- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-805-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00591-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- K. K., R. K.
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-786-633/2013 pagal pareiškėjų R. K. ir K. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 112-114).
Nurodė, kad daugiau nei trejus metus sutuoktiniai šeimyninio vedybinio gyvenimo kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, jau kuris laikas gyvena atskirai vienas nuo kito, – jų santuoka faktiškai yra iširusi bei negalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kartu. Santuokos nutraukimo pasekmes nurodė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Pareiškėjų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1990 m. gegužės 12 d. Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 134, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 117-119).
Teismas sprendė, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, atitinka tiek pareiškėjų, tiek jų nepilnamečio vaiko turtinius ir asmeninius interesus bei jų derinimo principą, nepažeidžia kitų asmenų, tame tarpe ir byloje dalyvaujančių pareiškėjų kreditorių, teisių ir teisėtų interesų, todėl ją patvirtintino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (b. l. 127-128).
Siekiant išspręsti ginčą gera valia, pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių apeliantas ne kartą per atstovus su pareiškėja kalbėjosi, tarėsi, nors rasti kompromisą buvo ypač sudėtinga. Teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo koreguota paskutę minutę. Kadangi apeliantas tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl sutartį pasirašė jo atstovas. Apelianto teigimu, jis sutartį leido atstovui pasirašyti iš esmės nesusipažinęs su jos turiniu, suklydęs, nes labai stengėsi baigti ginčą gera valia. Gavęs teismo sprendimą, sužinojo, kad kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui turės atlyginti tik jis vienas, nors kreditas, kurio prievolės atiteko apeliantui, buvo imtas būtent įsigyti žemės sklypą ir namą, kuriame, kaip pareiškė sutuoktinė, gyvens tik ji. Teismo sprendimas, kuris iš esmės priimtas abiejų pareiškėjų prašymu, tačiau dėl pareiškėjų kaltės buvo priimtas suklaidinus teismą, turi būti panaikintas, nes apelianto suklydimas pažeidžia jo teisėtus interesus. Pats tokios sutarties nebūtų pasirašęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja R. K. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti galioti (b. l. 142).
Nurodė, kad teismui buvo pateikta tvirtinti advokatų parengta sutartis. Su apeliantu jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, apeliantas gyvena užsienyje. Kai grįžta, gyvena bendrame jiems priklausančiame name. Sutuoktinis prie namo išlaikymo neprisideda. Paskolą iš banko ėmė sutuoktinis, ji buvo laiduotoja, namas yra įkeistas bankui. Jeigu sutuoktinis nemokės paskolos, tuomet įmokas turės mokėti ji. Ji su dukra nenori keisti gyvenamosios vietos, be to, jos neturinčios, kur išsikelti. Ji taip pat negali kompensuoti apeliantui namo dalies, kadangi neturi tam lėšų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą AB DNB bankas nurodė, kad apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 134-135).
Nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė, jog po santuokos nutraukimo kredito gavėjo K. K. ir laiduotojos R. K. atsakomybė bankui pagal 2002 m. rugpjūčio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 81 ir laidavimo sutartį Nr. 81 išliks solidari. Tarpusavyje pareiškėjai susitarė, kad kreditorinius įsipareigojimus bankui vykdys vienas kredito gavėjas K. K.. Bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pagal kurią jis turi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui, išliekant solidariai pareiškėjų prievolei. Taip pat apeliantas nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimu sutuoktiniams lygiomis dalimis, tačiau iš pateikto apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kuo apeliantas grindžia savo nesutikimą. Apeliantas taip pat nepateikia alternatyvių nekilnojamojo turto padalijimo variantų. Bankas pažymi, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, solidariųjų skolininkų atsakomybės pobūdis negalės būti keičiamas (sutuoktinių atsakomybė bankui išliks solidari).
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pareiškėjai R. K. ir K. K. pateikė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu bei prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškimą patenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tiek pareiškimą, tiek sutartį pasirašė pareiškėja R. K. ir pareiškėjo K. K. atstovas advokato padėjėjas E. Rugienius. Teismo posėdyje dalyvavo tik pareiškėja R. K.. Teismas tos pačios dienos, t. y. 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu šalių pareiškimą patenkino, nutraukė santuoką tarp šalių bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pats ją modifikuodamas.
Iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies nutraukti santuoką, bet ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent, apeliantas kelia klausimus dėl turto padalijimo, vertės ir prievolių paskirstymo.
CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, jis pasirašyti atstovui sutartį leido nesusipažinęs su sutarties turiniu. Tokios sutarties, kuria jis asmeniškai prisiimtų prievoles, nors turtas padalintas lygiomis dalimis, jis nebūtų pasirašęs. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinių dokumentų apeliacinei instancijai turinį, neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog patvirtinta sutartis realiai neatitinka nurodomos apelianto valios. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pats apeliantas, nei jo atstovas teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas nutraukti santuoką bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nedalyvavo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas netgi negali spręsti apie pareiškėjo atstovo įgaliojimų apimtį, nes byloje nėra pateikta sutartis atstovauti pareiškėjui. Esant tokioms aplinkybėms, vertintinas apelianto paaiškinimas apeliaciniame skunde dėl turtinių ginčų, prievolių pasiskirstymo neišsprendimo bendru sutarimu.
Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes tarp šalių iš esmės ginčas liko (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Šioje byloje susidarė teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.