Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės aktą, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3292-2025 (ROIK (-)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas A. M. 2025 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. R. buvo nubausta 600 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį, tai yra už tai, kad 2025 m. sausio 22 d. 19.07 val., ji, iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinusi numeriu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešė, kad ką tik jai sulaužė žandikaulį, adresu (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nenurodė), nors prieš ją nebuvo įvykdyta jokia nusikalstama veika, nebuvo reikalinga policijos pareigūnų ar medikų pagalba.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. R. paaiškino, kad dantų nuotraukos patvirtina, jog ją tikrai mušė visa jėga ir be reikalo ji nekvietė pagalbos. „D.“ (D.) prisipažino, kad jai sudavė. Galimai 2025 m. sausio 22 d., ji buvo (duomenys neskelbtini), buvo užėjusi pas D., pavardės nežino, pasiimti savo pakrovėjo, bet įvyko konfliktas ir jos neišleido. D. sudavė jai vieną kartą, tada atrakino duris ir išleido. Alkoholio ji ten nevartojo. Ten buvo ir kitų asmenų, mergaitė, bet ji tų asmenų nepažįsta. D. jai sudavė į kairį skruostą kumščiu ir ji net nukrito ant žemės. Labai skaudėjo, negalėjo prakalbėt, prasižiot, tik valgyt sriubytes, tyreles. Ji buvo blaivi. Neatsimena kaip jos pakrovėjas atsidūrė pas D.. Gal pasidėjo ten. Gal vaikinas pakrovėją buvo pasiėmęs, gal išsiėmė, neatsimena. Prieš tai ji pas D. nebuvo. Gal iš striukės kišenės išėmė pakrovėją, pasidėjo, prisėdo. Pažinojo D. ir prieš tai, yra tekę susitikti su juo, jis ir stumdydavosi, ir mėlynių jai palikdavo, prieš tai jau jo agresyvus elgesys buvo pasitaikęs. Ėjo ten draugę pavaišinti tortilija. Ją pakvietė draugė A. ten pabūti, bet jos nereikia rašyti. Ėjo pas draugą pažiūrėti ką ten veikia. Ten buvo jos draugas A. G., ji kartu su juo atėjo. Nieko ten neveikė, gal „teliką“ žiūrėjo. Neprisimena kas dar ten buvo. Draugė gal per „mesendžerį“, gal skambučiu kvietė. Draugės vardo nepamena, nebendrauja. Prabuvo ten neilgai, pora valandų, gal valandą. Ten buvo vartojamas alkoholis, bet ji negėrė. Konfliktas kilo, nes ji norėjo pasiimti pakrovėją ir eiti namo. Buvo koridoriuje apsiavusi batus, striukę ir jai sudavė, tada ji išėjo. A. G. nematė kaip jai sudavė, jis buvo tuo metu kambaryje. Niekas nematė, kaip D. jai sudavė. A. G. ji apie tai papasakojo, jis gydė ją, vaistų nupirko. Jie kartu gyvena. Policiją ji bandė kviesti prieš išeinant ir po to kai sudavė. Norėjo kviesti iškart policiją, nes jau nujautė kad tas „D.“ toks yra, kibs, stums, kažką darys. Yra sakęs, kad su žmona susipyko, kad žmona ant jo kažką parašius, gal ir žmonai sudavė. Bandė paskambint, bet numetė, tada sudavė ir tada paskambino. Dar prieš tai skambino tėčiui, sakė, kad viskas gerai, klausė ar galėtų atvažiuoti ją paimti. Nuo smūgio dantis skilo dešinėj pusėj, nors smūgis buvo į kitą pusę. Išsižioti negalėjo mėnesį, du mėnesius, valgė, ir antibiotikus gėrė, ir B grupės vitaminus ir nuo skausmo vaistus, tyreles, dar iki šiol negali kąsti obuolio, sausainio, nors prieš tai galėjo viską valgyti. Policijoje mama liepė sakyti kad iš keršto. Tvirtina, kad jai tikrai sudavė ir pranešimas buvo teisingas. Jokių daiktų ji bute nemėtė. Ji yra sveika. Po šio įvykio ligoninėje negulėjo. Prieš tai gulėjo ligoninėje, bet nežino kodėl, blaiva buvo, iš namų važiavo ir tiek. Administracine tvarka nėra bausta. Pas tyrėją Jonavos policijos komisariate buvo viena, davė parodymus, atėjo bauda ir tada sesės paprašė, kad surašytų va šitą kažkaip. Policijoje parodymus perskaitė, pasirašė ir sutiko, kad ten tiesa. Dėl ligoninės tai ji pabijojo eiti, sutikti policiją, nes bijojo, kad ją pačią gali išvežti. Tyrėja surašė ten beveik viską teisingai, užrašė savais žodžiais kaip pamanė, o ji su tyrėja nesiginčijo. Neteisingai buvo užrašyta dėl alkoholio, nes ji negėrė, tyrėja pati sugalvojo. Tikrai nemelagingai iškvietė policiją. Nebeskaitė parodymų, neturėjo jėgų ginčytis su tyrėja. Pas tyrėją buvo viena. Po įvykio pati skambino bendruoju pagalbos telefonu, nes galėjo kalbėti, burna vis tiek 0,5 - 1 cm atsiveria, ir gali kalbėti. Bijojo, kad ją išveš pas daktarus, pati nesikreipė į gydytojus, nes galvojo, kad jauna yra, sugis. Nuotraukoje matosi ten toks tarpas virš protinio danties, kuris dar neišdygęs ir lūpa tirpsta. Mėlynė iškilo, po dviejų savaičių ten jau nueidinėti pradėjo. Patinimas tikrai buvo.

Liudytoja V. K. parodė, kad yra K. R. mama. Tą dieną buvo darbe, dukra paskambino ir pasakė, kad jai sulaužė žandikaulį, sakė, kad „D.“, ryšys nutrūko, dukra skambino kelis kartus, bet ji kalbėti negalėjo, dirbo. Vėliau bandė perskambinti, bet neprisiskambino. Tėvas irgi nepakėlė, dirbo. Tą vakarą ji dukros nematė, sakė, kada eis pas A.. Ji dukrai sakė, kad jai reikia į klinikas, dukra kalbėjo neaiškiai, išsigandusi, bijojo kad gręš. A. yra K. draugas, dukra pas jį būna. Dukrą pamatė tik po savaitės gal. Dukra turi problemų su psichika jau pora metų, gal daugiau, būna nusikalba, nei iš šio nei iš to verkia, stresuoja. Į ligoninę vežė dukrą prieš metus laiko, buvo tada kliedesiai, susipykus su kažkuo buvo, bet dukra taip ir nepapasakojo, tai taip ir nežino dėl ko ten. Po šio įvykio dukra sakė, kad buvo pas daktarus, pas dantistus, bet nepasako nei kurioj pusėj, nei kas ten, ar sulūžęs, ar skilęs, nenori pasakoti, sako, kad po įvykio sunku kramtyti, valgo kuo minkštesnį maistą, kad žandikaulio nepajudina. Tiki savo dukra. Bijo dukra klinikų, bijo, kad gręš. Klausė ir A., tai telefonu sakė, kad nieko baisaus, sugis ten, pati papasakos. Dėl sumušimo policijai pareiškimo nerašė. Nenori, kad dukra rašytų pareiškimą, nes paskui vėl pati nukentės, pasigaus kur. Kai dukra stresuoja, būna nerami, verkia, kalba, prisigalvoja. Į teismą važiuot reikėjo, tai teko kelias valandas įkalbinėti, aiškinti, kad čia nieko nedarys, kad čia ne policija, kad neuždarys jos. Dukrai nėra paskirta jokia globa, ji gyvena su jais kartu, bet būna ir pas draugą. Niekas nedalyvavo su dukra policijoje duodant paaiškinimus.

Liudytojas A. R. parodė, kad yra K. R. tėvas. 2025 m. sausio 22 d. buvo darbe, apie 13 val. jam skambino dukra, o paskui vakare, nuo 18 val. gal anksčiau, jau skambinėjo kas penkias minutes. Dukra sakė, kad išsikvietė greitąją, bet konkrečiai nepasakė kas jai nutiko, nutylėjo kokios problemos. Gal po 2-4 dienų dukra atėjusi pasakė, kad negali kalbėti, nes skauda žandikaulį. Neklausė dėl ko, nes suprato, kad gavo. Dukra sakė, kad ją primušė. Po šiai dienai nesako kas jai sudavė. Paguodė dukrą ir viskas. Klausė ar buvo poliklinikoj, nesuprato atsakymo. Dabar žino, kad dukra yra pasidariusi dantų nuotrauką. Prieš tai žandikaulio skausmu dukra nesiskundė. Su A. nekalbėjo po šio įvykio. Dukra šiuo metu gyvena pas juos. Nežino kaip dukrai tas žandikaulis, vakar, užvakar skundėsi, kad skauda. Dukra turi problemų su psichika, sunku papasakoti, turi ligą ir viskas. Būna ir kliedi, nepasakytų, kad būna labai agresyvi, bet būna visko. Problemos su psichika atsirado gal prieš pora metų. Teko pora kartų matyti dukrą neblaivią. Po įvykio kitą dieną dukra nekėlė ragelio, ją pamatė tik po trijų dienų.

Liudytoja V. P. parodė, kad yra K. R. sesuo. Datos nepamena, bet žino, kad važiavo iš darbo, ir apie 18 val. jai paskambino mama, pasakė, kad K. skambino tėvui, verkė, kad sulaužė žandikaulį, Po pokalbio su mama ji bandė skambinti K., bet jos telefonas buvo išjungtas, tą dieną ji su seserimi nesusisiekė. Kitą ar dar kitą dieną, ji prisiskambino sesei vaizdo skambučiu, sesuo gulėjo, sakė, kad jai trenkė, kad sulūžo, pas daktarus dar nebuvo, sakė eis. Lyg tai buvo patinę, ilgai nešnekėjo. Balsas sesers buvo kitoks, lyg patinę, lyg skaudėtų. Po to kalbėjo su mama, kuri sakė, kad sesuo buvo pas gydytoją. Kad K. kažką papasakotų, tai su ja daug kartų, daug dienų reikia kalbėti. Viską konkrečiai iki smulkmenų sužinojo tik po kelių savaičių. Sesuo pasisakė, kad norėjo išeiti iš to buvo, jos neišleido ir jai trenkė. Vardų sesuo nesako. Tai tikrai nebuvo A.. Tik paskutinėmis dienomis sesuo pasakė, kad tai buvo D.. Tais vardais negalima pasitikėti, nes sesuo pamiršta, maišosi, painioja vardus. Anksčiau sesuo neturėjo problemų su žandikauliu, o dabar ar turi, nežino, nes nebendrauja, dirba, nemato sesers. Sesers vienos apklausinėti negalima, nes yra diagnozės, mano kad sesuo serga, nesuvokia realybės, gal dabar kažkiek geriau, bet vis tiek nesusivokia aplinkoje, nežino kaip reikia elgtis. Sesuo labai bijo policijos, labai bijo, kad jos neišvežtų į Marių ligoninę, nes ją vieną kartą su antrankiais vežė. Tada ji pati iškvietė pagalbą, nes sesuo elgėsi agresyviai prieš mamą, bijojo kad mamai kažko nepadarytų, kad sau kažko nepasidarytų, tuo metu buvo užėjusi ūminė psichozė, smurtavo truputį prieš mamą ir tikrai buvo reikalinga pagalba. Pastebėjo pasikeitimus sesers elgesyje, kai sesei buvo 20 metų, buvo perdėta energija, nemiga, stresavo dėl savo vaikino, prasidėjo hiperaktyvus elgesys, ir po truputį vis blogėjo – agresyvumas, ašaros, kliedesiai. Sesuo tikrai nesuvokia realybės. Sesuo bijo policijos, nes tą kartą ją vežė prirakintą, buvo kojos, rankos sužalotos. Policijoje sesuo galėjo save apkalbėti, nes bijo policijos, psichiatrų, daktarų, neina pas juos, neįmanoma jai grupės nustatyti, ji nesuvokia to. Bet kad jai trenkė, tai 100 procentų tiesa, nes sesuo visada paskambina, pasako, tokių dalykų neišsigalvoja. Norėtų, kad sesei būtų paskirta psichiatrinė ekspertizė, nes mano, kad sesuo negali atsakyti. Sesuo negali pati savimi pasirūpinti, jie ją išlaiko, dabar įsidarbino, bet nemano, kad ilgai išsilaikys, nes žmonės pamatys, kad ji neadekvačiai elgiasi. Dabar ją įdarbino tik todėl, kad ten yra anksčiau dirbusi, kai dar gerai jautėsi. Sesuo nežino nei datų, nežino kokie metai, jos sakiniai, kalba nėra rišli.

Institucijos atstovas A. M. nurodė, kad vis dar mano, jog nusižengimą K. R. padarė, tačiau kyla klausimas ar ji gali atsakyti pagal įstatymą, todėl mano, kad byloje būtina atlikti psichiatrinę ekspertizę, kad išsiaiškinti ar K. R. suvokė savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos nutarimas naikintinas, byla nutrauktina.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Skundžiamu Institucijos nutarimu K. R. buvo nubausta 600 Eur bauda pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, tai yra už tai, kad 2025 m. sausio 22 d. 19.07 val., ji, iš savo mobilaus ryšio telefono paskambinusi numeriu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešė, kad ką tik jai sulaužė žandikaulį, adresu (duomenys neskelbtini), nors prieš ją nebuvo įvykdyta jokia nusikalstama veika, nebuvo reikalinga policijos pareigūnų ar medikų pagalba.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. sausio 22 d. 19.07 val. K. R. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė, kad jai sulaužė žandikaulį, ją užpuolė, tačiau niekur nieko nelauks, eina namo, nori, kad jį suimtų, nes jis geria, medikų pagalbos nereikia, viskas bus gerai, užgis, eina namo. Į nurodytą įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bei medikai pranešėjos nerado, su ja susisiekti telefonu nepavyko, jos gyvenamojoje vietoje buto durų niekas neatidarė. Iš pareigūno kūno kamera užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje rasti asmenys nurodė, jog K. R. atvyko jau būdama neblaivi, bute taip pat vartojo alkoholį, po to pradėjo viską daužyti, todėl buvo paprašyta jos išeiti, tačiau jos niekas nemušė, tik ją stumtelėjo, kad išeitų iš buto, po ko ji išėjo su savo draugu. Minėtas draugas – A. G. pareigūnams telefonu paaiškino, kad K. R. niekas nemušė, ji pati, padauginusi alkoholinių gėrimų, namuose mėtė daiktus, todėl buto savininkas išprašė ją iš savo buto. Posėdžio metu apklausti pareiškėjos artimieji nurodė, kad dukra jiems skambino, sakė, kad jai sulaužė žandikaulį, tačiau niekas iš artimųjų jos po įvykio kelias dienas nematė. Į medikus dėl patirtų sužalojimų K. R. nesikreipė, teigė tik, kad lankėsi pas dantistą, pateikė dantų nuotrauką su pažymėtu neišdygusiu dantimi. Policijos registruojamų įvykių registre pranešimų, kad K. R. būtų pasikreipusi į gydymo įstaigą nerasta. Jokių medicininių dokumentų apie K. R. galimai patirtus žandikaulio sužalojimus byloje taip pat nėra.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad K. R. iškvietė pagalbą, kai ji nebuvo reikalinga, todėl jos veiksmai skundžiamu nutarimu teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris teisės draudžiamą veiką padarė suvokdamas pavojingus ir žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. ANK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra dėl psichikos sutrikimo nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Taigi nustačius, kad priešingą teisei veiką padaręs asmuo yra nepakaltinamas, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į K. R. skundą, teisme duotus paaiškinimus, įvertinus juos liudytojų parodymų kontekste, 2025 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi K. R. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizė. 2025 m. rugpjūčio 25 d. teisme buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-394/2025, kuriame nurodyta, kad K. R. 2025 m. sausio 22 d. ir šiuo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 22 d. ji negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. K. R., atsižvelgiantį jos psichikos būklę ir diagnozuotus psichikos sutrikimus, negali pateikti objektyvių parodymų.

Šių aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, t. y. atlikdama priešingus teisei veiksmus K. R. negalėjo suprasti jų reikšmės ir jų valdyti, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena K. R. atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

K. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3292-2025 (ROIK (-)) ir administracinio nusižengimo teiseną K. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutartį, jei yra galimybė, siųsti tik el. ryšio priemonėmis.

K. R. ligos istorijas grąžinti gydymo įstaigoms.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.