Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos nepilnametės A. E. F. (A. E. F.), atstovaujamos tėvo B. E. F. (B. E. F.), skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja šiuo metu KTU studijose gali dalyvauti tik nuotoliniu būdu. Nesuteikus vizos, ji negali dalyvauti paskaitose.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėja pažymėjo, kad ją pilnai remia tėvas, Lietuvoje studijuoja jos brolis, todėl ji gyventų kartu su broliu. Šiuo metu studijuoja nuotoliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Ambasados sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos vardu tėvas B. E. F. 2021 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad nepilnametė užsienietė yra bedarbė (prašymo 19–20 punktai), atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – studijos (prašymo 21 punktas), atvykimo data 2021 m. spalio 2 d., išvykimo 2022 m. rugsėjo 24 d. (prašymo 29–30 punktai). Prašyme taip pat nurodė, kad užsienietę kviečiantis asmuo yra KTU (prašymo 32 punktas). Kelionės ir pragyvenimo buvimo išlaidas padengs pati nepilnametė užsienietė grynais pinigais(prašymo 33 punktas). Kartu su prašymu pateikė draudimo poliso kopiją, paso kopiją, KTU tarpininkavimo raštą, motyvacinį laišką, tėvo įsipareigojimą dėl studijų rėmimo, lėktuvo bilieto rezervaciją.

Užsienio reikalų ministerijos kosulinis pareigūnas nagrinėdamas užsienietės prašymą nustatė, kad ji 2020 m. spalio 22 d. Prancūzijos ambasadai Turkijoje pateikė prašymą išduoti vizą kartu su savo šeimos nariais vykti į Prancūziją nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. sausio 14 d. lankyti šeimos narius ar draugus. Prancūzijos ambasada 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą.

Konsulas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, atliko pareiškėjos interviu. Interviu metu pareiškėjos buvo klausta, kodėl ji pasirinko studijas KTU. Užsienietė, atsakydama į šį klausimą, konsului paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) studijuoti dėl šalyje tvyrančios krizės sudėtinga. Dėl studijų Lietuvoje nurodė, jog daug variantų nesvarstė. Apie studentų pragyvenimui reikalingą lėšų kiekį, bendrą gyvenimo lygį Lietuvoje pareiškėja nurodė nežinanti jokios informacijos. Konsulas taip pat užsienietei uždavė klausimus, susijusius su Prancūzijos ambasados sprendimu. Užsienietės konsulas klausė, ar ji anksčiau ketinusi vykti į Europos Sąjungą. Užsienietė nurodė, kad nėra kreipusis dėl Šengeno vizos gavimo. Konsului jau konkrečiai paklausus apie Prancūzijos ambasados sprendimą priimtą jos atžvilgiu, užsienietė pripažino, kad buvo kreipusis, tačiau nežino atsisakymo išduoti vizą priežasčių. Nurodė, kad į Prancūziją norėjo su šeima nuvykti turistiniais tikslais. Konsului aiškiai įvardijus Prancūzijos ambasadai pareiškėjos prašyme nurodytus duomenis, ji nurodė, kad jos šeima Prancūzijoje kitų šeimos ar ten gyvenančių draugų neturi.

Konsulas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, interviu pateiktą informaciją, pareiškėjos atstovo pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėja teikė informaciją, neatitinkančią tikrovės ir konsului žinomų faktų, kad pareiškėjos teikiama informacija nėra patikima, užsienietė galimai nenori atskleisti tam tikrų faktų ir aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių konsului kilo abejonės dėl faktinio užsienietės vykimo į Lietuvą tikslo ir faktiškai į Europos Sąjungą deklaruojamo tikslo – studijuoti KTU - ir Lietuvoje buvimo sąlygų. Dėl to konsulas neatmetė prielaidos, kad užsienietė, prisidengdama studijomis Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nustatyta, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo), nutarė atsisakyti išduoti pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, 2020 m. birželio 26 d. akto redakcija). Pagal Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalį Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo“, nuostatos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Vienas iš jame nustatytų pagrindų – jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Iš bylos medžiagos ir šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėja, jos įstatyminis atstovas prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė nepilnametės užsienietės studijas KTU. Tiek konsuliniam pareigūnui, tiek teismui yra pateiktas KTU 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvirtinimas, kad užsienietė bus priimta studijuoti mechanikos inžinerijos bakalauro studijų programą KTU nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., jei įvykdys tam tikras išvardintas sąlygas. Užsienietė bus priimta, jei pateiks notariškai patvirtintus dokumentus KTU Tarptautinių studijų centrui ir sumokės pirmų studijų metų mokestį iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat nurodyta, kad studijų metu KTU, studentei gali būti suteikta vieta KTU bendrabutyje. Vieta skiriama prioriteto tvarka pagal studijų mokesčio sumokėjimo datą. Bendrabučio mokestis neįtrauktas į studijų mokestį. Taip pat pateiktas KTU 2021 m. rugsėjo 2 d. raštas dėl priėmimo į studijas patvirtinimo. Rašte nurodoma, kad užsienietė yra priimta studijuoti mechanikos inžinerijos bakalauro studijų programą KTU nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Atvykusi studijuoti studentė privalo su savimi turėti išsilavinimo dokumentų originalus. KTU turi teisę išmesti studentę iš universiteto ir negrąžinti sumokėto studijų mokesčio, jei nustatoma kokia nors apgaulė. Teismui taip pat yra pateikta KTU 2021 m. lapkričio 17 d. pažymos šviesokopija, kurioje nurodoma, kad užsienietė nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. nuolatine (dienine) forma studijuoja Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto bakalauro studijų 1 kurse. Nustatoma studijų baigimo data – 2025 m. birželio 30 d. Užsienietė yra sumokėjusi studijų įmoką už 2021/2022 mokslo metus. Pateiktame Ambasadai prašyme yra nurodyta, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo Lietuvoje metu išlaidas padengs pati nepilnametė užsienietė grynais pinigais (33 punktas). Pagrindžiančių dokumentų nėra pateikta nei Ambasadai, nei Teismui. Posėdžio metu užsienietė nurodė, kad ją pilnai išlaiko tėvas, Lietuvoje gyventų katu su broloiu, kuris studijuoja Lietuvoje.

Teismas, išnagrinėjęs konsulinio pareigūno anksčiau nurodytus atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą motyvus, pareiškėjos atstovo pateiktus dokumentus ir jos interviu metu pateiktus paaiškinimus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, pažymi, kad konsulas turėjo pagrindą atsisakyti išduoti užsienietei daugkartinę nacionalinę vizą Įstatymo 19 str. 1 d. 2 punkto pagrindu kilus pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo. Be to, interviu metu pareiškėja nebuvo pakankamai pagrindusi buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, t. y. jos tuo metu pateikti KTU raštai apie jos studijas Lietuvoje patikimai neįrodė jos tikrojo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, taip pat pareiškėja nepagrindė skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų vizos galiojimo laikotarpiu. Pareiškėja nenurodė, kas sąlygojo jos pasirinkimą studijuoti Lietuvos Respublikoje. Nenutuokia, koks yra bendras pragyvenimo lygis Lietuvoje, kiek lėšų reikia pragyvenimui studijų metu. Nėra ginčo, kad pareiškėja, jos įstatyminis atstovas nepateikė konsuliniam pareigūnui oficialių institucijų išduotų dokumentų, patvirtinančių nepilnamečio užsieniečio finansines galimybes be lydinčio asmens išgyventi Lietuvos Respublikoje studijų metu. Negana to kreipiantis dėl vizos išdavimo užsienietė nurodė, kad pragyvens pati iš savo pajamų grynaisiais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ir / ar jos įstatyminis atstovas turėjo pateikti ir duomenis (įrodymus), kad užsienietė turi pakankamai pajamų tokiam įsipareigojimui įvykdyti. Teismo posėdžio metu užsienietė iš esmės patvirtino, kad pragyvenimo išlaidų finansavimo teiginiai kreipiantis dėl vizos išdavimo nebuvo tikslūs, kadangi ją pilnai išlaiko ir išlaikytų tėvas.

Taip pat konsulas turėjo teisėtą pagrindą suabejoti pareiškėjos pareiškimų patikimumu nustatęs, kad užsienietė nenorėjo pateikti duomenų apie Prancūzijoje teiktą prašymą. Nustatyta, kad pareiškėja (kartu su kitais šeimos nariais) 2020 m. kreipėsi į Prancūzijos Respublikos ambasadą su prašymu išduoti jai Šengeno vizą šeimos ar draugų lankymo tikslais. Jos prašymas nebuvo patenkintas dėl nepatikimos informacijos teikimo. Taip pat nustatyta, kad užsienietė interviu metu pripažino, kad Prancūzijoje nėra gyvenančių šeimos narių. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos pareiškimų patikimumo.

Ambasada, priimdama skundžiamą sprendimą, jo priėmimo dieną (2021 m. spalio 26 d.) neturėjo patikimų dokumentų (tinkamai patvirtintų įgaliotų institucijų), patvirtinančių pareiškėjos buvimo sąlygas Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu ir kilus abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo, todėl Ambasada neturėjo teisėto pagrindo išduoti pareiškėjai vizą. Nepakanka, kad būtų pareiškėjos prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytas atvykimo į Lietuvą tikslas (studijuoti), būtina patikimais, nuosekliais ir autentiškais dokumentais pagrįsti, jog šis tikslas yra realus ir buvimo Lietuvoje sąlygas vizos galiojimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiškėja prašymo pateikimo metu ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nepilnametė, todėl konsuliniam pareigūnui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos buvimo Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu sąlygas. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas autentiškais oficialiais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti, visų pirma, atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į kitas valstybes nares.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovo sprendimas nemotyvuotas. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį asmuo apie sprendimą neišduoti vizos yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje aiškiai įtvirtinti ir pažymimi konkretūs kiekvienam atvejui atsisakymo pagrindai, kuriuos detalizuoja ambasados ar konsulato rašytinės pastabos, komentarai ir motyvai informacinėje sistemoje.

Pareiškėjos posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad Lietuvoje studijuoja jos brolis, ji gyventų ir būtų jo prižiūrima, kad ją pilnai išlaiko tėvas, sudaro galimybę pareiškėjai kreiptis į Ambasadą su nauju prašymu dėl vizos išdavimo, jame aiškiai, išsamiai, sąžiningai ir nuosekliai nurodant vykimo į Lietuvą tikslą, buvimo sąlygas ir pateikiant šias aplinkybes patvirtinančius patikimus įrodymus. Konsulas neturėjo pareigos ir galimybės įvertinti pareiškėjos nenurodytų ir dokumentais nepatvirtintų faktinių aplinkybių.

Taigi darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejones dėl pareiškėjos pateiktų duomenų, juos patvirtinančių įrodymų patikimumo ir jų turinio, buvimo Lietuvoje sąlygų bei galimos nelegalios migracijos grėsmės. Vien tai, kad pareiškėja studijuoja nuotoliniu būdu, t. y. šiuo metu patikimiau pagrindžia atvykimo į Lietuvą tikslą (studijos, pateikiamas apmokėjimas už studijas įrodymą, universiteto pranešimas, kad asmeniui susimokėjus už studijas jis priimamas studijuoti), nesudaro pagrindo Ambasados Sprendimą laikyti nepagrįstu ir neteisėtu, nes sprendimas priimtas jo metu turėtų ir pateiktų konsului duomenų pagrindu, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir jis atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, yra išvestinis reikalavimas, todėl taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos nepilnametės A. E. F. (A. E. F.), atstovaujamos tėvo B. E. F. (B. E. F.) skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.