Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje R. A. atstovė advokatė Eligija Norkienė (toliau – advokatė E. Norkienė, pareiškėjo atstovė) prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Advokatė E. Norkienė teigė, kad Marijampolės PN pareigūnai savo pareigas vykdė aplaidžiai ir neužtikrino pareiškėjo saugumo. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad asmuo, sužalojęs R. A., negalėjo turėti kontakto su pareiškėju, kadangi jis apskritai neturėjo teisės būti darbo sektoriuje esančioje patalpoje, kurioje buvo pareiškėjas, norėdamas patekti į šią patalpą, kaltininkas praėjo per du pareigūnų postus. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas po užpuolimo lankėsi pas psichiatrą, jam buvo skirti vaistai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinės žalos, kurią kildina iš Marijampolės PN veiklos, 2018 m. rugpjūčio 13 d. neužtikrinus jo saugumo.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad įtariamasis T. T., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 14 val. 28 min., Ūkio aptarnavimo brigados pastato 2 aukšto koridoriuje tyčia dūrė savadarbe metaline geležte ne mažiau kaip 4 kartus nuteistajam R. A. į krūtinę, galvą ir veidą, taip padarydamas jam durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos abiejose pusėse, galvos ir veido kairės pusės srityse, kas buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl T. T. nusikalstamų veikų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-0-00036-2018-5 (b. l. 16).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla Nr. 1-152-482/2019 (teisminio proceso Nr. 1-04-0-00036-2018-5) perduota į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus ir nėra išnagrinėta. Kaltinamajam T. T. pareikštas kaltinimas, kad jis įvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 14 val. 28 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, Ūkio aptarnavimo brigados pastato 2 aukšto koridoriuje tyčia dūrė savadarbe metaline geležte ne mažiau 4 kartus nuteistajam R. A. į krūtinę, galvą ir veidą, taip padarydamas R. A. durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos abejose pusėse, galvos ir veido kairės pusės srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija).

Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina.

Teismas, remdamasis BVK 114 straipsnio 1 dalies ir Instrukcijos 7 punkto sistemine analize, daro išvadą, kad Marijampolės PN, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, privalo vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistasis T. T. iš valgyklos, kai baigė valgyti jo būrys, netrukdomai pateko į Ūkio aptarnavimo brigados patalpas, kuriose būti neturėjo teisės. Šią aplinkybę patvirtina Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto S. V. ir nuteistojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (žr. baudžiamosios bylos Nr. 04-0-00036-18 kaltinamąjį aktą, b. l. 30-33).

Minėta, kad konstatuojant viešojo subjekto aktų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, būtina nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Marijampolės PN pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, nebūtų atsiradusi fizinė galimybė nuteistajam T. T., pažeidžiant pataisos įstaigoje nustatytus režimo reikalavimus, patekti į Ūkio aptarnavimo brigados kiemą, būtų išvengta jo ir R. A. tiesioginio fizinio kontakto, t. y. T. T. nebūtų turėjęs galimybės atlikti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu ir pareiškėjui nebūtų kilę neigiamų pasekmių sveikatai ir saugumui.

Teismas, atsižvelgęs į BVK ir Instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias pataisos įstaigą užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN pareigūnai neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo patirtais žalingais padariniais.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) aktų, atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia piniginių lėšų suma gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nustatydamas nagrinėjamoje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui buvo padaryti kūno sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, jog dėl užpuolimo ir jo metu patirtų durtinių-pjautinių žaizdų įvairiose krūtinės ląstos, galvos ir veido srityje, pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad Marijampolės PN ėmėsi veiksmų nedelsiant suteikti pareiškėjui medicininę pagalbą, o kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir įvertinti, ar Marijampolės PN turėjo informacijos, sudariusios pagrindą spręsti apie kitų nuteistųjų keliamą pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto. Išanalizavus bylos medžiagą, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl nesutarimų, įtampos tarp jo ir kitų nuteistųjų ir galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, teikęs prašymus dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Marijampolės PN neturėjo objektyvaus pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus dėl konfliktiškų santykių tarp pareiškėjo ir jį sužalojusio nuteistojo.

Atsižvelgęs į teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs pareiškėjo patirtų žalingų padarinių fizinei sveikatai pobūdį ir mastą, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytai neturtinės žalai atlyginti priteistina 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 600 eurų (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.