- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- N-62-6758-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. (A. J.), atstovaujamo advokato Vidmanto Žylės, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. už tai, kad jis 2010 m. birželio 23 d., apie 17.51val., Šiūparių kaime, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį Renault 19 būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,74 promilės alkoholio), ir nepateikė patikrinti vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nutarimu pripažino A. J. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus teisės pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai K. R., P. G., O. E. ir I. L. davė melagingus parodymus, siekdami jam padėti išvengti teisinės atsakomybės. A. J. dėstomą įvykio versiją, kad minėtą automobilį iki I. L. namų vairavo K. R., teismas laikė paneigtą bylos baigtimi nesuinteresuotų policijos pareigūnų S. K. ir E. S. nuosekliais parodymais (b. l. 44-48).
II.
Apeliaciniu skundu A. J., atstovaujamas advokato Vidmanto Žylės, prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad A. J. proceso pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai teigė, kad 2010 m. birželio 23 d. automobilio Renault 19 nevairavo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti K. R., P. G., O. E. ir I. L. parodymais, kadangi šie asmenys nėra apelianto draugai ar giminaičiai, o tik pažįstami, todėl negali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad minėti liudytojai skirtingai nurodė laiką, per kurį nuėjo nuo automobilio, rodo jų subjektyvų tikrovės suvokimą. Policijos pareigūnai, pamatę A. J. vairuojantį transporto priemonę, garsiniu ir šviesos signalais privalėjo jį iš karto stabdyti, tuo užkirsdami kelią galimam ginčui ateityje. Be to, pareigūnai savo nuožiūra A. J. nubaudė tik už sunkesnę iš padarytų veikų, nors privalėjo inkriminuoti ir keleivių vežimo tvarkos pažeidimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepime nesutinka su A. J. atstovo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarimu A. J. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nepateikė patikrinti vairuotojo pažymėjimo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Aiškina, jog kartu su P. G. ir O. E. vartojo alkoholinius gėrimus. K. R. pasisiūlius nuvežti į Šiūparių kaimą, kuriame tą dieną vyko šventinis renginys, minėti asmenys ir du A. J. anūkai įsitaisė automobilio gale, o A. J. atsisėdo greta vairuotojo. Privažiavus I. L. kiemą, vartai buvo uždaryti, todėl K. R. transporto priemonę pastatė prie tvoros ir, palikęs raktelius užvedimo spynelėje, išėjo. A. J. liko kalbėtis su I. L., šalia lakstė jo anūkai. Po poros minučių atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Patrulis paprašė A. J. leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus. Apeliantas kišenėje turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau šio dokumento nepateikė, nes nevairavo automobilio (b. l. 35-39).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus laiko objektyviais ir patikimais.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus ir apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys A. J. gynybos versiją, yra Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnų E. S. ir S. K. parodymai, kad patruliuodami Šiūparių kaime, Mokyklos gatvėje jie pastebėjo priešinga eismo kryptimi atvažiuojantį automobilį, kurio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vaikas. Todėl buvo nuspręsta automobilį stabdyti. Tačiau minėtos transporto priemonės vairuotojas staigiai pasuko į kiemą ir sustojo. Privažiavę prie šio automobilio, pareigūnai rado A. J. ir du vaikus. Automobilio raktas buvo užvedimo spynelėje. Liudytojai pažymėjo, kad šviesiu paros metu gerai matė ir įsidėmėjo vairuotoją, todėl negalėjo suklysti dėl jo asmens. Šias aplinkybes patvirtina ir E. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 11), administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3), pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8) duomenys. Abejoti policijos pareigūnais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų šių liudytojų priešiškumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Apelianto teiginius, kad automobilį Renault 19 vairavo K. R., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Teismas nuodugniai išanalizavo ir kritiškai įvertino K. R., P. G., O. E. paaiškinimus apie tai, kad jie važiavo šiuo automobiliu. Teisėjų kolegija palaiko 2010 m. liepos 23 d. nutarimo motyvus, todėl jų nebekartoja. A. J. neblaivumo faktas, patvirtintas alkoholio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19078 kvitu, byloje neginčijamas (b. l. 7, 21).
Surinkti faktiniai duomenys nekelia abejonių dėl to, kad A. J. yra kaltas dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų veikų, todėl, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jam pagrįstai ir teisėtai skirta administracinė nuobauda sunkesniojo iš padarytųjų teisės pažeidimų sankcijos ribose.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro vienareikšmišką išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl tų teisės pažeidimų, kurių padarymu A. J. protokole nėra kaltinamas, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. J. (A. J.), atstovaujamo advokato Vidmanto Žylės, apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.