Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F. ir atsakovo viešosios įstaigos „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo inicijuoti organizaciniai pertvarkymai buvo realūs, patvirtinti kompetentingo organo sprendimu, kas paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę dėl fiktyvaus jos atleidimo iš darbo pagrindo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

20.2. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis yra viešoji įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas gyventojams, ir kuri yra finansuojama iš teritorinių ligonių kasų. Atsakovo pareigybės mažinimu buvo siekiama ne tik bendra ekonominė nauda, bet ir administravimo išlaidų mažinimas, o darbas, susijęs su tiesioginiu GMP paslaugos vykdymu (jaunesniojo slaugos specialisto, dispečerio), ieškovei buvo siūlomas. Tokiu būdu kompensacijos sumažinimas, vadovaujantis proporcingumo ir sąžiningumo principais, buvo pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

21.1. Nei savo ieškinyje, nei kituose paruošiamuosiuose dokumentuose, nei kalboje teismo posėdžio metu ieškovė nekėlė ginčo ne tik dėl GMP gydytojo ir GMP paramediko pareigų, bet ir dėl jai nepasiūlytų skubios medicinos pagalbos specialisto bei GMP slaugos specialisto pareigų. Raštiška informacija apie ieškovei nepasiūlytas pareigas ir apie priežastis, dėl kurių jos nebuvo pasiūlytos, buvo pateikta Teismui jau 2017 m. birželio 15 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad jai nepasiūlytas pareigas užimti reikia tam tikros kvalifikacijos. Tačiau po ieškovės atstovo pasisakymo teismas suabejojo atsakovo raštu ir žodžiu pateikta informacija apie ieškovės neatitikimą reikalavimams, keliamiems jai nepasiūlytoms laisvoms pareigybėms, tuo tarpu analogiškas atsakovo raštas dėl vyr. statistikės darbo užmokesčio padidėjimo teismo buvo vertinamas kaip pakankamas įrodymas. Jeigu pateiktų įrodymų dėl ieškovės kvalifikacijos neatitikimo reikalavimams, keliamiems išvardintoms pareigybėms, teismui neužteko, jis galėjo CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Paaiškėjus, kad ieškovės atstovas savo poziciją grindžia taip pat ir teiginiu dėl ieškovei nepasiūlyto darbo skubios medicinos pagalbos specialisto ir GMP slaugos specialisto pareigose, atsakovas pasisakė dėl galimybės pateikti papildomus įrodymus dėl ieškovės kvalifikacijos neatitikimo nustatytiems reikalavimams, tačiau teismas nesuteikė atsakovui tokios galimybės. Todėl atsakovas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, prašo priimti naujus įrodymus - VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. l-R-23 patvirtintus Pradinio gyvybės palaikymo brigadoje dirbančio GMP slaugos specialisto pareiginius nuostatus bei Pažangaus gyvybės palaikymo brigadoje dirbančio skubios pagalbos specialisto pareiginius nuostatus, taip pat viešai skelbiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-868 patvirtinto Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto kvalifikacinių reikalavimų aprašo (toliau - Aprašas) galiojančią redakciją.

21.3. Jei atsakovas būtų siūlęs ieškovei teismo nurodytas GMP slaugos specialisto pareigas, jis būtų pažeidęs ne tik įstaigos vidaus tvarkos (pareiginių nuostatų) reikalavimus, bet Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto teisės akto (Aprašo) reikalavimus. Nagrinėjamu atveju asmens kvalifikacija, reikalinga teikti skubiosios medicinos pagalbos slaugos paslaugas, vienareikšmiškai nurodyta Aprašo 3 punkte. Apraše nustatyta ir konkreti tokių specialistų rengimo trukmė: bendrosios praktikos slaugytojai turi būti išklausę ne trumpesnę kaip 320 val. teorinio mokymo programą ir atlikę ne mažiau kaip 4 mėnesių praktinį mokymą (Aprašo 4.2 papunktis). Atsakovas mano, kad jis tinkamai įvykdė įstatymo nustatytą pareigą ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą, ieškovei buvo pasiūlyti visi galimi ir jos kvalifikaciją atitinkantys laisvų darbo vietų variantai. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad jaunesniojo slaugos specialisto pareigos buvo siūlytos ieškovei kaip parengiamosios prieš skubios medicinos pagalbos specialisto ar GMP slaugos specialisto pareigas, tuo metu darbuotojas įsipareigoja praeiti kursą, kad toliau galėtų dirbti skubios pagalbos specialistu arba GMP slaugos specialistu.

21.4. Tokiu būdu atsakovas mano, kad teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neįvertino teisės aktų ir teismų praktikos, neteisingai konstatavo atsakovo pareigos siūlyti ieškovei kitą darbą pažeidimą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pareikšdamas, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai.

22. Ieškovė A. F. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydama atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

22.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė siūlymą apie kelias iš laisvų darbo vietų gavo tik praėjus beveik trims savaitėms po to, kai atsakovas įteikė ieškovei pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Nors ieškovė, turėdama aukštąjį medicininį išsilavinimą, pas atsakovą dirbo administraciniame, o ne medicininiame skyriuje, turėjo vadovavimo patirties, atsakovas ieškovei nepasiūlė ir nepateikė duomenų, ar šioje srityje yra laisvų darbo vietų. Ieškovei apskritai neaišku kokiu pagrindu atsakovas, informuodamas ieškovę apie laisvas darbo vietas, savo nuožiūra pasirinko, apie kurias informuoti, o apie kurias ne.

22.4. Teikiamais naujais įrodymais atsakovas įrodinėja, kad ieškovės kvalifikacija GMP slaugos specialisto pareigybei nebūtų tinkama jai atsisakius tarpinės grandies, todėl atsakovė neturėjo pareigos ją siūlyti. Ieškovės vertinimu, atsakovo teikiami įrodymai dėl tam tikroms pareigybėms keliamų kvalifikacijos reikalavimų nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl teikiami įrodymai neturėtų būti prijungti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus – VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. l-R-23 patvirtintus Pradinio gyvybės palaikymo brigadoje dirbančio GMP slaugos specialisto pareiginius nuostatus bei Pažangaus gyvybės palaikymo brigadoje dirbančio skubios pagalbos specialisto pareiginius nuostatus, taip pat viešai skelbiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-868 patvirtinto Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto kvalifikacinių reikalavimų aprašo galiojančią redakciją. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir pridėti teikiamus įrodymus prie bylos. Ieškovė ieškinyje nekėlė ginčo dėl jai atsakovo nepasiūlytų pareigų, taigi atsakovas kartu su procesiniais dokumentais neteikė dokumentų, patvirtinančių būtent tokioms pareigoms užimti keliamus reikalavimus. Šis klausimas iškilo tik teismo posėdyje, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie darbo sutarties su ieškove nutraukimo neteisėtumą, rėmėsi būtent atsakovo pareigos pasiūlyti ieškovei kitą darbą pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai turi būti pridėti prie bylos tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaikškintos kilusiam darbo mginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tuo, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. F. 2014 m. gruodžio 29 d. darbo sutarties Nr. 4323 pagrindu nuo 2015 m. sausio 5 d. ėjo VšĮ „Greitosios medicinos stotis“ Medicininės statistikos skyriaus l. e. vadovės pareigas. 2015 m. gruodžio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista, ieškovę paskiriant eiti Vidaus medicininio audito tarnybos medicininės statistikos poskyrio vyriausiosios statistikės auditorės pareigas. Darbo sutartis yra nutraukta nuo 2017 m. balandžio 20 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (b. l. 5-6).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, nutraukdamas sutartį pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, pažeidė pareigą siūlyti ieškovei kitą darbą ir, esant jos sutikimui, perkelti ją į šias pareigas, todėl konstatavo, jog darbo sutartis su ieškove yra nutraukta neteisėtai. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 3000 Eur sumažintą kompensaciją (vidutinį darbo užmokestį) už priverstinę pravaikštą.

27. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai priteistas 3000 Eur vidutinis darbo užmokestis, ir prašo priteisti visą teismo apskaičiuotą 8154,65 Eur kompensaciją (vidutinį darbo užmokestį) už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 70,91 Eur (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis) sumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

28. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta teisėtai, nepažeidžiant DK 129 straipsnyje įtvirtintos darbdavio pareigos pasiūlyti ieškovei kitą darbą.

29. Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai (DK 129 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad buvo teisinis pagrindas panaikinti jos pareigybę ir nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties – atsakovo įstaigoje vykdytų organizacinių pertvarkymų (DK 129 straipsnio 1, 2 dalis). Apeliacinio nagrinėjimo pagal atsakovo apeliacinį skundą dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias darbdavio pareigą pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą, ar, darydamas išvadą dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, nustatė visas reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes, ar nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Šią pareigą numatomam atleisti darbuotojui darbdavys privalo vykdyti per visą įspėjimo laikotarpį (DK 129 straipsnio 1 dalis).

32. Kasacinio teismo, aiškinant ir taikant DK 129 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad darbdavys saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005; kt.); laisvos darbo vietos turi būti siūlomos visoje darbdavio organizacinėje struktūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2004; kt.); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008; kt.); pareiga siūlyti laisvą darbo vietą darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą ir išlieka iki pat atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012, kt.).

33. Pagal kasacinio teismo praktiką nelaikomi darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančių teisės normų pažeidimu atvejai, kai darbdavys nepasiūlo atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos būklė, netinkami ar jis neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008). Kasacinio teismo pažymėta, kad pagal DK 129 straipsnį darbuotojo kvalifikacija, kuri reikalaujama siūlomame darbe, yra darbuotojo pasirengimo dirbti laipsnis. Jį apibūdina darbuotojo teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir patirtis. Kvalifikacija nėra tapati išsimokslinimui, nes tai tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių ją ir sudaranti prielaidas turėti atitinkamos srities teorinių žinių. Nagrinėjant byloje klausimą, ar pagrįstai darbuotojui nebuvo pasiūlytas konkretus darbas, turi būti palyginamos darbuotojo konkrečios išsilavinimo srities žinios su reikalaujamomis pagal konkrečią darbo vietos funkciją žiniomis, o praktiniai įgūdžiai palyginami su naujoje darbo vietoje keliamais reikalavimais. Jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siūlyti tą laisvą darbo vietą ir nepažeidžia DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl kito darbo siūlymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

34. Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina, kad atsakovas 2017 m. kovo 2 d. pateikė ieškovei pasiūlymą užimti įstaigoje buvusias laisvas jos kvalifikaciją atitinkančias pareigas (GMP dispečerio; skubios medicinos pagalbos jaunesniojo slaugos specialisto) bei ieškovės kvalifikacijos neatitinkančią GMP pagalbinio darbuotojo pareigybę (b. l. 12). Atsakymo į pateiktą pasiūlymą ieškovė nepateikė, taip išreikšdama nesutikimą užimti siūlomas pareigas. Iš atsakovo teiktos 2017 m. rugsėjo 7 d. pažymos apie laisvas darbo vietas atsakovo įstaigoje nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. buvo laisvos šios darbo vietos: jaunesniojo slaugos specialisto, GMP pagalbinio darbuotojo, GMP dispečerio, skubios medicinos pagalbos specialisto, GMP slaugos specialisto, GMP gydytojo, GMP paramediko (b. l. 97). Iš nurodytų pareigybių atsakovas nepasiūlė ieškovei užimti skubios medicinos pagalbos specialisto, GMP slaugos specialisto, GMP gydytojo, GMP paramediko pareigų. Ieškovė sutiko, kad GMP gydytojo ir GMP paramediko pareigybės neatitiko jos kvalifikacijos, todėl atsakovas neturėjo pareigos tokių pareigų ieškovei siūlyti. Šiuo atveju ginčas byloje kilo dėl ieškovei nepasiūlytų skubios medicinos pagalbos specialisto ir GMP slaugos specialisto pareigų. Atsakovo teigimu, ieškovės kvalifikacija neatitinka reikalavimų, keliamų skubios medicinos pagalbos specialisto ir GMP slaugos specialisto pareigoms užimti (b. l. 74), dėl to darbdavys negalėjo siūlyti ieškovei nurodytų pareigų ir DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nepažeidė.

35. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Pradinio gyvybės palaikymo brigadoje dirbančio GMP slaugos specialisto pareiginius nuostatus, patvirtintus Direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-R-23 (toliau – Nuostatai), GMP slaugos specialistu gali dirbti asmuo, turintis bendrosios praktikos slaugytojo, bendruomenės slaugytojo arba akušerio licenciją, išklausęs skubiosios medicinos pagalbos specializacijos programą ir įgijęs tai patvirtinantį pažymėjimą arba asmuo, pradėjęs dirbti ar dirbęs iki 2009 m. rugsėjo 1 d. visą darbo laiką 2 metus nepertraukiamai arba ne visą darbo laiką, tačiau atitinkamai ilgesnį laikotarpį bendruomenės slaugytoju, greitosios medicinos pagalbos felčeriu Lietuvos Respublikoje ir turintis aukštojo mokslo universitetinių slaugos arba joms prilygintų studijų, arba akušerijos studijų baigimą bei bendrosios praktikos slaugytojo, slaugytojo arba akušerio profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą, arba aukštojo mokslo neuniversitetinių slaugos ar joms prilygintų studijų, arba akušerijos studijų baigimą ir bendrosios praktikos slaugytojo, slaugytojo arba akušerio profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą, arba baigęs medicinos mokyklos ar aukštesniosios medicinos mokyklos ne trumpesnę kaip 2 metų studijų programą ir įgijęs mokyklų medicinos felčerio, krašto apsaugos medicinos felčerio, felčerio akušerio, akušerio, medicinos sesers, vaikų įstaigų medicinos sesers profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą (Nuostatų 2 punktas).

36. Pagal Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto kvalifikacinių reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-868 (toliau – Aprašas), skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas – bendrosios praktikos slaugytojas, išklausęs skubiosios medicinos pagalbos specializacijos programą (Aprašo 3 punktas).

37. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad yra baigusi Vilniaus universiteto Slaugos studijų programą ir jai suteiktas slaugos magistro laipsnis bei bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija (b. l. 22). Taigi ieškovė atitinka vieną iš reikalavimų, keliamų GMP slaugos specialisto ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigybei užimti. Kitas reikalavimas, keliamas bendrosios praktikos slaugytojui, siekiančiam užimti aptariamas pareigas, yra skubiosios medicinos pagalbos specializacijos programos išklausymas. Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovė tokios programos nėra išklausiusi.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovės turimos kvalifikacijos neatitikties reikalavimams, nustatytiems laisvai darbo vietai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, kuriuose išdėstyti minėtoms pareigybėms keliami reikalavimai, daro priešingą išvadą ir konstatuoja, kad ieškovės įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu ieškovė neturėjo tinkamos kvalifikacijos GMP slaugos specialisto ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigoms užimti.

40. Dėl tokių ieškovės argumentų pažymėtina tai, kad 2017 m. kovo 2 d. siūlymu užimti laisvas pareigas atsakovas aiškiai informavo ieškovę, jog siūlo šiuo metu laisvas pareigybes, atitinkančias ieškovės kvalifikaciją – GMP dispečerio ir jaunesniojo slaugos specialisto pareigas, taip pat neatitinkančias ieškovės kvalifikacijos – GMP pagalbinio darbuotojo pareigas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jai buvo pasiūlęs eiti žemos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas – atsiliepti telefonu į skambučius, dezinfekuoti automobilius. Automobilių dezinfekavimas – viena iš GMP pagalbinio darbuotojo funkcijų. Darytina išvada, kad ieškovė suprato, jog atsakovas pateikė pasiūlymą ne dėl visų laisvų darbo vietų atsakovo įstaigoje, o būtent to darbo, kurį ji galėtų dirbti pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją arba kuriam nėra keliami aukštesni, nei ieškovės turimi, kvalifikacijos reikalavimai. Toks atsakovo sprendimas yra logiškas ir pagrįstas. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neturėjo pareigos siūlyti ieškovei pareigų, kurių pagal turimą kvalifikaciją ji negalėtų eiti, o atsakovas neturėtų teisės įdarbinti ieškovę tose pareigose. Kita vertus, pati ieškovė, turėdama interesą toliau dirbti atsakovo įstaigoje, galėjo kreiptis į atsakovą ir pasidomėti dėl visų įstaigoje tuo metu buvusių laisvų darbo vietų bei dėl galimybių įgyti reikiamą kvalifikaciją pareigoms, kurių kvalifikacinių reikalavimų ji neatitiko. Nagrinėjamu atveju ieškovė elgėsi pasyviai, nepateikė jokio atsakymo į 2017 m. kovo 2 d. ieškovo pateiktą pasiūlymą, nepasidomėjo apie visas įstaigoje esančias laisvas pareigas.

41. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, gavusi pasiūlymus apie laisvas darbo vietas ir pagrindinę informaciją apie darbo pobūdį, turėdama interesą likti dirbti atsakovo įstaigoje, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, galėjo išsiaiškinti tokių pareigų perspektyvas, kilus klausimams – kreiptis į atsakovą. Nagrinėjamu atveju ieškovei, be kitų pareigų, buvo siūlyta dirbti jaunesniąja slaugos specialiste, informuojant ją apie tokių pareigų pagrindines funkcijas, darbo laiką, darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientą. Pagal viešai prieinamo teisės akto – Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto kvalifikacinių reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-868 – nuostatas, jaunesnysis skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas – tai bendrosios praktikos slaugytojas, atliekantis greitosios medicinos pagalbos stotyje ar skyriuje, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios pagalbos / priėmimo skyriuje ar atitinkamame padalinyje praktinį mokymą šių reikalavimų nustatyta tvarka (Aprašo 3 punktas). Apraše taip pat įtvirtinta skubiosios pagalbos specialistų rengimo tvarka – jais gali tapti bendrosios praktikos slaugytojai, išklausę teorinę dalį ir atlikę praktinį mokymą šių reikalavimų nustatyta tvarka: išklausę suderintą su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ne trumpesnę kaip 320 val. teorinio mokymo programą, atitinkančią šių reikalavimų 1 priede nustatytus minimalius reikalavimus; atlikę praktinį mokymą, t. y. dirbę visą darbo laiką jaunesniuoju skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistu ne trumpiau kaip 2 mėnesius greitosios medicinos pagalbos stotyje ar skyriuje ir ne trumpiau kaip 2 mėnesius stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios pagalbos/priėmimo skyriuje ar atitinkamame padalinyje sveikatos apsaugos ministro patvirtintose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atitinkančiose šių reikalavimų 3 priede nustatytus minimalius reikalavimus ir per šį laikotarpį atlikę klinikinių atvejų ne mažiau kaip nurodyta 2 priede (Aprašo 4 punktas).

42. Ieškovei, turinčiai universitetinį išsilavinimą slaugos srityje, dirbusiai atsakovo įstaigoje vyriausiąja statistike auditore, turėjo būti žinoma aplinkybė, kad jai siūloma jaunesniojo skubiosios medicinos slaugos specialisto specialybė yra tarpinė grandis, siekiant eiti kitas pareigas. Ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad tokia aplinkybė jai buvo žinoma, nurodydama, jog viena iš atsakovo darbuotojų buvo priimta iš pradžių į jaunesniosios specialistės pareigas, o po kursų baigimo – į skubios pagalbos specialistės pareigas (2017 m. rugsėjo 14 d. garso įrašo 72 min.). Atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde patvirtino, kad jaunesniojo skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigų pasiūlymas ieškovei reiškė atsakovo pasirengimą, ieškovei pabaigus reikiamus kursus ir įgijus kvalifikaciją, perkelti ją dirbti į skubios pagalbos specialistės ar GMP slaugos specialistės pareigas. Ieškovė, gavusi pasiūlymą dirbti jaunesniąja specialiste, nerodė iniciatyvos ar intereso ir toliau dirbti atsakovo įstaigoje, nesikreipė į atsakovą nei žodžiu, nei raštu, nesidomėjo darbo perspektyvomis po kursų baigimo, nors būtent apie tokią praktiką atsakovo įstaigoje jai buvo žinoma. Be to, ieškovė tokio klausimo nekėlė ir ieškinyje, tik teismo posėdžio metu nurodė, kad svarstytų galimybę eiti GMP slaugos specialisto pareigas. Kartu ieškovė teismo posėdyje teigė, kad būtų atsisakiusi skubios pagalbos specialistės darbo. Pabrėžtina, kad pagal šių specialybių pareiginius nuostatus tiek GMP slaugos specialisto, tiek skubios pagalbos specialisto funkcijos iš esmės yra tapačios, šioms pareigybėms eiti keliami vienodi reikalavimai. Atsakovas nurodė, kad jų įstaigoje, kalbant apie abi nurodytas pareigybes, vartojama sąvoka „skubios pagalbos specialistas“.

43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nustatyta aplinkybė, kad nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą metu 2017 m. vasario 13 d. iki pat atleidimo iš darbo dienos 2017 m. balandžio 20 d. ieškovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos eiti skubios medicinos pagalbos specialisto ir GMP slaugos specialisto pareigų. Be to, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, trumpiausias reikalingas laikas kvalifikacijai įgyti yra keturi mėnesiai (Aprašo 4 punktas). Taigi ieškovė reikiamos kvalifikacijos nebūtų įgijusi ir atleidimo iš darbo metu, net jei siektų ją įgyti nuo pat įspėjimo apie atleidimą iš darbo dienos. Tokiu atveju nuo numatytos ieškovės atleidimo iš darbo dienos atsakovas mažiausiai dar du mėnesius turėtų laikyti laisvą darbo vietą, kad po sėkmingų kursų baigimo į šią darbo vietą paskirtų ieškovę. Toks laiko tarpas, įvertinus atsakovo įstaigos darbo specifiką ir funkcijas – skubios medicinos pagalbos teikimą – laikytinas pakankamai ilgu. Nepaisant to, atsakovas suteikė ieškovei galimybę įsidarbinti jaunesniąja slaugos specialiste ir dirbant įgyti reikiamą kvalifikaciją, tačiau ieškovė šiuo pasiūlymu ir ateities perspektyvomis dirbti atsakovo įstaigoje nesidomėjo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas nepažeidė DK 129 straipsnyje įtvirtintos pareigos siūlyti ieškovei kitą darbą, nes nepasiūlė pareigų, kurioms eiti ieškovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir neatitiko tai darbo vietai keliamų reikalavimų.

44. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo išaiškinimais, ištyręs byloje esančius įrodymų visumą, sprendžia, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje ginčo situacijoje nustatytas aplinkybes, susijusias su darbdavio pareigos atleidžiamam darbuotojui pasiūlyti kitą darbą vykdymu, ieškovės reikalavimai pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti įstatyme nustatytus neteisėto atleidimo iš darbo padarinius turėjo būti atmesti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės A. F. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

45. Nustačius, kad atsakovas ieškovę iš darbo atleido nepažeisdamas DK 129 straipsnio nuostatų, nėra pagrindo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalies ir priteisti ieškovei kompensaciją už priverstinę pravaikštą Dėl to ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ginčijamas teismo priteistos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis, atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 605 Eur advokato pagalbos išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 90-96), taip pat sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 156). Atmetus ieškinį, atsakovui priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalis).

48. Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

49. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

50. Nagrinėjamoje byloje nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tačiau pripažintina, kad ginčo situacijos faktinių aplinkybių analizė, ginčo šalies teisinis konsultavimas, procesinių dokumentų parengimas reikalavo nemažų darbo ir laiko sąnaudų.

51. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2,5, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

52. Atsakovas teisinės pagalbos išlaidas patyrė (advokatui už teisines paslaugas sumokėjo) 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, t. y. 2017 m. III ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2017 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 817,60 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už atsiliepimo į ieškinį parengimą būtų 2044 Eur, už atstovavimo teisme valandą – 81,76 Eur.

53. Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo atsiliepimo į ieškinį apimtį, turinį, galimas atstovo darbo ir laiko sąnaudas jam parengti, pagrįsta ir atlygintina išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma pripažintina 400 Eur, Parengiamasis posėdis byloje vyko 30 minučių. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Šiuo atveju už atsakovo dalyvavimą parengiamajame posėdyje atsakovui atlygintina 80 Eur suma. Atsakovo atstovas dar iki parengiamojo teismo posėdžio, rengdamas atsiliepimą į ieškinį, turėjo būti susipažinęs su bylos medžiaga. Įvertinus galimas atstovo laiko sąnaudas susipažinti bylos medžiaga, pagrįsta už susipažinimą su byla ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje suma pripažintina 80 Eur.

54. Apibendrinant, atsakovui iš ieškovės priteistina 560 Eur atstovimo pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti ir 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

patenkinti atsakovo VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ apeliacinį skundą. Ieškovės A. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. F. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo viešosios įstaigos „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ (juridinio asmens kodas 188710061) naudai 560 Eur atstovimo pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti ir 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, iš viso – 635 Eur bylinėjimosi išlaidų.