Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos E. V. B. atstovui advokatui R. L. ir atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) 2015-02-02 sprendimą Nr. (12-2)-D8-810 (toliau – Sprendimas Nr. (12-2)-D8-810);

– įpareigoti Ministeriją organizuoti Plungės rajono miškotvarkos projekto tikslinimo procedūrą, priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos Plungės r. rengimo, išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų ploto VĮ Telšių miškų urėdijos Platelių girininkijos 35 kvartale esantį 3,9220 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę tvirtinti Plungės r. miškotvarkos projekto patikslinimą;

– priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Siekdama, kad būtų patikslintas miško, priskirto išimtinei valstybės nuosavybei, plotas bei būtų teisinis pagrindas atkurti nuosavybės teises natūra, pareiškėja kreipėsi į Ministeriją, prašydama organizuoti Plungės r. miškotvarkos projekto tikslinimo procedūrą. Ministerija pareiškėjai pateikė Sprendimą Nr. (12-2)-D8-810, su kuriuo ji nesutinka. Teigia, kad jos prašymo Ministerijai tikslas buvo ne nuosavybės teisių įgyvendinimas, o prašymas inicijuoti administracinę procedūrą, tikslinant valstybinio miško plotą. Tuo tarpu Sprendime Nr. (12-2)-D8-810 dėl to nebuvo pasisakyta.

Skunde pažymima, kad Žemės sklypas negali būti išimtine valstybės nuosavybe, kadangi jis neatitinka valstybiniams miškams priskirtinų plotų statuso ir teisinio režimo, o esama Žemės sklypo valdymo ir naudojimo situacija prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Žemės sklypas nėra naudojamas rekreaciniams tikslams, jame nėra išvystyta jokia rekreacinė infrastruktūra, jis naudojamas privatiems interesams tenkinti. Tačiau atsakovė šiuo atveju nenustatinėjo nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti arba motyvuotai atsisakyti pradėti organizuoti valstybinio miško ploto tikslinimo procedūras.

Dalis Žemės sklypo yra priskirta miško parkams. Miškai miškų grupėms priskiriami, vadovaujantis, Vyriausybės 2001-09-26 nutarimu Nr. 1171 patvirtintu Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu, kurio 4 punkte nustatyta, kad sąrašai rengiami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu pagal patvirtintų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų – miškų tvarkymo schemų – sprendinius dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Sprendiniai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms rengiami vadovaujantis Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais. Telšių apskrities miškų tvarkymo schema buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-07-16 įsakymu Nr. D1-413. Rengiant šią schemą, buvo nagrinėjamas miškų atitikimas miškų grupėms VĮ Telšių miškų urėdijos Platelių girininkijos 35 kvartalo 1-5 taksaciniuose miško sklypuose. Įvertinus situaciją vietoje, buvo konstatuota, kad ši teritorija atitinka II grupės specialiosios paskirties rekreacinių miškų miško parkų pogrupiui. Be to, Plungės r. bendrajame plane minimos teritorijos funkcinis prioritetas nurodomas kaip rekreacinio prioriteto zona. Atsižvelgiant į tai, tikslinti Telšių apskrities miškų tvarkymo schemą pagrindo nėra.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Ministeriją organizuoti Plungės r. miškotvarkos projekto tikslinimo procedūrą yra ne tik nepagrįstas, bet ir neįgyvendinamas, kadangi Plungės r. miškotvarkos projektas nėra patvirtintas. Pareiškėjos skunde nenurodyti pagrindai, kuriais remiantis valstybinės reikšmės miškų plotų schema galėtų būti tikslinama Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13.1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas tenkintinas iš dalies.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: pareiškėjos atstovas 2014-12-12 prašymu Nr. R1-117 kreipėsi į Ministeriją, nurodė, kad Žemės sklypas negali būti išimtine valstybės nuosavybe, neatitinka miškams keliamų reikalavimų, negali būti priskiriamas valstybiniams miškams, todėl Ministerijos prašė pradėti administracinę procedūrą ir organizuoti Plungės r. miškotvarkos projekto tikslinimo procedūrą, priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos Plungės r. rengimo, išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų ploto VĮ Telšių miškų urėdijos Platelių girininkijos 35 kvartale esantį Žemės sklypą ir kreiptis į Vyriausybę tvirtinti Plungės r. miškotvarkos projekto patikslinimą; Ministerija 2015-01-02 Sprendimu Nr. (12-2)-D8-810 pareiškėjos atstovą informavo, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos, vadovaujantis Aprašo 13 punkto nuostatomis, kad pareiškėjos atveju būtų galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Aprašo 13.4 punkto nuostatas, taip pat paaiškino, jog į miškus, priskirtus miško parkams, nuosavybės teisės neatkuriamos, kadangi šie miškai yra valstybės išperkami.

Dėl Sprendimo Nr. (12-2)-D8-810 teisėtumo ir pagrįstumo

2. Pareiškėja, be kita ko, prašo panaikinti Ministerijos Sprendimą Nr. (12-2)-D8-810, kuriuo Ministerija atsakė į pareiškėjos 2014-12-12 prašymą.

Įvertinus pareiškėjos 2014-12-12 prašymo turinį, konstatuotina, kad juo pareiškėja siekė, kad Ministerija inicijuotų Plungės r. miškotvarkos projekto tikslinimo procedūrą, t. y. priimtų administracinį sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos Plungės r. tikslinimo, išbraukiant iš jos Žemės sklypą, ir kreiptųsi į Vyriausybę dėl patikslinto Plungės r. miškotvarkos projekto tvirtinimo.

3. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymai viešojo administravimo institucijoje yra nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Fizinių asmenų prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose tvarka buvo nustatyta Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-25 iki 2015-09-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 10 punktą asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją, jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Pagal Taisyklių 41 punktą atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, o pagal 41.3 punktą į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Taigi viešojo administravimo institucija teisės aktais yra imperatyviai įpareigota asmens prašymą dėl administracinio sprendimo priėmimo išnagrinėti pagal kompetenciją bei atsižvelgdama į tokio prašymo turinį, ir tai padariusi priimti konkretų prašomą administracinį sprendimą arba pateikti motyvuotą atsisakymą tokį sprendimą priimti.

Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Pareiškėjos 2014-12-12 prašymo nagrinėjimo Ministerijoje ir Sprendimo Nr. (12-2)-D8-810 priėmimo metu miškų apsauga bei naudojimas buvo sureguliuotas Miškų įstatyme (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-05-16) ir Apraše. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes, pagal 3 straipsnio 8 dalį miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu, pagal 14 straipsnį miškų ūkio veikla organizuojama ir visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai atliekami pagal miškotvarkos projektus (1 dalis), o vienu iš miškotvarkos projektų tipų yra miškų tvarkymo schemos, kurios yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti (2 dalies 1 punktas). Apraše sureguliuota valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarka, nustatyta, kokios institucijos už tai atsakingos (1 punktas). Aprašo 2 punkte nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti, jos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis, pagal šias schemas Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus. Pagal Aprašo 3 punktą valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – rengėjas), sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu, šis sprendimas skelbiamas vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto tinklalapiuose.

Nurodytą teisinį reguliavimą vertinant sistemiškai byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad būtent į Ministeriją, kaip į valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo organizatorių, reikia kreiptis, siekiant, kad būtų priimtas sprendimas dėl vieno iš miškotvarkos projektų tipų konkrečios valstybinės reikšmės miško schemos patikslinimo, t. y. tokių prašymų nagrinėjimas yra priskirtas Ministerijos kompetencijai. Savo ruožtu, Ministerija, gavusi prašymą tikslinti valstybinės reikšmės miško schemą, privalo įvertinti visas su tokiu prašymu susijusias aplinkybes ir tokį sprendimą tenkinti (organizuoti schemos patikslinimą) arba, nustačiusi, kad tam nėra pagrindo, motyvuotai atsisakyti tai daryti, t. y. Ministerija turi priimti sprendimą, pagrįstą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

4. Iš ginčijamo Sprendimo Nr. (12-2)-D8-810 turinio matyti, kad Ministerija jame nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos 2014-12-12 prašymo esmės bei jame išdėstytų aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo teisinio statuso pakeitimo būtinybe. Ministerija nenustatinėjo, ar egzistuoja kokios nors aplinkybės, sudarančios pagrindą pradėti arba motyvuotai atsisakyti pradėti organizuoti valstybinio miško ploto, kuriam priskirtas ginčo Žemės sklypas, tikslinimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Sprendimu Nr. (12-2)-D8-810 Ministerija pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjos atveju būtų galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Aprašo 13.4 punkto nuostatas, tačiau jokio konkretaus sprendimo, kuriame būtų išdėstyti konkretūs motyvai bei išreikšta Ministerijos valia tikslinti valstybinės reikšmės miškų ploto schemą ar atsisakyti ją tikslinti, kaip tai yra įtvirtinta Taisyklių 41.3 punkte, nepriėmė. Vietoje to, Ministerija Sprendimu Nr. (12-2)-D8-810 vertino ir pasisakė dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinę miško žemę galimybių, nors pareiškėja Ministerijos to visai neprašė.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą Ministerija paaiškino, kad: Telšių apskrities miškų tvarkymo schema buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-07-16 įsakymu Nr. D1-413; rengiant šią schemą, buvo nagrinėjamas miškų atitikimas miškų grupėms VĮ Telšių miškų urėdijos Platelių girininkijos 35 kvartalo 1-5 taksaciniuose miško sklypuose; įvertinus situaciją vietoje, buvo konstatuota, kad ši teritorija atitinka II grupės specialiosios paskirties rekreacinių miškų miško parkų pogrupiui; Plungės r. bendrajame plane minimos teritorijos funkcinis prioritetas nurodomas kaip rekreacinio prioriteto zona; atsižvelgiant į tai, tikslinti Telšių apskrities miškų tvarkymo schemą nėra pagrindo. Tačiau Sprendime Nr. (12-2)-D8-810 tokie ar panašūs motyvai nėra išdėstyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, aiškios subjektų teisės ir pareigos. Motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2008-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-952-08). Administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą turi būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu (atsiliepime) neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Todėl teismas nagrinėjamu atveju nevertina Ministerijos atsiliepime papildomai pateiktų paaiškinimų dėl priimto ginčijamo sprendimo motyvų, kurie nėra išdėstyti pačiame Sprendime Nr. (12-2)-D8-810, o pripažįsta, kad Ministerija pareiškėjos 2014-12-12 prašymą nagrinėjo ne pagal teisės aktais jai nustatytą kompetenciją ir neatsižvelgdama į šio prašymo turinį, taip pat kad priimtas skundžiamas Sprendimas Nr. (12-2)-D8-810 nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Sprendimas Nr. (12-2)-D8-810 naikintinas, o Ministerija pareiškėjos 2014-12-12 prašymą Nr. R1-117 įpareigotina išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Dėl prašymų įpareigoti Ministeriją organizuoti Plungės r. miškotvarkos projekto tikslinimą

6. Pareiškėja, be kita ko, teismo prašo įpareigoti Ministeriją organizuoti Plungės rajono miškotvarkos projekto tikslinimo procedūrą, priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos Plungės r. rengimo, išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų ploto Žemės sklypą, kreiptis į Vyriausybę tvirtinti Plungės r. miškotvarkos projekto patikslinimą.

Minėta, kad įgaliojimai organizuoti vieno iš miškotvarkos projektų tipų valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą ir priimti dėl to sprendimus teisės aktais yra suteikti Ministerijai. LVAT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr. LVAT 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr. LVAT 2008-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas įpareigoti Ministeriją organizuoti Plungės rajono miškotvarkos projekto tikslinimo procedūrą, priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos Plungės r. rengimo, išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų ploto Žemės sklypą, kreiptis į Vyriausybę tvirtinti Plungės r. miškotvarkos projekto patikslinimą, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

7. Pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis jos prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo ji siekia, nepateikė dėl jų įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos E. V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-02-02 sprendimą Nr. (12-2)-D8-810.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2014-12-12 prašymą Nr. R1-117 ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.