Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181(1) straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181(1) straipsnį surašytas už tai, kad ji tinkamai nevykdė savo kaip globėjos pareigų auklėdama ir prižiūrėdama globotinę J. T., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. balandžio 22 d., 17 val., Vilniuje, Pylimo g. 45, ėjo važiuojamąja kelio dalimi, o policijos pareigūnams ją sudrausminus, atsisukusi kaire ranka parodė pastariesiems vidurinį pirštą ir ėmė bėgti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. parodė, jog išties toks įvykis buvo. Jos globotinė, brolio dukra, įvykio metu buvo išėjusi pavedžioti šuniuką. To, kad pareigūnams parodė nepadorų gestą, mergaitė neneigė. Po šio įvykio su globotine lankėsi pas psichologą, turėjo apsilankyti ir pas vaikų psichiatrą, tačiau mergaitė šiuo metu yra Santariškių vaikų raidos centre. Anksčiau su globotine panašių problemų neturėjo, gal ji ir pasimušdavo su kitais vaikais, kaip ir visi, bet tik tiek.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. T. nutrauktina nesant ATPK 181(1) straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad R. T. nepilnametė globotinė J. T. protokole nurodytomis aplinkybėmis policijos pareigūnams parodė nepadorų gestą, t. y. vidurinį pirštą. Šią aplinkybę patvirtina policijos pareigūnų Ž. S. ir A. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog patruliuodami jie pastebėjo nepilnametę mergaitę, ėjusią važiuojamąja kelio dalimi, pabandžius sudrausminti, ji atsisuko ir parodė vidurinį pirštą ir ėmė bėgti. Pristačius ją į policijos komisariatą, mergaitė ėmė žalotis, apsivyniojusi šuns pavadėliu kaklą bandė pasismaugti, atėmus šį, žalojosi kitais būdais, nustatyta, jog tai J. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 4), taip pat ir pačios nepilnametės J. T. paaiškinimas, kuriame ji pripažino pareigūnams parodžiusi vidurinį pirštą, šį gestą išmoko mokykloje, tiesiog norėjo pasirodyti (b. l. 12), ją pripažino ir teismo posėdžio metu apklausta nepilnametės globotinė R. T.. Vis tik, vien šios aplinkybės nustatymas savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu kilti administracinei atsakomybei pagal ATPK 181(1). Pagal šį straipsnį atsako vaiko globėjas (rūpintojas), nevykdęs nustatytų pareigų arba jas vykdęs priešingai vaiko interesams. Pagal normos prasmę, kiekvienoje situacijoje būtina nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais globėjas (rūpintojas) galėjo įtakoti netinkamą vaiko elgesį, iškreiptas moralines nuostatas ir pan., kokiu būdu pakenkė vaiko interesams – jo neprižiūrėjo, rodė netinkamą pavyzdį, konfliktavo su vaiku ar aplinkiniais vaiko akivaizdoje ir t. t. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo kategoriškai išvadai, jog R. T. konkrečiu atveju kaip nors galėjo įtakoti pirmiau minėtą netinkamą globotinės poelgį, byloje nėra ir jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie konkrečius netinkamus globėjos veiksmus, kurių ji neatliko ar atliko netinkamai. Apklausiama teisme R. T. parodė, kad J. T. įvykio metu buvo išėjusi pavedžioti šuniuką. To, kad pareigūnams parodė nepadorų gestą, mergaitė neneigė. Po šio įvykio su globotine ji lankėsi pas psichologą, turėjo apsilankyti ir pas vaikų psichiatrą, tačiau mergaitė šiuo metu yra Santariškių vaikų raidos centre. Anksčiau globotinė nebuvo problematiška. Taigi, kaip matyti, R. T. iš esmės ėmėsi visų galimų priemonių, kad panašus globotinės elgesys, kurį ji pati įvardija kaip vienkartinį, nepasikartotų ir tai leidžia teismui spręsti, jog R. T. veikiau yra dėmesinga ir rūpestinga vaikui. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog globėja tinkamai auklėja ir prižiūri J. T. stiprina ir tai, jog R. T. anksčiau už panašaus pobūdžio pažeidimus nebuvo bausta, dar daugiau, administracinėn atsakomybėn ji apskritai nebuvo traukta ir teismas šią aplinkybę vertina jos naudai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog J. T., parodydama pareigūnams nepadorų gestą pasielgė spontaniškai, norėdama pasirodyti, toks jos poelgis veikiau buvo sąlygotas vaikiško nerūpestingumo nei neapdairaus ir netinkamo auklėjimo ar nepriežiūros. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kurių pakaktų išvadai, kad R. T. veiksmuose yra ATPK 181(1) straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jai nutrauktina, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181(1) straipsniu, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. T. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181(1) straipsnyje nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.