- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- eI-902-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02094-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos, Radviliškio rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Biudžeto, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Investicijų ir kaimo reikalų komiteto
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. A.,
dalyvaujant atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos, atstovui A. M.,
nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Biudžeto, ekonomikos ir ūkio komiteto pirmininkui V. S.,
nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Investicijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. patikslintą skundą dėl 1 euro neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės.
Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 15 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo teisę tiesiogiai dalyvauti savivaldos sprendimų projektų nagrinėjime ir svarstyme, priteisti iš atsakovės 1 vieną eurą neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo patikslintame skunde (b. l. 18-20) nurodoma, kad remdamasis galiojančios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) redakcijos 170 punkto nuostata dėl pageidaujančiųjų asmenų dalyvavimo komitetų posėdžiuose 2017 m. lapkričio mėn. 13 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis per www.radviliskis.lt sistemą pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą dalyvauti Biudžeto, ekonomikos ir ūkio komiteto posėdyje (įvyko lapkričio mėn. 14 dieną, pradžia 15.00 val.) bei Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje (įvyko lapkričio mėn. 15 d., pradžia 13.00 val.). Pagal teismui pateikiamus dokumentus matosi, kad terminų, nurodytų Reglamente, buvo laikomasi. Apie mano suinteresuotumą dalyvauti ir pasisakyti atskirais sprendimų projektais Radviliškio rajono savivaldybės Biudžeto, ekonomikos ir ūkio bei Investicijų ir kaimo reikalų komitetų pirmininkai V. S. ir D. J. (toliau – ir suinteresuotieji tretieji asmenys) buvo laiku ir tinkamai informuoti. Prie skundo pridėti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos tarnautojų raštai tai patvirtina. Dalyvaujant suinteresuotų asmenų vedamuose posėdžiuose jie nei darbotvarkės 3, nei 27 ir 29 punktais nesuteikė teisės pareiškėjui pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, kad komitetų posėdžiai neužtruko ilgiau nei pusantros valandos, bei į tai, kad Reglamentas numato galimybę asmenims pasisakyti iki 5 min. vienu svarstomu sprendimo projektu, nebuvo jokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų Trečiųjų asmenų neveikimą, kuriuo buvo pažeista pareiškėjo teisė tiesiogiai dalyvauti rajono savivaldybės sprendimų svarstymo procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komitetų posėdžiuose kaip suinteresuotas rajono gyventojas, nebūdamas nei seniūnaičiu, nei valstybės tarnautoju, dalyvavo tik vienas pareiškėjas, daugiau užsiregistravusiųjų nebuvo, todėl nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko Tretieji asmenys, turėdami įgaliojimus leisti arba neleisti pasisakyti komiteto posėdžių metu, negalėjo leisti pareiškėjui pasisakyti jam rūpimais klausimais. LR Konstitucijos 124 straipsnio norma leidžia bet kuriam asmeniui kreiptis į teismą, jei savivaldybių tarybų ir jų organų bei pareigūnų veiksmai yra pažeidžiantys piliečių teises. Taip pat LR Konstitucijos 5 straipsnio nuostata dėl valdžios tarnavimo žmonėms nurodo, kad įskaitant ir savivaldos įstaigas, jos turi būti kuo labiau prieinamesnės, atviresnės, priimami sprendimai ar neveikimas neturi varžyti asmenų laisvių. LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje pabrėžtas savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principas. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu. To paties įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytas ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių. To paties įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ir visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuotieji asmenys. Todėl laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl procedūrų, kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė tiesiogiai dalyvauti savivaldybės priimamų sprendimų nagrinėjimo ir svarstymo etape. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų numatytais būdais. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad neturtinė žala pasireiškia kaip dvasinio pobūdžio skriaudos, kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškos žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinė žala gali būti įrodinėjama visomis įstatymų leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, o nustatant ar buvo padaryta žala, kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, atsižvelgiama ne tik į nukentėjusios šalies dvasinius išgyvenimus, bet ir į pažeistas vertybes ir paties pažeidimo pobūdį. Akivaizdu, jog politikams, kurie išrinkti piliečių, pažeidžiant Reglamentu patvirtintą tvarką, kuria jie turi vadovautis priimdami visiems privalomus sprendimus konkrečioje Radviliškio savivaldybės geografinėje teritorijoje, tokiu neteisėtu neveikimu padaroma neturtinė žala yra didesnė, kadangi Tretieji asmenys savo tyčiniu neveikimu kliudė įgyvendinti piliečio teisę. Taigi, vertinant ar yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą, žalos padarymo faktas, kaip civilinės atsakomybės pagrindas turi būti nustatytas, o pats šis faktas nustatomas atsižvelgiant tiek į nukentėjusios šalies paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus, pažeistą vertybę, tiek į visuomeninį tokio politikų elgesio vertinimą. Nagrinėjamoje byloje nurodo, kad patyrė nepatogumų, turėjo registruojantis papildomai gaišti laiką, taip pat buvo sugaištas ir kitų asmenų, dirbančių administracijoje ir atliekančių techninį komitetų aptarnavimą, laikas. Taip pat nuolatinis toks komitetų pirmininkų ignoravimas pakenkia pareiškėjo savivertei, kadangi į pateikiamus prašymus nereaguojama.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad užsiregistravo, pateikė prašymus, nurodė klausimus, kuriais norėtų pasisakyti. Jie ignoruoja gyventojo nuomonę. Nesuteikė teisės pasisakyti. Visuose komitetų posėdžiuose dalyvavo, kiti leido pasisakyti. Kėlė ranką siekdamas atkreipti dėmesį, sėdėjo už pirmininko nugaros. Du metus stengėsi eiti į posėdžius. Pareiškėjo valia išreikšta raštu. Kadangi daugiau suinteresuotų asmenų nėra, klaustų ir gyventojams suteiktų progą kalbėti. Pagal dokumentus jis užsiregistravo kaip reikalauja reglamentas, su informacija komisijų pirmininkai buvo supažindinti. Buvo trys pareiškėjui labai svarbūs klausimai. Jei būtų pasisakęs, nebūtų pažeistas viešas interesas. Jei jie sugeba 31 klausimą išnagrinėti per pusantros valandos, rodo neįsigilinimą į klausimus. Kyla klausimas, kodėl politikai neatsižvelgia į gyventojų nuomonę. Norėdamas išreikšti nuomonę komitete patyrė nepatogumų. Rodo iniciatyvą atstovauti save ir visuomenės interesus. Prašo remtis patikslintu skundu - pripažinti, kad atsakovė dėl neteisėtų veiksmų pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti bei priteisti vieną eurą žalos atlyginimui. Gali tik patarti ir nebūtinai bus atsižvelgta, prašymas buvo tinkamas. Jei nebuvo tinkamas, komitetas turėjo pareiškėją informuoti, kad jis neatitinka reikalavimų.
Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės atsiliepime (b. l. 26-27) nurodoma, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybė (toliau - ir Atsakovė / Savivaldybė), atstovaujama Savivaldybės tarybos, mano, kad skundas nepagrįstas ir teismo atmestinas dėl žemiau išdėstytų motyvų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau - ir Reglamentas), patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-42 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento naujos redakcijos tvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), 170 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, jog Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys (fiziniai ir juridiniai asmenys) privalo ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną (likus ne mažiau kaip 8 darbo valandoms) iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą (prašymą pateikiant Komiteto posėdžio sekretoriui). Prašyme turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti, ir pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo. Reglamento 170 punkto penktoje pastraipoje nustatyta, jog Sprendimą dėl Komiteto posėdyje pageidaujančių dalyvauti asmenų prašymo priima Komiteto pirmininkas. Iš Reglamento 170 punkte įtvirtintų normų, pareiškimo ir faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas netinkamai supranta ir aiškina Reglamento 170 punkte įtvirtintas normas, kurios nustato suinteresuotų asmenų galimybę dalyvauti Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose, o ne kaip teigia pareiškėjas, pasisakymo galimybę. Pareiškėjui buvo leista dalyvauti visuose Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose svarstant visus klausimus, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, tiesiogiai dalyvauti Savivaldybės sprendimų projektų nagrinėjime ir svarstyme nebuvo pažeista. Be to, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipdamasis į Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus nesilaikė Reglamento 170 punkte įtvirtintos pareigos prašyme nurodyti pasiūlymus dėl konkretaus darbotvarkės klausimo, kurio svarstyme jis pageidauja dalyvauti, taip pat prašyme nenurodė aplinkybių, kodėl jis turėtų būti laikomas suinteresuotu asmeniu svarstant konkretų klausimą.
Atsakovės atstovas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad prašyme turi būti nurodomas klausimas ir pasiūlymai dėl konkretaus klausimo. Susipažinus su skundu, savivaldybė daro išvadą, kad pareiškėjas neteisingai įvardija normas, kurios numato dalyvauti komiteto posėdžiuose, svarstant visus klausimus, todėl jo teisė nebuvo pažeista. Pareiškėjas nenurodė, kad sprendimai turės įtaką jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjui buvo leista dalyvauti. Dėl pasisakymų sprendžia pirmininkas. Pareiškėjas pažeidė Reglamento nuostatas - nurodyti pasiūlymus dėl konkretaus darbotvarkės klausimo. Kaip matyti, jokio pasiūlymo nepateikta. Reglamente parašyta: vardas, pavardė, kokiu klausimu nori pasisakyti, įrodo dėl ko yra suinteresuotas asmuo ir ką nori pasakyti. Tai viešo intereso klausimas, ne vieno asmens. Komiteto darbe gali dalyvauti suinteresuoti asmenys. Bet koks viešųjų institucijų veiksmas yra reglamentuojamas. Pareiškėjas pateikė prašymą visuose komitetuose. Ši jo teisė buvo realizuota, tačiau jo prašymas neatitiko reikalavimų, jis nenurodė kuo jis suinteresuotas, nenurodė reikalavimo pateikti pasiūlymus, klaidinant teismą netinkamai aiškina ir supranta Reglamento 170 punktą. Komiteto pirmininkui leidus galima pasisakyti iki 5 min. Kaip matyti, vienintelis klausimas, kuris gali įtakoti pareiškėjo interesus - baseino įkainiai (trečias klausimas). Kitais klausimais pareiškėjas nėra susijęs, kadangi gyvena daugiabutyje, o šie klausimai susiję su žemės sklypais ir jų pastatais. Tai nesusiję su pareiškėju. Jis nėra subjektas ginantis viešą interesą, kuriam suteikta teisė ginti kitų asmenų interesas.
Trečiojo suinteresuoto asmens V. S. pranešime (b. l. 51) informuojama dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.
Trečiojo suinteresuoto asmens D. J. pranešime (b. l. 52) prašoma atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. A. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės institucijos galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 - 499/2007).
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ, bylai aktuali nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) apibrėžia, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (VSĮ 3 str. 2 d.). Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 str. 1–13 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.).
2017 m. lapkričio 13 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis per sistemą www.radviliskis.lt (b. l. 9-12) pareiškėjas M. A. pateikė rašytinį prašymą leisti dalyvauti „šiuose posėdžiuose nagrinėjant išdėstytus klausimus“. Prašyme nurodomas trisdešimt vienas klausimas. Prie klausimo Nr. 3 „Dėl Radviliškio plaukimo baseino teikiamų paslaugų kainų patvirtinimo“ parašyta „norėčiau paklausti šiuo klausimu“, prie klausimo Nr. 27 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-319 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas, neprižiūrimas, nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį, nustatymo ir tokio turto sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodoma „norėčiau pasisakyti šiuo klausimu“; prie klausimo Nr. 29 „Dėl nenaudojamų, apleistų žemės sklypų Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje nustatymo ir tokių sklypų turto sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodoma „norėčiau pasiteirauti šiuo klausimu“.
Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (aktuali nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. galiojanti redakcija) 170 punkte numatyta, kad Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys (fiziniai ir juridiniai asmenys) privalo ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną (likus ne mažiau kaip 8 darbo valandoms) iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą (prašymą pateikiant Komiteto posėdžio sekretoriui). Prašyme turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti, ir pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo; sprendimą dėl Komiteto posėdyje pageidaujančių dalyvauti asmenų prašymo priima Komiteto pirmininkas. Reglamento 170.3 papunktyje numatyta, kad posėdyje dalyvaujantys seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys svarstomu ir su jų darbine veikla susijusiu klausimu ar tuo atveju, kai nagrinėjamas dalyvaujančio posėdyje asmens skundas, prašymas ir sprendimo priėmimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, gali kalbėti iki 5 min.; sprendimą dėl Komiteto posėdyje pageidaujančių dalyvauti asmenų pasisakymų priima Komiteto pirmininkas; Komiteto pirmininkas turi teisę leisti kalbėti ilgiau nei 5 min., taip pat įspėti ir nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su svarstomo klausimo esme ar sprendimo priėmimas neturi įtakos asmens teisėms arba pareigoms.
Pareiškėjo patikslintu skundu prašoma pripažinti, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybė, atstovaujama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos, pažeidė pareiškėjo teisę tiesiogiai dalyvauti savivaldos sprendimų projektų nagrinėjime ir svarstyme. Pareiškėjas savo teisės pažeidimą sieja su nesuteikta teise pasisakyti dėl aukščiau nurodytų klausimų Nr. 3, Nr. 27 ir Nr. 29.
Iš aukščiau pateiktų Reglamento nuostatų matyti, kad asmuo, pageidaujantis dalyvauti posėdyje įgyja teisę prašyti kalbėti iki 5 min. (sprendimą dėl Komiteto posėdyje pageidaujančių dalyvauti asmenų pasisakymų priima Komiteto pirmininkas) kai: 1. Be nurodytų privalomų rekvizitų jo prašyme nurodoma ne tik kokį darbotvarkės klausimą svarstant nori dalyvauti, bet ir nurodomi pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo; 2. svarstomas su jo darbine veikla susijęs klausimas arba tuo atveju, kai nagrinėjamas skundas, prašymas ir sprendimo priėmimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms.
Pareiškėjas savo teisės tiesiogiai dalyvauti savivaldos sprendimų projektų nagrinėjime ir svarstyme pažeidimą sieja su tuo, jog jei būtų pasisakęs, nebūtų pažeistas viešas interesas; nurodė, jog rodo iniciatyvą atstovauti save ir visuomenės interesus.
Taigi pareiškėjas savo teisės pažeidimą sieja ne su tuo, jog svarstomi klausimai Nr. 3, Nr. 27 ir Nr. 29 būtų susiję su jo darbine veikla arba tuo, jog nagrinėjamas skundas, prašymas ir sprendimo priėmimas galėtų turėti įtakos būtent jo teisėms arba pareigoms, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ginčui aktualiuose Komitetų posėdžiuose nedalyvavo kaip suinteresuotas asmuo.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nenustatytas atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo išreikšto prašymo pasisakyti dėl klausimų Nr. 3, Nr. 27 ir Nr. 29 Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Biudžeto, ekonomikos ir ūkio komiteto 2017 m. lapkričio 14 d. posėdyje ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Investicijų ir kaimo reikalų komiteto 2017 m. lapkričio 15d. posėdyje, t. y. negalima konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė tiesiogiai dalyvauti savivaldos projektų nagrinėjime ir svarstyme.
Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.