Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-09-14 · Administracinė byla Nr. eI3-6768-583/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-09-14Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
eI3-6768-583/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00899-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. B.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-6768-583/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00899-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas iki 2023 m. birželio 1 d. pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. balandžio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170403-00023 (toliau – ir privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą.

Pareiškėjas nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso butas ir 58/100 dalys sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa. Pareiškėjas yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį. Žemės sklypas yra saugomojo teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teigia, kad 2015 m. prie savo buto sienos pritvirtino stiklinių konstrukcijų stoginę ir buvo įsitikinęs, jog stoginės montavimo darbams nereikia statybą leidžiančio dokumento.

2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjui buvo įteiktas Inspekcijos 2017 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (1651) ZD-4801 „Dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokio statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto siuntimo“. Su raštu pateikti du privalomieji nurodymai ir savavališkos statybos aktas. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2017 m. spalio 5 d. nugriauti savavališkai pastatytą I-ai nesudėtingų statinių grupei priskirtiną stiklo konstrukcijų stoginę, kurios plotis apie 3 m, ilgis apie 6 m, aukštis apie 2.5 m.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad susipažinęs su minėtais dokumentais, nutarė pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) įtvirtinta teise įteisinti savavališką statybą ir ėmėsi veiksmų, jog būtų parengta projektinė dokumentacija ir stoginė įteisinta. Nurodo, jog dėl užtrukusio savavališkos statybos įteisinimo proceso privalomo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas Inspekcijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (26.51) 2D-13834 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-516-342/2018 ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6109-583/2019.

Pažymi, kad yra atlikęs procedūras, būtinas žemės sklypo, kuriame yra savavališka statyba, teisiniam sutvarkymui, šiuo metu yra vykdomos procedūros, būtinos detaliojo plano koregavimui ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Minėtos procedūros vyksta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, kurie yra pakankamai ilgi. Atkreipia dėmesį, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parko teritorijoje statinių projektavimo, statybos, rekonstrukcijos procedūros yra ypač sudėtingos dėl didelės šios teritorijos kultūrinės reikšmės, todėl projektus derinančios institucijos skiria didesnį dėmesį šioje teritorijoje vykdomiems statybos darbams.

Pabrėžia, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, leidžiančių įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjas negali turėti įtakos teisės aktų reglamentuojamų procedūrų trukmei, todėl laikosi pozicijos, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 1 d.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad nesutinka su jame keliamu reikalavimu, prašo jo netenkinti.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju savavališka statyba yra konstatuota 2017 m. balandžio 5 d. t. y. prieš 4 metus ir tokie savavališkos statybos padarinių šalinimo tempai negali būti vertinami net kaip patenkinami, juo labiau, kad pareiškėjas planuoja, kaip matyti iš jo prašymo, juos pašalinti tik per 6 metus. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nurodo, jog visus nurodytus trūkumus, nustatytus teritorijų planavimo procedūroje, jis planuoja ištaisyti iki 2021 metų pabaigos. Teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo procedūros yra standartizuotos, atskiroms teritorijoms nėra nustatytų kitokių terminų derinimo procedūroms atlikti. Todėl vien derinimo procedūroms pareiškėjo prašomas beveik 1,5 metų terminas yra aiškiai per didelis ir neskatintų pareiškėjo imtis visų priemonių, kad savavališkos statybos padariniai būtų šalinami kuo sparčiau, kad derinimo procedūroms būtų teikiami tik kokybiškai paruošta teritorijų planavimo projektinė dokumentacija. Inspekcija laikosi pozicijos, jog pareiškėjo prašyme nurodytas terminas – nepagrįstai ilgas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per jau turėtą 4 metų laikotarpį pareiškime nurodytų darbų bei procedūrų, veikiant atidžiai ir rūpestingai, nebūtų buvę galima atlikti, o vien derinimo procedūroms pareiškėjo prašomas beveik 1,5 metų terminas – iš viso nėra pagrįstas. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad jo teikta derinimui teritorijų planavimo projektinė dokumentacija buvo atmesta dėl padarytų klaidų ir nustatytų trūkumų. Tai rodo, kad nors pareiškėjas ir žino Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos apsaugos ypatumus, tačiau nėra pakankamai atidus ir rūpestingas. Būtina atsižvelgti į tai, kad būtent Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančios savavališkos statybos padariniai negali būti šalinami taip nepagrįstai ilgai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos dalykas yra A. B. prašymo pratęsti 2017 m. balandžio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170403-00023 įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 1 d., pagrįstumas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog 2017 m. balandžio 5 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170403-00023 pareiškėjas įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti statinį, kurio plotis apie 3 m., ilgis apie 6 m., aukštis apie 2,5 m. ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas 2017 m. spalio 5 d.

Pareiškėjas prašyme teigia, kad Departamentas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (26.51)2D-13834 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ nutarė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 15 d.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-516-342/2018, nusprendė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. birželio 1 d. Taip pat Regionų apygardos administracinis teismas 2019 spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6109-583/2019 nusprendė pakartotinai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. birželio 1 d.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. trečiąjį kartą kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 1 d. Iš pareiškėjo prašymo turinio akivaizdu, kad jis neneigia, jog jis prie jam nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pritvirtino stiklinių konstrukcijų stoginę.

Iš prašymo turinio ir nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas per Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu pratęstą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi į projektavimo firmą „Pilis“ su prašymu parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal kompetentingų institucijų išduotas teritorijų planavimo sąlygas. Pareiškėjas teigia, jog Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimo pagrindu buvo pradėta detaliojo plano koregavimo procedūra. Detaliojo plano koregavimui teritorijų planavimo sąlygas išdavė Neringos savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kuršių nerijos parko nacionalinė direkcija.

Iš teismui pateiktų Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo užsakymu projektavimo firma parengė detaliojo plano koregavimo projektą ir pateikė jį derinančioms institucijoms. Nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, UAB „Neringos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ suderino pateiktą projektą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsisakė suderinti detaliojo plano koregavimo projektą.

Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad institucijos, nutarusios nederinti pateikto projekto, nurodė, jog koreguojant detalųjį planą būtina pateikti įrodymus, kad nebus keičiama istoriškai susiklosčiusi sodybų išdėstymo struktūra, išanalizuoti koregavimo atitikimą Vertinimo tarnybos aktui ir planuojamos teritorijos ribų planui, atlikti papildomus istorinius urbanistinius tyrimus, numatyti sprendinius dėl archeologinio paveldo apsaugos ir t.t. Teigia, jog ketina atsižvelgti į derinančių institucijų pastabas ir savo lėšomis užsakė papildomus archeologinius – istorinius tyrimus.

Pareiškėjas paaiškino, jog minėtos procedūros vyksta teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, savavališkos statybos faktas užfiksuotas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, o joje statinių bei teritorijų planavimo dokumentų projektavimo procedūros yra ypatingai sudėtingos. Pažymėjo, jog pasaulyje kilusi COVID-19 pandemija taip pat turėjo neigiamos įtakos greitam reikalingų procedūrų vykdymui, kadangi detaliojo plano koregavimą rengiantis specialistai negalėjo naudotis archyviniais fondais, kurie yra būtini norint atlikti archeologinius – istorinius teritorijos tyrimus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių nepavyko to padaryti per teismų sprendimais nustatytą privalo nurodymo įvykdymo terminą, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jį pratęsti trečiąjį kartą.

Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2021-07-01) 11 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant privalomųjų nurodymų ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šiuos reikalavimus įvykdyti. Minėto įstatymo normose pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Taigi, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.

Taigi apibendrinant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/14; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esanti medžiaga įrodo, jog pareiškėjas savavališkos statybos padarinius šalina jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2017 m. balandžio 5 d. Pareiškėjas jau trečią kartą kreipiasi į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

Kaip ir anksčiau minėta, nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas pareiškėjui įteiktas daugiau nei prieš keturis metus ir per šį laiką pareiškėjas neįteisino savavališkos statybos padarinių, nors Inspekcija ir Regionų apygardos administracinis teismas savo sprendimais jau tris kartus pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas su neigiamomis derinančių institucijų pastabomis susipažino dar 2020 m. spalio mėn., todėl akivaizdu, kad iki privalomo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2021 m. birželio 1 d.) jis turėjo pakankamai laiko parengto teritorijų planavimo dokumento projekto koregavimui, kad jo sprendiniai atitiktų išduotas teritorijos planavimo sąlygas ir juos suderintų institucijos derinančios projektą. Prašyme pareiškėjas teigia, kad siekdamas, jog detaliojo plano koregavimo projektas atitiktų visus keliamus reikalavimus savo lėšomis užsakė papildomus teritorijos archeologinius – istorinius tyrimus, tačiau teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys šiuos teiginius.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, susidariusios aplinkybės dėl ilgai besitęsiančio termino per kurį siekta pašalinti savavališkos statybos padarinius didžia dalimi priklausė ir buvo įtakotos jo paties veiksmų ir valios išraiškos.

Pirmiausia, privalomasis nurodymas yra neįvykdytas nuo 2017 m. balandžio 5 d., savavališkos statybos įteisinimo procedūra iki šiol nėra baigta, o pareiškėjas prašyme prašo terminą pratęsti dvejiems metams t. y. iki 2023 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu tolimesnis privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas reikštų ilgalaikį neapibrėžtos susidariusios neteisėtos situacijos toleravimą ir neatitiktų termino pratęsimo instituto paskirties.

Būtina pažymėti ir tai, kad savavališka statyba fiksuota saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijoje, kuri įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai padaryta 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje pagal šį kriterijų: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų, kurioms kyla nuolatinė gamtos jėgų (vėjo ir jūros) grėsmė, kraštovaizdžio pavyzdys.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime tai pat yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tame nutarime ir 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs ypatingą šiai teritorijai įtvirtintų teritorijų planavimo sprendinių imperatyvo paisymą, nes priešingu atveju būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, dėl to būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą ir gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad būtinybė užtikrinti, jog per įmanomai trupiausią laiką būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai yra susijęs ir su viešojo intereso – Kuršių nerijos ypatingos apsaugos užtikrinimu, kurio neapgynus galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė