Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Astai Kudrauskienei,

kaltinamajam A. A. (nuotoliniu būdu), kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, naudojasi (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, iš dalies darbingas nustatytas 45 proc. darbingumas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2024 m. sausio 10 d. apie 15.40 val. Mažeikių mieste, Sodų g. 7, neįleistas į nakvynės namus, būdamas neblaivus, alkotesteriu nustatyta 1,67 promilės etilo alkoholio, tyčia koja spyrė į durų stiklą, taip sugadino svetimą, 346,22 eurų vertės, Mažeikių rajono nakvynės namams priklausantį turtą.

A. A. teisiamojo posėdžio metu baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis 2024 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad spyrė į nakvynės namų duris ir išdaužė stiklą, nes norėjo įvesti kitą žmogų. Prašė nakvynės namų darbuotojos atrakinti duris, kadangi buvo žiema, lauke šalta, žmogų parnešė ant pečių, kad nesušaltų. Į duris spyrė 1-2 kartus, tiksliai nepamena. Duris darbuotoja užblokavo, kad neįeitų į vidų. Susinervino ir su koja spyrė į duris ir jos suskilo. Žalos nakvynės namams neatlygino. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, lėšų atlyginti žalą neturi. Tą dieną, kai grįžo į nakvynės namus buvo neblaivus, pats nebūtų pasilikęs nakvynės namuose, o tik būtų parvedęs žmogų. Gauna neįgalumo išmoką 270 eurų. Sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę. Šiuo metu niekur nedirba, gyvena gatvėje. Nori ir gali dirbti paprastus nekvalifikuotus darbus. Nori gydytis nuo alkoholizmo. Šiuo metu gydosi ligoninėje apie dvi savaites.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme metu dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad posėdžio metu būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

2024 m. sausio 10 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesteris Alcotest 6810 patikrinimo Nr. 14313) fiksuotais rodmenimis, kad 16.00 val. A. A. nustatytas 1,64 promilių girtumas (t. 1, b. l. 27);

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. A., savo tyčiniais veiksmais spirdamas į durų stiklą ir jį suskaldydamas, sugadino (duomenys neskelbtini) turtą – duris, padarydamas 444,43 Eur turtinę žalą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų – nakvynės namų darbuotojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. A. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam iš karto po įvykio nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo neteistas (t. 1, b. l. 101-104); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 105-115); nedirbantis, nusikaltimų padarymo metu nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 116-117), yra tik dalinai darbingas, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – savanaudiškus tikslus, kaltinamąjį A. A. charakterizuojančius duomenis, tai kad teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą A. A. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – viešieji darbai. Bausmės dydis nustatytinas tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam A. A. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

Byloje Mažeikių rajono nakvynės namai pareiškė civilinį ieškinį A. A. dėl 444,43 Eur turtinės žalos atlyginimo. Prie civilinio ieškinio pateiktoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota stiklo paketo ir jo pakeitimo darbų suma, kuri yra 444,43 Eur. Kaltinamasis A. A. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, kaltinamojo kaltė dėl sugadinto turto įrodyta visiškai, todėl tenkintinas civilinės ieškovės Mažeikių rajono nakvynės namų ieškinys ir iš A. A. priteistina 444,43 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. 2, b. l. 1), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. A. nepriteistinos.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

1 DVD+R diskas, su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos ir apklausa, esantys byloje (t. 2, b. l. prisegta prie galinio bylos viršelio), paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 273, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę viešųjų darbų bausmę 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Mažeikių rajono nakvynės namų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. Mažeikių rajono nakvynės namams 444,43 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 43 ct) turtinės žalos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 DVD+R diską, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti A. A., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. A., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.