- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-206-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
J. R., kuriai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, motinai G. R.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. R. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-27 nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. R. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-27 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. R. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu J. R. prašo panaikinti 2014-01-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti jai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – iš stacionarinio stebėjimo bendro stabėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, jog bendro stabėjimo sąlygomis gydoma daugiau nei metus, jos pavojingumas visuomenei išnykęs, ji pilnai gali gydytis ambulatoriškai, ką patvirtina ir gydytojų išvados: jos būsena gerėja, agresijos ir režimo pažeidimų nebuvo, ji teisingai orientuota, mandagi, nuotaika gera, turi planų ateičiai, vaistus gėrė, užimtumus lankė. Teigia, kad palaiko ryšius su mama ir dukra, artimieji jos neatsisakė, žada priimti ir prižiūrėti ambulatorinio gydymo metu.
Teismo posėdyje J. R. motina prašė skundą tenkinti, nurodė, kad su dukra ryšius palaiko, jei būtų stebėjimo sąlygos dukrai pakeistos į ambulatorinį stebėjimą, dukra gyventų kartu su ja ir ji stengtųsi prižiūrėti, kad ji gertų paskirtus vaistus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-01-27 nutartimi pagrįstai pratęsė J. R. priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti šios pacientės skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2010-04-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi J. R. padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 6 p., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2011-05-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2011-11-11 nutartimi bendro stebėjimo sąlygos pakeistos į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o skundžiama 2014-01-27 nutartimi bendrojo stebėjimo sąlygos buvo pratęstos.
Kaip matyti iš 2013-12-19 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 586, J. R. diagnozuota šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Pacientė stebimuoju laikotarpiu laikėsi skyriaus režimo, agresyvi nebuvo, skiriamus vaistus gėrė, bet gydymu nesidomi. Telefonu ryšius palaiko su mama, pas kurią nori grįžti gyventi su pilnamete dukra. Be to, komisijos pateiktą išvadą, jog J. R. psichinė būsena gerėja, agresijos ir režimo pažeidimų nebuvo, kliedėjimo idėjų neišaiškinta, pokalbio metu nuotaika gera, nusiskundimų dėl sveikatos neišsako, pokalbio metu manieringa, pateikia melagingus duomenis, išsisukinėja, nekritiška įstatymo uždraustos veikos buvusio elgesio gydymo atžvilgiu, visiškai atitinka ir VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės R. D. teisme duoti paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą, kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie J. R. psichinės sveikatos būklės ženklų pagerėjimą, nei apie jos socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarosios ligonės esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jos psichikos būsena lieka be teigiamos dinamikos, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo būsenos atžvilgiu rodo, kad J. R. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Be to, pirmos instancijos teismo posėdyje nagrinėjant gydymo įstaigos teikimą dalyvavusi ligoninės atstovė nurodė, kad tolesnis gydymas stacionare J. R. be kita ko reikalingas ir dėl to, kad planuojama koreguoti (padidinti) jai skiriamų vaistų dozę.
J. R. nagrinėjamos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo metu jau buvo taikytas švelnesnis gydymo režimas : Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-11 nutartimi jai skirtas ambulatorinis gydymas, tačiau ambulatorinio stebėjimo laikotarpiu J. R. psichinė būklė buvo nestabili, paskirto gydymo režimo ji nesilaikė, atsirado kliedesiai prieš motiną, nutraukus vaistų vartojimą ji tapdavo agresyvi artimųjų atžvilgiu, kelis kartus buvo stacionarizuota VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje, todėl jai buvo vėl taikytas priverstinis stacionarinis gydymas.
Aptartos aplinkybės rodo, kad J. R. psichikos būklė nestabili, jos pavojingumas visuomenei nesumažėjęs, todėl jai taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę nėra pagrindo.
Vien aplinkybė, kad J. R. motina skundo nagrinėjimo metu teigė palaikanti kiek įmanoma glaudesnius santykius su dukra ir tikinti, kad ji būtų pajėgi kontroliuoti, kad dukra namuose tinkamai vartotų jai skirtus vaistus, šiuo atveju nėra pakankama taikyti J. R. švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę.
Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą J. R. toliau taikyti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. R., kuriai pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymas, skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-27 nutartį.
Nutartis neskundžiama.