namie, t. y. Klaipėdoje, kur gyvena tėvai, arba Rusijoje, Kaliningrado srityje, kur gyvena žmona J. ir 7 metų sūnus M. Darbo atlyginimą gauna eurais į savo asmeninę sąskaitą. Rusijoje yra problematiška iš jo banko sąskaitos išgryninti pinigus. Yra keli bankai, kur galima tai padaryti, tačiau valiutos keitimo kursas yra labai nepalankus. Paskutinį kartą iš reiso, plaukimo, grįžo 2024-05-09 į Kaliningrado sritį pas žmoną. 2024-05-13 per Panemunę atvyko į Lietuvą. Lietuvoje iš savo banko sąskaitos išsigrynino pinigų. Iš banko išsigrynino eurais, kadangi tokia valiuta gauna atlyginimą. Pas tėvų taip pat turėjo savo pinigų, kuriuos buvo išsigryninęs ankstesniais kartais. Buvo girdėjęs, kad eurų į Rusiją išvežti iš Lietuvos negalima. Tai žinojo tik iš nuogirdų, tačiau niekur oficialiai to neskaitė. Taip pat žinojo, kad dolerių niekas nedraudžia į šią šalį gabenti. Tiksliai neskaičiavo, kiek turėjo eurų. Pinigus pasidalino į dvi krūveles. Vienoje buvo kupiūros po 100 eurų ir po 200 eurų, kitoje - po 50 eurų. Pinigus suvyniojo į polietilenines pakuotes. Taip darė tam, kad kupiūros nesusilankstytų ir neišsiteptų gabenant. Taip pinigus padalinęs į dvi krūveles, jas susidėjo į savo batus. Batų vidpadžius išsiėmė ir pasidėjo į lagaminą tarp daiktų. 2024-05-16 apie 21:30 val. nuėjo į Panemunės kelio postą, tam, kad perėjęs sieną nuvyktų į Rusiją. Jis buvo girdėjęs, kad eurų iš Lietuvos išvežti negalima, todėl juos ir slėpė. Nežinojo tikslios pinigų sumos, kuri buvo batuose, bet buvo įsitikinęs, kad yra mažiau nei 10000 eurų. Buvo įsitikinęs, kad pinigų sumos iki 10000 eurų nereikia deklaruoti. Praėjus pasienio patikrą, muitinės pareigūnas pasakė, kad jam su visais daiktais reikia eiti į tikrinimo vietą. Nuėjus ten, jo paklausė ar turi gabenamų pinigų. Jis pats išsitraukė piniginę ir atidaręs ją parodė muitinės pareigūnui. Ten buvo 10 eurų ir 154 JAV doleris. Jo dar paklausė ar turi daugiau pinigų. Į tai jis pasakė, kad neturi daugiau pinigų. Muitinės pareigūnas patikrino jo daiktus ir paprašė nusimauti batus. Tada jau jo batuose rado ten paslėptus pinigus. Jo paklausė kiek ten yra pinigų. Jis atsakė, kad 100 procentų yra įsitikinęs, kad yra iki 10000 eurų. Pinigus iš pradžių suskaičiavo jis pats pareigūno akivaizdoje, o po to jau pareigūnas perskaičiavo. Pasirodo jo batuose buvo 10650 eurų. Labai gailisi, kad padarė nusikaltimą gabendamas kontrabanda savo asmeninius pinigus, gautus iš darbo užmokesčio. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir gailisi. Sutinka procesą baigti baudžiamuoju įsakymu. Prašo esant galimybei skirti kuo mažesnę baudą ir nekonfiskuoti gabentų pinigų, kurie jo šeimai yra labai reikalingi (1 t., b. l. 79-82).
Motyvuojamoji dalis
Be A. S. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta bylos medžiaga:
Liudytojas D. J. parodė, kad yra Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiasis inspektorius. 2024-05-16 dirbo Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, esančioje K. D., pėsčiųjų iš Lietuvos Respublikos išvykimo pusėje, 18 darbo vietoje. Apie 21.30 val. pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos atvyko Lietuvos pilietis A. S., kuris vyko į R. F. (Kaliningrado sritį). Paklausus kur vyksta ir kiek gabena grynųjų pinigų, A. S. atsakė, kad vyksta į Kaliningradą ir turi 10 EUR ir 154 S. T. ištraukė iš kelnių užpakalinės kišenės juodos spalvos piniginę ir parodė vieną kupiūrą po 10 EUR, 2 kupiūras po 50 USD, 1 kupiūrą po 20 USD, 2 kupiūras po 10 USD, 2 kupiūras po 5 USD, 4 kupiūras po 1 S. Į. apie atsakomybę dėl kontrabandos, jo pateikti duomenys apie gabenamus deklaruojamus daiktus buvo suvesti į MDAS ir KOMANDOR sistemas, kur buvo užpildyta keleivių žodinė deklaracija Nr. 24LTLK4000ZD067AD8 ir KOMANDOR patikrinimo aktas Nr. R24LTLK4000ZD3788960. Dėl atsakomybės už kontrabandą įspėja visus tiek išvykstančius iš Lietuvos Respublikos į Rusiją tiek ir iš šios šalies atvykstančius asmenis. Šioje pamainoje buvo priimtas sprendimas tikrinti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis, kurie su savimi gabena lydimą bagažą. A. S. su savimi turėjo lagaminą, todėl A. S. buvo palydėtas į tarnybines patalpas detaliam daiktų patikrinimui. Atliekant daiktų tikrinimą, lagamine, tarp asmeninių daiktų, pastebėjo nenaujus - padėvėtus batų vidpadžius. Tai sukėlė įtarimą, kad asmuo savo batuose gali gabenti nedeklaruotų daiktų, todėl buvo atlikta minėto piliečio asmens apžiūra. Asmens apžiūros metu piliečio dėvimuose sportinio tipo bateliuose buvo rasti į pakavimo plėvelę supakuoti pinigai: kairės kojos bate pakelyje buvo rasta 3650 eurų, t. y. 73 kupiūros 50 eurų nominalo vertės, o dešinės kojos bate pakelyje rasta 7000 eurų, t. y. 68 kupiūros 100 eurų nominalo vertės ir 1 kupiūra 200 eurų nominalo vertės. Iš viso apžiūros metu rasta 10650 eurų nedeklaruotų pinigų. Batuose rastus paslėptus nedeklaruotus pinigus suskaičiavo A. S. akivaizdoje (1 t., b. l. 39-42).
Iš 2024-05-17 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2024-05-16 paimti A. S. pinigai. Protokole užfiksuota, kad apžiūrimas popierinis vokas. Vokas baltos spalvos popieriaus. Ant voko užrašyti paaiškinamieji užrašai 2024-05-16 Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste sulaikyti nedeklaruoti pinigai, kuriuos gabeno A. S.. Vokas užklijuotas, be atidarymo požymių. Atidarius voką ir suskaičiavus pinigus, viso yra: 200 eurų nominalo 1 kupiūra, 100 eurų nominalo 68 kupiūros, t. y., 6800 eurų, 50 eurų nominalo 73 kupiūros, t. y., 3650 eurų. Iš viso yra 10650 eurų (1 t., b. l. 26-31).
Iš 2024-05-17 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pasienio postas, esantis D., Panemunėje. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį D., Panemunėje, matomas muitinės postas, kurį kerta iš Lietuvos Respublikos į R. F. (Kaliningrado sritį) išvykstantys asmenys bei iš R. F. (Kaliningrado srities) į Lietuvos Respubliką atvykstantys asmenys. Apžiūrima teritorija yra aptverta metaline tvora ir pažymėta ženklais nurodančiais, kad tai yra pasienio kontrolės punktas skirtas išvykti į R. F. ir atvykti iš jos. Išvykimui iš Lietuvos Respublikos skirtos 3 eismo juostos išvykstantiems transporto priemonėmis ir 3 juostos išvykstantiems pėsčiomis. Pėsčiųjų ir transporto priemonių juostos yra atskirtos metaline tvora. Apžiūros metu einama kryptimi Lietuvos Respublika – R. F.. Priėjus postą, matyti įrengti šviesoforai, pakeliamas užtvaras, informaciniai stendai. Pėsčiųjų takas, skirtas išvykstantiems pėsčiomis, yra dešinėje kelio pusėje. Tik priėjus metaline tvora nuo važiuojamosios dalies atskirtą pėsčiųjų taką, dešinėje matyti informacinis stendas, padalintas į dvi dalis, kurio viena dalis skirta Lietuvos Respublikos muitinės informacijai, o kita - Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Peržiūrėjus muitinės pateiktą informaciją, atspausdintą ant A4 formato lapų, nustatyta, kad skelbimų lentoje yra pateikta informacija, skirta asmenims, kurie su savimi gabena grynuosius pinigus. Muitinė skelbia, kad "Kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąją šalį ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju asmuo turi pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo.
Grynuosius pinigus turi deklaruoti juos gabenantis fizinis asmuo, nepriklausomai nuo to, kas yra grynųjų pinigų savininkas (juos gabenantis asmuo, kitas fizinis ar juridinis asmuo) ir kodėl asmuo juos gabena.
Pavyzdys. Grupė asmenų (pvz., tėvas, motina ir du vaikai) atvyksta į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies. Tėvas gabena 30000 eurų grynųjų pinigų sumą savo krepšyje. Gabenami pinigai priklauso visiems šeimos nariams, tačiau kadangi visą 30000 eurų grynųjų pinigų sumą gabena tėvas, jis privalo ją deklaruoti".
Toliau einant pėsčiuoju taku link R. F. prieinama prie patikrinimo punkto, už kurio pėsčiųjų takas tęsiasi varteliais, kurie leidžia eiti tik viena kryptimi, t. y. tik į R. F..
Toliau apžiūra tęsiama Panemunės kelio posto tarnybinėse patalpose. Šiose patalpose matyti įrengtos muitinės pareigūnų darbo vietos su rašomaisiais stalais ir kompiuterine technika. Muitinės posto vyriausiasis inspektorius D. J., laikinai einantis pamainos viršininko pareigas, nurodo, kad pas į R. F. vykstantį Lietuvos Respublikos pilietį A. S., jo avimuose batuose, buvo rasta 10650 eurų, kurie buvo slėpti nuo muitinės kontrolės ir nepateikti muitiniam tikrinimui. Šios įvykio vietos apžiūros metu jis pateikia minėtus pinigus. Taip pat D. J. informavo, kad muitinio tikrinimo metu iš A. S. buvo paimti jo asmeniniai mobiliojo ryšio telefonai Samsung ir Tecno POVA ir šios įvykio vietos apžiūros metu pateikia minėtus mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat D. J. pateikia A. S. deklaruotus gabenamus pinigus, t. y. 10 eurų ir 154 JAV dolerius (1 t., b. l. 19-25).
Iš 2024-05-16 Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto l. e. p. posto pamainos viršininko D. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024-05-16 Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, pėsčiųjų iš Lietuvos Respublikos išvykimo pusėje, apie 21.30 val. pėsčiųjų taku atvyko Lietuvos Respublikos pilietis A. S., kuris paaiškino, kad vyksta į Kaliningradą ir gabena 10 EUR ir 154 S. P. iš kelnių užpakalinės kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę ir parodė vieną kupiūrą po 10 EUR, 2 kupiūras po 50 USD, 1 kupiūrą po 20 USD, 2 kupiūras po 10 USD, 2 kupiūras po 5 USD, 4 kupiūras po 1 USD. A. S. buvo įspėtas apie atsakomybę dėl kontrabandos, o duomenys suvesti į MDAS ir KOMANDOR sistemas (KŽD Nr.24 LTLK4000ZD067AD8, KOMANDOR patikrinimo aktas Nr. R24LTLK4000ZD3788960). Kilus įtarimui, kad asmuo gali gabenti nedeklaruotus pinigus ir prekes, A. S. buvo palydėtas į tarnybines patalpas detaliam daiktų patikrinimui. Atliekant daiktų muitinę kontrolę tarp asmeninių daiktų pastebėti nenauji batų vidpadžiai, todėl buvo atlikta minėto piliečio asmens apžiūra. Asmens apžiūros metu A. S. dėvimuose bateliuose rasti į pakavimo plėvelę supakuoti pinigai: kairės kojos bate pakelyje buvo rasta 3650 eurų, t. y. 73 kupiūros 50 eurų nominalo vertės, o dešinės kojos bate pakelyje rasta 7000 eurų, t. y. 68 kupiūros 100 eurų nominalo vertės ir 1 kupiūra 200 eurų nominalo vertės. Iš viso apžiūros metu rasta 10650 eurų nedeklaruotų pinigų (1 t., b. l. 8-18).
Šie aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.
Teismo vertinimu, A. S. kaltė padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad žinojo, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, privalo jas deklaruoti raštu, pateikiant muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, tačiau privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 10650 eurų, nepateikė muitinės kontrolei. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, įrodyta, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.
Už BK 199 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
A. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, prokuroras siūlo skirti 120 MGL dydžio, t. y. 6000 eurų baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 80 MGL dydžio, t. y. 4000 eurų, baudą. Vadovaujantis BPK) 140 straipsnio 13 dalimi į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 16 d., 21 val. 30 min. iki 2024 m. gegužės 17 d., 12 val. 40 min. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę bausmę – 78 MGL, t. y. 3900 eurų, baudą. Taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį ir konfiskuoti iš kontrabanda gabentų pinigų 600 eurų. Iš likusios kontrabanda gabentos pinigų sumos – 3900 eurų nukreipti paskirtos baudos sumokėjimui, o likusią sumą – 6150 eurų, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, gražinti A. S..
A. S. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl siūlomos bausmės rūšies sutinka, bet prašo teismo skirti švelnesnę bausmę ir nekonfiskuoti gabentų pinigų, kurie jo šeimai yra labai reikalingi. Sutinka, kad iš sulaikytų pinigų būtų išskaičiuota paskirta bauda.
Skiriant bausmę A. S. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). A. S. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis.
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. BK 47 straipsnyje nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą baudos dydis yra nustatomas nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra anksčiau neteistas, dirbantis, todėl tikslinga už jo padarytą apysunkį nusikaltimą skirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 16 d., 21 val. 30 min. iki 2024 m. gegužės 17 d., 12 val. 40 min. (vieną dieną). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kontrabandos būdu buvo gabenti pinigai. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. gabenta nedeklaruotų pinigų suma (10650 Eur) neženkliai viršijo leistą ribą (10000 Eur), todėl iš kontrabanda gabentų pinigų sumos konfiskuotina 600 Eur suma.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) iš A. S. paimtų pinigų sumos – 10650 eurų, įneštų į Muitinės departamento prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią URBO banke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 600 Eur suma konfiskuotina, 3900 Eur suma nukreiptina A. S. paskirtos baudos sumokėjimui, o likusi suma – 6150 Eur, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina A. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. 80 MGL (4000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais A. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 16 d., 21 val. 30 min. iki 2024 m. gegužės 17 d., 12 val. 40 min. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 78 MGL, t. y. 3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti 600 Eur sumą iš A. S. kontrabanda gabentų pinigų sumos, iš paimtų pinigų sumos – iš 10650 Eur, įneštos į Muitinės departamento prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią URBO banke.
Iš A. S. paimtų pinigų sumos – iš 10650 Eur, įneštos į Muitinės departamento prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią URBO banke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 3900 Eur sumą nukreipti A. S. paskirtos baudos sumokėjimui, likusią sumą – 6150 Eur, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti A. S..
Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.