- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- A-822-1386-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- J. V., L. V., atstovaujamai J. V.
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui A. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymą atsakovui Alytaus rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. V. ir L. V., atstovaujamai J. V., dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 10 d. išduoto statybos leidimo Nr. SL-6.5.NS panaikinimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad minėtas statybos leidimas išduotas L. V. ir J. V. tvarto priestato – karvidės, esančios Maštalierių kaime, Krokialaukio sen., Alytaus raj., statybai atgaline data, neteisėtai. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Alytaus rajono vyresnioji inspektorė (toliau – ir vyresnioji inspektorė) K. R. surašė patikrinimo aktą bei reikalavimą Nr. 15-ST5-07(9.8), kuriame nustatė, jog ūkininkė J. V. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stato ūkio pastatą – karvidę. Statinio dydis – 26,0 x 13,0 m, užstatymo plotas – 338 kv. m. Taip pat pareikalavo sustabdyti vykdomus statybos darbus ir iki 2008 m. liepos 10 d. pateikti parengtą projektinę dokumentaciją.
Vyresnioji inspektorė J. T. 2008 m. liepos 17 d. surašė statybos sustabdymo aktą, kuriame pareikalavo tuojau pat sustabdyti bet kokius statomo ūkinio pastato priestato – karvidės, esančios Maštalierių kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, statybos darbus.
Vyresnioji inspektorė J. T. 2008 m. liepos 28 d., dalyvaujant J. V. bei jos atstovui advokatui V. T., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (9.11.)-ST8-01 ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalimi, numatančia atsakomybę už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą miestelyje ar kaime neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, statytojai skyrė 1000 Lt baudą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2006, Nr. 116-4402) 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Alytaus apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. (1.4.)-ST-83 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Alytaus rajone“ pareikalavo, kad J. V. per šešis mėnesius nuo šio įsakymo gavimo dienos nugriautų savavališkai statomą gelžbetoninių konstrukcijų tvarto priestatą – karvidę, esančią Maštalerių kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Šis įsakymas statytojai išsiųstas 2008 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. ST5-(9.9.)-41 „Dėl Alytaus apskrities viršininko įsakymo“. Pareiškėjas pastebėjo ir tai, kad ginčijamas statybos leidimas galėjo būti surašytas atgaline data.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad J. V. pateikė visus reikiamus dokumentus, todėl statybos leidimas jai išduotas vykdant teisės aktų reikalavimus. Vyresniosios inspektorės raštą dėl J. V. vykdomų savavališkų statybų gavo 2008-07-10 po pietų, o statybos leidimas buvo išduotas tą pačią dieną, tačiau ryte, o įteiktas 2008-08-01, t.y. kai J. V. sumokėjo rinkliavą už statybos leidimo išdavimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas išreiškė abejonę dėl to, jog paduodant prašymą teismui galėjo būti pažeisti ABTĮ 33 straipsnyje nustatyti terminai. Jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.). Nustatė, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas 2008-07-10. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi bei STR „Statybos leidimas“ 19 punktu, Architekto tarnybos viršininkas per tris dienas nuo statybos leidimo išdavimo privalėjo statybos leidimo kopiją su kitais numatytais dokumentais pateikti apskrities viršininko administracijai. Apskrities viršininko administracija neigia minėtus dokumentus gavusi per teisės aktų nustatytą terminą. Tvirtina, jog apie išduotą statybos leidimą sužinojo patikrinusi duomenis, pateiktus 2008 m. rugpjūčio 7 d. dienraštyje „Alytaus naujienos“ publikuotame straipsnyje. Minėtos aplinkybės neneigė ir atsakovas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas, nors ir kėlė abejones dėl praleisto termino skundui paduoti, tačiau nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pripažinęs, jog pareiškėjas – Alytaus apskrities viršininko administracija – apie statybos leidimo išdavimą sužinojo 2008-08-07, o kitų aplinkybių teismas nenustatė, termino skundui paduoti eigos pradžia teismas nutarė laikyti 2008-09-08 (nes 2008-09-07 – nedarbo diena). Tuo tarpu pareiškėja prašymą teismui išsiuntė paštu 2008-08-13 (tą patvirtina spaudas ant voko) (b.l. 20), t.y. nepraleidusi įstatymo nustatyto termino.
Pareiškėja teismui pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliu – ir Inspekcija) atlikto tyrimo išvadas. Jose nurodyta, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nuolatinė statybos komisija išduodama statybos leidimą pažeidė Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 5.2 punkto ir 16 punkto reikalavimus, nes nusprendė išduoti statybos leidimą nepakankamai išnagrinėjusi statinio projektą (nepatikrinusi, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas sklypo tvarkymo reikalavimus, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, ar statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) nurodytą apimtį ir sudėtį, nesant Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento statinio projektavimo sąlygų, Alytaus visuomenės sveikatos centro sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo sąlygų, Alytaus regiono kelių įmonės projektavimo sąlygų) (b.l. 50-52). Inspekcija taip pat nustatė, kad statinio projektas parengtas pažeidžiant Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį, nustatantį, kad ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha, tuo tarpu J. V. statinys statomas ne žemės ūkio paskirties žemėje ir tik 0,257 ha žemės sklype. Be to, statinio projektas parengtas pažeidžiant ir privalomus atstumus nuo gyvenamųjų pastatų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje Nuolatinė statybos komisija 2008 m. liepos 10 d. nusprendė statinio statymui išduoti statybos leidimą, kas ir buvo padaryta 2008 m. liepos 10 d. išduodant statybos leidimą (b. l. 104 - 107). Administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo (nagrinėjamu atveju – Architekto tarnybos vedėjas), atsižvelgiant į išdėstytą teisės normą, neturėjo pasirinkimo teisės, todėl teigtina, kad vertinant, ar nebuvo pažeisti teisės aktai atliekant statinio projektavimą, reikšmingas yra ne tiek statinio leidimas, kiek Komisijos sprendimas, kuris gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.). Komisijos sprendimas šioje byloje nėra skundžiamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad posėdžiuose ne vieną kartą pareiškėjui išaiškino jo teisę skųsti Komisijos sprendimą, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Tai reiškia, kad iš esmės nesvarstytina, ar buvo laikytasi statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytų techninių rodiklių ir naudojimo paskirties, kitų teisės aktų reikalavimų, atliekant statybos darbus. Tikrinamoje administracinėje byloje teismas vertinimą atliko tik toje apimtyje, kuri liečia savivaldybės Architekto tarnybos vedėjo kompetenciją išduoti statybos leidimą, ar priimant skundžiamą teisės aktą paisyta aukštesnės galios teisės aktų, apibrėžiančių statybos leidimą išduodančio tarnautojo veiklą, ar priimant sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo nebuvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar nėra kitų pagrindų, pripažintų svarbiais ir suponuojančiais skundžiamo teisės akto panaikinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.).
Pažymėjo, kad pareiga savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti statybos leidimą įtvirtinta Statybos įstatymo 23 straipsnyje. Aptariamoje administracinėje byloje statybos leidimas išduotas Alytaus rajono savivaldybės Architekto tarnybos vedėjo L. A.. Dėl konkretaus asmens turėjimo šio teisinio statuso abejonių nekyla, todėl nėra pagrindo ir teiginiui dėl akto priėmimo nekompetentingo administravimo subjekto. Be to, pagal STR „Statybos leidimas“ 18 punktą, statybos leidimą išduodantis tarnautojas yra saistomas terminų. Minėta teisės norma įpareigoja statybos leidimą išduoti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo įstatymo nustatytų dokumentų pateikimo. Teismas nustatė, kad J. V. prašymą su dokumentais Alytaus rajono savivaldybei padavė 2008-07-08 (b. l. 104), todėl Architekto tarnybos vedėjas statybos leidimą išdavė nepažeisdamas terminų.
Pareiškėjas prielaidą dėl galimai statybos leidimo išdavimo atgaline data grindžia aplinkybe, jog statybos leidimas išduotas 2008-07-10 (b.l. 9), tuo tarpu kiti įrodymai administracinėje byloje patvirtina faktą, jog tuo metu pareiškėjas statybos leidimo neturėjo: 2008-07-04 surašytas savavališkos statybos aktas (b.l. 10 p.), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2008-07-04, o Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus tarnautojos 2008 m. liepos 28 d. priimtas nutarimas, kuriuo J. V. nubausta už ATPK 159 str. 5 d. pažeidimą, numatantį atsakomybę už statinio – karvidės statybą neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas patvirtino, kad statybos leidimas J. V. buvo išduotas 2008-07-10, tačiau jai dėl rimtų šeimyninių aplinkybių nesumokėjus rinkliavos mokesčio už statybos leidimo išdavimą, pastarasis jai nebuvo įteiktas. Statybos leidimas J. V. įteiktas tik 2008-08-01, sumokėjus 960 Lt mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas už pažeidimą, padarytą 2008-07-04. Pareiškėjas neneigia tuo metu statybos leidimo neturėjęs ir statybas vykdęs neturėdamas visų Statybos įstatyme nustatytų privalomų dokumentų. Teismas nenustatė aplinkybių, paneigiančių, jog statybos leidimas J. V. išduotas 2008-07-10, todėl pareiškėjo Alytaus apskrities viršininko administracijos tvirtinimas dėl galimo statybos leidimo išdavimo atgaline data pripažintinas nepagrįstu. Teismas nenustatė, kad Architekto tarnybos vedėjas, priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, pažeidė aukštesnės galios teisės aktų (statybos leidimo išdavimo, savivaldybės administracijos Architekto tarnybos vedėjo veiklos srityse ir pan.) reikalavimus, o tai paneigia galimą sprendimo panaikinimo pagrindą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nenustatė ir procedūrinių pažeidimų, o taip pat kitų aplinkybių įpareigojančių naikinti statybos leidimą, todėl padarė išvadą, kad prašyme nurodytais motyvais skundžiamas statybos leidimas negali būti naikinamas.
III.
Pareiškėjas Alytaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Alytaus apskrities viršininko administracijos nuomone, savivaldybės administracijos direktoriaus viešojo administravimo procedūros pažeidimas – nesikreipimas į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą su paraiška statinio projektavimo sąlygoms parengti – neturėjo atleisti nuo pareigos įtraukti šios institucijos atstovą į Nuolatinės statybos komisijos veiklą. Tokią poziciją patvirtinta ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-06). Tai, jog Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. liepos 10 d. posėdyje nedalyvavo ir protokole nepasirašė, taigi ir 2008 m. liepos 10 d. Sprendimui išduoti Statybos leidimą nepritarė, yra pagrindas naikinti Statybos leidimą dėl jo neteisėtumo, nes jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamo sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1698-06). Mano, kad išdėstytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą skundžiamo Statybos leidimo panaikinimui.
Pažymi, kad Statybos leidimas apskritai negalėjo būti išduotas, nes teisės aktai nesuteikia tokios galimybės naudojantis Ūkininko ūkio įstatyme nustatytomis lengvatomis, t.y. nerengiant detaliojo plano statyti tokį pastatą žemės sklype, kurio paskirtis – kita. Pažymi, kad ginčijant statybos leidimo teisėtumo klausimą ne visada reikia ginčyti Nuolatinės statybos komisijos sprendimą. Teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis aktas, todėl jo teisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A14-05/05, Nr. A7-1698/06, Nr. A3-64/07, A525-785/08).
Nesutinka, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Pažymi, kad ginčijamas 2008 m. liepos 10 d. Statybos leidimas statytojoms įteiktas tik 2008-08-01, o Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr. ST-18-(9.8)) „Dėl savavališkos statybos“ buvo informavęs Alytaus rajono savivaldybės administraciją apie tai, jog J. V. 2008 m. liepos 4 d. surašytas savavališkos Statybos aktas Nr. (9.15)ST13-01 (šis faktas buvo žinomas ir Alytaus rajono savivaldybės Architektūros tarnybos vedėjui L. A., t. y., asmeniui, einančiam Nuolatinės statybos komisijos pirmininko pareigas ir išdavusiam ginčijamą Statybos leidimą, kadangi jis minėtą aktą pasirašė kaip liudytojas). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 18 punktu, minėtu raštu buvo paprašyta neišduoti statybos leidimo iki tol, kol statytojas žemės sklype, kuriame buvo nustatyta ir aktu užfiksuota savavališka statyba, nepateiks statybos valstybinę priežiūrą vykdančio pareigūno raštiško patvirtinimo, kad šiame žemės sklype savavališkos statybos padariniai pašalinti. Apelianto nuomone, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 dalies 2 punktu, 22 straipsniu, 19 straipsniu, 27 straipsniu bei 30 straipsniu, gavusi minėtą raštą Alytaus rajono savivaldybės administracija privalėjo pradėti administracinę procedūrą, kuria privalėjo išsiaiškinti dėl Statybos leidimo teisėtumo.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilęs dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 10 d. išduoto statybos leidimo Nr. SL-6.5.NS tvarto priestato – karvidės, esančios Maštalierių kaime, Krokialaukio sen., Alytaus raj., statybai teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja teismui be kita ko pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikto tyrimo išvadas, kuriose nurodyta, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nuolatinė statybos komisija išduodama statybos leidimą pažeidė Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 5.2 punkto ir 16 punkto reikalavimus, nes nusprendė išduoti statybos leidimą nepakankamai išnagrinėjusi statinio projektą (nepatikrinusi ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas sklypo tvarkymo reikalavimus, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, ar statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nurodytą apimtį ir sudėtį, nesant Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento statinio projektavimo sąlygų, Alytaus visuomenės sveikatos centro sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo sąlygų, Alytaus regiono kelių įmonės projektavimo sąlygų). Inspekcija taip pat nustatė, kad statinio projektas parengtas pažeidžiant Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį, nustatantį, kad ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha, tuo tarpu J. V. statinys statomas ne žemės ūkio paskirties žemėje ir tik 0,257 ha žemės sklype. Be to, statinio projektas parengtas pažeidžiant ir privalomus atstumus nuo gyvenamųjų pastatų.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nusprendė nesvarstyti, ar buvo laikytasi statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytų techninių rodiklių ir naudojimo paskirties, kitų teisės aktų reikalavimų, išduodant statybos leidimą, nes pareiškėjas remiantis Lietuvos Respublikos statybos 23 str. 9 d. neskundė Nuolatinė statybos komisijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dėl statinio statymui statybos leidimo išdavimo, Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje administracinėje byloje vertinimą atliko tik toje apimtyje, kuri susijusi su savivaldybės Architekto tarnybos vedėjo kompetencija išduoti statybos leidimą, ar priimant skundžiamą teisės aktą paisyta aukštesnės galios teisės aktų, apibrėžiančių statybos leidimą išduodančio tarnautojo veiklą, ar priimant sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo nebuvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar nėra kitų pagrindų, pripažintų svarbiais ir suponuojančiais skundžiamo teisės akto panaikinimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.).
Pastebėtina, kad nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo, įformintas protokolu, laikytinas individualiu administraciniu aktu ir gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-145/2008). Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Savivaldybės administracijos direktorius yra saistomas nuolatinės statybos komisijos sprendimu. Jis turi veikti taip, kaip nurodyta: išduoti statybos leidimą arba jo neišduoti (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–234/2009). Tačiau, šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje iš esmės laikosi nuoseklios pozicijos, jog minėta aplinkybė nereiškia, jog turi būti skundžiamas ne statybos leidimas, bet minėtos komisijos sprendimas (pvz., 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1476/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1320/2008).
Administracinėje byloje Nr. A502-1476/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą dėl statybos leidimo panaikinimo, vertino ir statybos leidimo atitikimą teritorijų planavimo dokumentams, projektavimo sąlygoms bei kitiems dokumentams, o nagrinėdama skundą dėl statybos leidimo panaikinimo, administracinėje byloje Nr. A438-1320/2008 teisėjų kolegija vertino ir statinio projekto atitikimą statybos normatyviniams dokumentams, teisės aktams bei statinio projektavimo sąlygoms, taip pat statybos leidimo atitikimas teisės aktams buvo vertinamas ir administracinėje byloje Nr. A525-785/2008.
Atsižvelgdama į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sistemiškai aiškindama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio ir LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nesvarstyti, ar išduodant statybos leidimą buvo laikytasi statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytų techninių rodiklių ir naudojimo paskirties, kitų teisės aktų reikalavimų. Minėtus klausimus pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl pirmiau paminėtų priežasčių, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, taip pat pats aktyviai dalyvauti papildomų įrodymų rinkimo procese (ABTĮ 81 straipsnis) ir juos vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bylai reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyti, ar nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutari a:
pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.