Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2012-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-331-900/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-08-14
Bylos Nr.
1-331-900/2012
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00393-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-331-900/2012Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00393-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.29.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 14 d.Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje, LR pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Klaipėda, dirbantis Norvegijoje, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. suklastojo dokumentą ir juo disponavo, o būtent: 2011 m. lapkričio 29 d. apie 21 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis, kad L. D. iš J. P. už 2 200 Lt perka automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė už ją išgalvotu parašu, t. y. suklastojo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ir nuo 2011 m. lapkričio 29 d. minėta sutartimi disponavo, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta:

Kaltinamojo (įtariamojo) D. B. apklausos protokolu (153 b.l.), kuriuo jis pripažino kaltę ir paaiškino, kad L. D. yra jo pažįstama. Jis jos vardu anksčiau du kartus pirko automobilių, sudarant sutartis dalyvavo ir ji pati. 2011 m. lapkritį kaltinamasis vėl norėjo L. D. vardu pirkti automobilį, kuris buvo parduodamas Kuršėnuose. L. D. negalėjo vykti kartu, todėl jis nuvažiavo apžiūrėti automobilio be jos. Apžiūrėjęs nutarė jį pirkti. 2011 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje surašė L. D. duomenis ir pasirašė už ją, ketino įregistruoti automobilį L. D. vardu, bet kadangi to negalėjo padaryti, apie šio automobilio pirkimą L. D. nieko nesakė. Su automobiliu po 2-jų dienų išvyko Švediją ir jį 2011 m. gruodžio viduryje pardavė asmeniui, vardu T.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusiosios L. D. apklausos protokolais (5-6, 38 b. l.), kuriuose teigiama, kad ji 2012 m. kovo 13-15 d. gavo iš užsienio (Šveicarijos, Anglijos) siųstų laiškų. Juose nurodoma, kad ji turi sumokėti baudas ar kelių mokesčius už automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ji šio automobilio nepirko, automobiliu nevažinėja, net neturi vairuotojo pažymėjimo. Patikrinusi duomenis VĮ „Regitra“, nukentėjusioji sužinojo, kad neva nusipirko minėtą automobilį iš J. P. 2011 m. lapkričio 29 d. Kuršėnuose. Gavusi dokumentų kopijas iš VĮ „Regitra“, pamatė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties grafoje „Pirko“ yra ne jos parašas ir ne jos įrašytas vardas bei pavardė. Prisimena, kaip jos sugyventinio pažįstamas D. B. prašė leisti įsigyti automobilį jos vardu, kadangi pats turi skolų, kurios vykdomos priverstine tvarka, todėl nupirkus ir įregistravus automobilį savo vardu jį areštuotų antstoliai. Nukentėjusioji tam neprieštaravo, bet tikėjosi, kad sandoris bus oficialus, sudarytas jai dalyvaujant. Vėliau kaltinamasis ją susirado ir prisipažino, kad jos neinformavęs jos vardu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, suklastojo jos parašą, po to automobilį pardavė.

Liudytojos J. P. apklausos protokolais (50-53, 106-107 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jos vyras yra J. P., jis išvykęs dirbti į Norvegiją. Automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas vyro vardu. Automobilį pagal skelbimą laikraštyje ar internetiniame puslapyje pardavinėjo nuo 2011 m. spalio mėnesio. Gana greitai atsirado pirkėjas. Automobilį atvažiavo apžiūrėti du vyriškiai. Jie tvirtino, kad atvažiuoja iš Klaipėdos, todėl liudytoja nuo kainos nuleido 100 Lt ir pardavė automobilį už 2 200 Lt. Kaltinamasis nurodė, kad automobilį perka savo žmonos vardu. Tariamos pirkėjos L. D. duomenis jis surašė nuo kitos panašios pirkimo-pardavimo sutarties, kurią turėjo pasiėmęs. Liudytoja pasakė, kad už savo vyrą pasirašyti negali; kaltinamasis atsakė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bus galima perrašyti, kai jos vyras sugrįš, arba VĮ „Regitra“ pagal įgaliojimą. Dar vėliau ji su kaltinamuoju bendravo telefonu, kiek pamena, 2011 m. gruodžio 3 d., nes bevažiuojant į keltą suveikė signalizacija, ir liudytoja aiškino, kaip ją atblokuoti. Kai 2011 m. gruodžio 19 d. grįžo iš užsienio liudytojos vyras, ji paskambino kaltinamajam ir kvietė susitikti, kad galėtų perregistruoti automobilį. Šis atsakė, kad susitikti negali, nes yra išvykęs į Švediją, planuoja grįžti į Lietuvą 2012 m. sausio 3 d., tad tuomet ir galės baigti tvarkyti dokumentus. 2012 m. sausio 5 d. paskambinus kaltinamajam, skambutis buvo užblokuotas, kiti bandymai su juo susisiekti buvo nesėkmingi. Vėliau į savo pašto dėžutę ji pradėjo gauti laiškus, kuriuose reikalaujama sumokėti kelių mokestį ir baudas už automobilį, kurį pardavė. Liudytoja suprato, kad automobilį pardavę nesąžiningam žmogui. Todėl vyras iš užsienio atsiuntė liudytojai įgaliojimą ir ji VĮ „Regitra“ deklaravo, jog automobilis parduotas (55 b. l.). 2012 m. vasario mėn. liudytoja prisiskambino kaltinamajam. Jis paaiškino, kad keliai Norvegijoje nemokami ir kad automobilį pardavė kitam lietuviui.

Taip pat L. D. 2012 m. kovo 19 d. protokolu pareiškimu (1 b. l.); 2011 m. lapkričio 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi (56 b. 1.), 2012 m. gegužės 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kaip liudytoja J. P. atpažino asmenį, pirkusį automobilį „VW Passat" ir užpildžiusį sutartį L. D. vardu (101-105 b. l.).

Išvardintus duomenis teismas pripažįsta įrodymais, nes jie gauti teisėtu būdu, nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir remdamasis jais daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis 2012 m. lapkričio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė žinomai melagingus duomenis, kad L. D. iš J. P. už 2 200 Lt perka automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė joje už L. D. išgalvotu parašu, t. y. suklastojo dokumentą, bei vėliau ja disponavo parduodamas minėtą automobilį kitam asmeniui.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 18 MGL baudą.

Kaltinamasis D. B. sutiko baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo esant galimybei sumažinti baudos dydį arba leisti sumokėti baudą per 6 mėn. (176 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas; padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad elgėsi neteisėtai, t. y. suklastojo dokumentą, kad jį panaudojo, ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi jį padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažyma apie asmens baustumą (161-164 b. l.) įrodo, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus. Kaltinamasis neįrašytas į Klaipėdos psichikos sveikatos centro ar VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo pacientų registrą (167-168 b. l.). VSDFV duomenimis, kaltinamasis Lietuvoje nedirba (170 b. l.), pasak jo paties, dirba užsienyje.

Dokumento suklastojimas, disponavimas suklastotu dokumentu baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, kiekį, tarpusavio santykį.

BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už nesunkų [...] tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Areštas apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), todėl nei areštas, nei terminuotas laisvės atėmimas neskirtini. Tokiu atveju kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma švelniausia bausmės rūšis – bauda. Teismo nuomone, prokuroro siūlomas baudos dydis (18 MGL) turint omenyje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, kaltinamojo elgesį po to būtų pernelyg griežta sankcija. Tad, remiantis BK 61 straipsnio 1-2 dalimis, kaltinamajam skiriamas beveik pusiau mažesnis baudos dydis – 10 MGL (arba 1 300 Lt). Tenkinamas kaltinamojo prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (157, 172 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 (dešimt) MGL (arba 1 300 Lt) baudą, kuri turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti D. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė