Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. 2017 m. kovo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ straipsnį surašytas dėl to, kad ji (S. T.) 2016 m. spalio 13 d. 00 val. 13 min, iš mobiliojo ryšio telefono Nr. 867579631, būdama (duomenys neskelbtini), skambino BPC telefonu ir pranešė apie sugyventinio jos atžvilgiu panaudotą smurtą, nors jokio smurto nepatyrė, t. y. žinodama, kad nėra pagalbos poreikio.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnis (nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 627 straipsnis) numato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Kasacinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012 ir kt.). Protokole turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, už kokią veiką ir kam norima taikyti administracinę atsakomybę, o iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio asmuo turi galėti suvokti, kuo yra kaltinamas ir tinkamai realizuoti savo teisę gintis, nes protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t. y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko tam įgaliota įstatyme numatyta institucija, o Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva suformuluoti kaltinimą ar papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjui inkriminuotų teisės pažeidimų koregavimas nors ir yra galimas, tačiau visada turi būti vertinama, ar tokie pakeitimai nebus esminiai faktinių aplinkybių keitimo prasme bei ar jie nepažeis pažeidėjo teisės efektyviai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. T. surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ straipsnį „Skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio“. Iš byloje esančių dokumentų policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 6), J. Š. ir S. T. paaiškinimų (b. l. 15, 22), CD su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (b. l. 8-9) ir duomenų apie abonentinio numerio priklausomybę (b. l. 12-14) matyti, kad 2016 m. spalio 13 d. apie 00 val. 13 min buvo gautas telefoninis pranešimas iš pranešėjos J. K., skambinusios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis V. J. smaugė pranešėją, namuose yra mažametis vaikas. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu – į (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravus šio kaimo gyventojų, pranešėjos nurodytų tokių asmenų niekas nežinojo. Susisiekus su pranešėja, atsiliepusi moteris, kuri iš balso atrodė neblaivi, kalbėjo neaiškiai, vėliau į pareigūnų telefoninius skambučius neatsiliepė. 2017 m. kovo 23 d. apklausta S. T. paaiškino, kad dabar gerai aplinkybių neatsimena, tačiau pamena, kai buvo išgėrusi, paskambino į policiją ir pasakė, kad kažkoks vyras muša moterį. Ji (S. T.) V. J. nepažįsta, o (duomenys neskelbtini) nežino ir ten negyveno. Šis jos (S. T.) pranešimas buvo melagingas, nes jos niekas nemušė ir prieš ją nesmurtavo. Pripažino, kad skambindama į BPC melagingai pranešė apie smurtą. Apklausta S. T. sesuo J. Š. paaiškino, kad apie įvykį jos telefonu skambinusi policijai sesuo pranešė melagingai. Sesuo policijai prisistatė J. K. vardu, kurį pati, būdama neblaivi, išsigalvojo.

Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, ir nurodyta, kad tai užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Taigi, ATPK 186 straipsnis atsakomybę inter alia (be kita ko) užtraukia už žinomai melagingą policijos iškvietimą. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas „žinomai melagingas“ atskleidžia būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį, t. y. tokia veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Akivaizdu, kad S. T. padaryti veiksmai, t. y. paskambinus į BPC ir tyčia pristačius išgalvotu vardu ir pavardę, nurodžius neteisingą vietovę bei melagingai pranešus apie nebūtą įvykį, t. y. nusikalstamą veiką, turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį („Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“).

Įvertinus bylos faktinę ir teisinę situaciją, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole teisės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai, yra esminių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje bei protokolo surašyme, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga yra grąžintina protokolą surašiusiai institucijai – Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK (Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaip matyti iš surinktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, S. T. neturi pastovios gyvenamosios vietos, nurodė išvykstanti gyventi į Klaipėdos rajoną, tikslaus adreso nežino (b. l. 4), be to, jai Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Žydrūno Apočkino nutarimu (b. l. 17-21) buvo paskelbta paieška. Kadangi administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (nuo 2016 m. spalio 13 d.), t. y. šis terminas baigiasi 2017 m. balandžio 13 d., o šiuo metu dėl nustatytų protokolo trūkumų negalima spręsti S. T. administracinės atsakomybės klausimo, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, yra pratęstinas iki 1 (vienerių) metų, jį skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 13 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl S. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnį grąžinti Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK.

Administracinės nuobaudos S. T. skyrimo terminą pratęsti iki 1 (vienerių) metų, jį skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 13 d.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.