Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Sport Supply“, atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovui S. S., jo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Sport Supply“, atstovaujamo bankroto administratorės R. S., ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais sandorius – pripažinti negaliojančiais sandorius – atliktus mokėjimus (ab initio): pagal 2013-10-25 KIO Nr. 11 - 2027,34 Eur sumai; 2013-12-31 pagal KIO Nr. 18 - 868,86 Eur sumai; 2013-12-31 pagal KIO Nr. 19 - 434,43 Eur sumai; 2014-03-31 pagal KIO Nr. 21 - 434,43 Eur sumai; 2014-05-30 pagal KIO Nr. 25 - 289,62 Eur sumai; 2014-12-31 pagal KIO Nr. 41 - 579,24 Eur sumai; 2015-06-30 pagal KIO Nr. 47 - 864,00 Eur sumai; 2015-08-10 pagal KIO Nr. 53 - 144,00 Eur sumai; 2015-06-30 pagal KIO Nr. 48 - 8185,64 Eur sumai, 2015-08-10 KIO Nr. 52 - 139,58 Eur sumai, viso 13967,14 Eur sumai, taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo S. S. 13967,14 Eur sumą ieškovui BUAB „Sport Supply“, priteisti iš atsakovo S. S. 1591,37 Eur žalos atlyginimą, 2179,39 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-947-440/2015 UAB „Sports Supply“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta R. S.. Teismo priimta nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 21 d.. Bankroto administratorė 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1, kurio 20 punktu buvo nustatyta, jog per 15 dienų nuo šio įsakymo gavimo UAB „Sport Supply“ direktorius privalo bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovas S. S. bankroto administratorei R. S. 2015 m. lapkričio 30 d. priėmimo - perdavimo aktu perdavė turto už 8410,71 Eur, tokiu būdu atsakovas bankroto administratorei R. S., pagal 2014 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos teismo priimtą nutartį bei nustatytus įpareigojimus, bankroto administratorei neperdavė turto už 1591,37 Eur. Dėl neteisėtų atsakovo S. S. veiksmų, t. y. neperduoto bankroto administratorei turto dalies už 1591,37 Eur, įmonė patyrė turtinę žalą -tiesioginius nuostolius, pasireiškiančius tokios vertės turto netekimu, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl prašė iš atsakovo S. S. priteisti 1591,37 Eur žalos atlyginimą.

Be to, bankroto administratorė nustatė, kad 2013 m. sausio 1 d. tarp S. S. (akcininko, nuosavybės teise valdančio 51 proc. bendrovės akcijų, kuris buvo ir bendrovės direktoriumi iki 2015-11-30) ir UAB „Sport Supply“, buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu S. S. išnuomojo bendrovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta, kad bendrovė už patalpų nuomą S. S. moka 170,29 Eur (588 Lt) plius GPM, kuriuos sumoka kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos. Atsakovas S. S., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais: Unirubber Sp. Z. o.o ir su Stockmeier Urenthanes GmbH &Co.KG, pažeisdamas LR CK 6.930¹ str. l d. 5 p. nuostatas, atsiskaitė su atsakovu S. S., o būtent: 2013-10-25 KIO Nr. 11, išmokėjo 7000 Lt (2027,34 Eur) už patalpų nuomą; 2013-12-31 pagal KIO Nr. 18 išmokėjo 3000 Lt (868,86 Eur) už patalpų nuomą; 2013-12-31 pagal KIO Nr. 19 išmokėjo 1500 Lt (434,43 Eur) už patalpų nuomą; 2014-03-31 pagal KIO Nr. 21 išmokėjo 1500 Lt (434,43 Eur) už patalpų nuomą; 2014-05-30 pagal KIO Nr. 25 išmokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) už patalpų nuomą; 2014-12-31 pagal KIO Nr. 41 išmokėjo 2000 Lt (579,24 Eur) už patalpų nuomą; 2015-06-30 pagal KIO Nr. 47 išmokėjo 864,00 Eur; 2015-08-10 pagal KIO Nr. 53 išmokėjo 144,00 Eur už patalpų nuomą. Viso laikotarpiu 2013-10-25 iki 2015-06-30 išmokėta 5641,92 Eur už patalpų nuomą atsakovui S. S.. Be to, pagal 2015-02-01-215-02-28 avansinę apyskaitą Nr. 15-02 bendrovė atsakovui S. S. buvo skolinga 730,38 Eur; pagal 2015-03-01-2015-03-31 avansinę apyskaitą Nr. 15-03 bendrovė atsakovui S. S. buvo skolinga 6586,72 Eur; pagal 2015-04-01-2015-04-30 avansinę apyskaitą Nr. 15-04 bendrovė atsakovui S. S. buvo skolinga 7385,64 Eur; pagal 2015-06-01 - 2016-06-30 avansinę apyskaitą bendrovė atsakovui S. S. 2015-06-01 buvo skolinga 8185,64 Eur; pagal 2015-08-01-2015-08-31 avansinę apyskaitą Nr. 15-08 atsakovui S. S. 2015-08-01 buvo skolinga 139,58 Eur. 2015-06-30 pagal KIO Nr. 48 atsakovui S. S. buvo išmokėta 9500 Eur atsiskaitymas pagal avansinę apyskaitą ir tokiu būdu buvo padengtas 8185,64 Eur įsiskolinimas; 2015-08-10 pagal KIO Nr. 52 atsakovui S. S. buvo išmokėta 4711,25 Eur ir tokiu būdu padengtas 139,58 Eur įsiskolinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bei atsakovui S. S., kaip bendrovės vadovui žinant apie tai, kad bendrovė nėra atsiskaičiusi su kreditoriais- Unirubber Sp. Z. o.o ir Stockmeier Urenthanes GmbH &Co.KG, kurių piniginiai reikalavimai buvo atsiradę anksčiau, bendrovė, atlikdama mokėjimus atsakovui, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas-mokėjimų eiliškumo tvarką, numatytą LR CK 6.930¹ straipsnyje 1 dalies 5 punkte, sudarė niekinį ir negaliojantį (CK 1.80 str. 1 d.) sandorį. CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas prašo atsakovo S. S. atžvilgiu taikyti restituciją bei priteisti 13967,14 Eur sumą.

Be to, 2012 m. kovo 30 d. UAB „Sport Supply“ ir atsakovas S. S. sudarė paskolos sutartį Nr. 12- 03PA, kurios pagrindu bendrovė suteikė S. S. 43 000 Lt (12453,66 Eur) paskolą, kurios grąžinimo terminas nustatytas 2012-12-31. Sutarties 2 punktu nustatyta, kad paskola suteikiama su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo negrąžintos paskolos sumos. Atsakovui S. S. pagal tris mokėjimus (2012-03-30; 2012-03-26 ir 2012-04-03) iš bendrovės kasos buvo pervesta visa suteikta 43 000 Lt (12453,66 Eur) paskola. Atsakovas S. S. 2015-06-01 grąžino 12453,66 Eur (43 000 Lt), pagal KPO Nr. 24. Kadangi, atsakovas S. S. jam suteiktą paskolą grąžino 2015-06-01, t. y. pradelsus paskolos grąžinimą 3 m. ir 6 mėn. arba 42 mėn., atsakovas S. S. negrąžino sutartimi nustatytos palūkanų sumos, t. y. 2179,39 Eur, todėl ieškovas prašo iš atsakovo S. S. priteisti nesumokėtų palūkanų sumą.

2016 m. gruodžio 8 d. teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo, kuriame nurodyta, jog ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad po parengiamojo teismo posėdžio, atsakovas ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui R. S., perdavė bendrovės turtą – baldus ir prekių likučius, t. y. atsakovas S. S. patenkino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį ieškovas kildino dėl bendrovės turto neperdavimo bankroto administratoriui, iškėlus bendrovei bankroto bylą, ieškovas BUAB „Sport Supply“, atsisako ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 1591,37 Eur žalos atlyginimo (2 t., 17 b.l.).

Remiantis LR CPK 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Įvertinus tai, kad ieškinio dalies reikalavimų atsakovui S. S. atsisakymu šalių teisės nepažeistos, toks ieškinio reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, be to, ieškovui ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos (CPK 294 str. 2 d.), atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo S. S. 1591,37 Eur žalos atlyginimo, teismas priima, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.). Dėl nurodytų ieškinio argumentų šioje dalyje teismas nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje pateikta rašytine medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB „Sport Supply“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. S. (1 t., 7-10 b. l.). 2016 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Sport Supply“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 44622,17 Eur sumai (1 t., 11-11 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 2012-05-25 iki 2015-12-22 S. S. nuosavybės teise priklausė 213/578 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., 13, 15 b. l.). 2013-01-01 tarp S. S. ir UAB „Sport Supply“ buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią S. S. iki 2015-01-01 išnuomavo UAB „Sport Supply“ gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o UAB „Sport Supply“ įsipareigojo mokėti S. S. mėnesinį 588 Lt + GPM nuomos mokestį (1 t., 124-126 b. l.). Iš kasos knygos 2013.10 ir kasos išlaidų orderio Nr. 11 nustatyta, kad S. S. pagal 2013-10-25 kasos pajamų orderį Nr. 11, išmokėta 7000 Lt nuomos pajamų (1 t., 26, 27 b. l.). Iš kasos knygos 2013.12 ir kasos išlaidų orderių Nr. 18 ir 19 nustatyta, kad S. S. pagal 2013-12-31 kasos pajamų orderius Nr. 18 ir 19 išmokėta atitinkamai 3000,00 Lt ir 1500,00 Lt nuomos pajamų (1 t., 28-30 b. l.). Iš kasos knygos 2014.3 ir kasos išlaidų orderio Nr. 21 nustatyta, kad S. S. pagal 2014-03-31 kasos išlaidų orderį Nr. 21, išmokėta 1500 Lt nuomos pajamų (1 t., 31, 32 b. l.). Iš kasos knygos 2014.5 ir kasos išlaidų orderio Nr. 25 nustatyta, kad S. S. pagal 2015-05-30 kasos išlaidų orderį Nr. 25, išmokėta 1000 Lt nuomos pajamų (1 t., 33, 34 b. l.). Iš kasos knygos 2014.12 ir kasos išlaidų orderio Nr. 41 nustatyta, kad S. S. pagal 2014-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 41, išmokėta 2000 Lt nuomos pajamų (1 t., 35, 36 b. l.). Iš kasos knygos 2015.6 ir kasos išlaidų orderio Nr. 47 nustatyta, kad S. S. pagal 2015-06-30 kasos išlaidų orderį Nr. 41, išmokėta 864,00 Eur nuomos pajamų (1 t., 37, 38 b. l.). Iš kasos knygos 2015.8 ir kasos išlaidų orderio Nr. 53 nustatyta, kad S. S. pagal 2015-08-10 kasos išlaidų orderį Nr. 53, išmokėta 144,00 Eur nuomos pajamų (1 t., 39, 40 b. l.). Pagal 2015-02-01-2015-02-28 avansinę apyskaitą Nr. 15-02 bendrovė atsakovui S. S. buvo skolinga 730,38 Eur (1 t., 42 b. l.); pagal 2015-03-01-2015-03-31 avansinę apyskaitą Nr. 15-03 bendrovė atsakovui S. S. buvo skolinga 6586,72 Eur (1 t., 43, 44 b. l.); pagal 2015-04-01-2015-04-30 avansinę apyskaitą Nr. 15-04 bendrovė atsakovui S. S. buvo skolinga 7385,64 Eur (1 t., 45 b. l.); pagal 2015-06-01 - 2016-06-30 avansinę apyskaitą bendrovė atsakovui S. S. 2015-06-01 buvo skolinga 8185,64 Eur (1 t., 47 b. l.); pagal 2015-08-01-2015-08-31 avansinę apyskaitą Nr. 15-08 atsakovui S. S. 2015-08-01 buvo skolinga 139,58 Eur (1 t., 49 b. l.). Pagal 2015-06-30 kasos išlaidų orderį Nr. 48 atsakovui S. S. buvo išmokėta 9500 Eur atsiskaitymas pagal avansinę apyskaitą (1 t., 50 b. l.). Pagal 2015-08-10 kasos išlaidų orderį Nr. 52 atsakovui S. S. buvo išmokėta 4711,25 Eur atsiskaitymui pagal avansinę apyskaitą (1 t., 51 b. l.). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad atsakovas S. S. nuo 2011-01-24 iki 2015-11-30 buvo UAb „Sport Supply“ vadovas, nuo 2015-11-30 paskirta bankroto administratorė R. S. (1 t., 52-56 b. l.). 2012-03-30 tarp paskolos davėjo UAB „Sport Supply“ ir paskolos gavėjo S. S. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 12-03PA, pagal kurią paskolos gavėjui buvo suteikta 43000,00 Lt paskola iki 2012-12-31 su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo negrąžintos paskolos sumos. Paskola pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui – įnešus į kasą pagal kasos pajamų orderį arba pervedus į paskolos davėjo atsiskaitomąją sąskaitą (1 t., 57 b. l.). Pagal kasos knygą 2012.3 ir 2012-03-30 kasos išlaidų orderį Nr. 5 S. S. bendrovė išmokėjo 13000,00 Lt paskolą (1 t., 58, 59 b. l.). Iš Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš UAB „Sport Supply“ banko sąskaitos S. S. 2012-03-26 buvo išmokėta 20000,00 Lt ir 2012-04-03 – 10000,00 Lt paskola (1 t., 60 b. l.). Kasos pajamų orderis KPO Nr. 24, kad 2015-06-01 iš S. S. buvo paimta 12453,66 Eur grąžinamos paskolos (1 t., 61 b. l.). Iš Unirabber pareiškimo matyti, kad 2011-12-20 pareiškimu informavo UAB „Sport Supply“, kad jeigu visos sąskaitos bus apmokėtos, „Unirubber“ sutinka suteikti įmonei 7 procentų bendros 2011 m. apyvartos dydžio premiją natūra, o ne pinigais (1 t., 65, 66 b. l.). Byloje pateiktos pardavėjo „Unirubber“ Sp. Z o. o. pirkėjui UAB „Sport Supply“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad nuo 2013-05-02 iki 2014-06-24 buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurių apmokėjimo terminai baigėsi nuo 2013-06-05 iki 2014-06-30 (1 t.,70-92 b. l.). UAB „Tradela“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TR15 2015/02/17-I, skolos priėmimo aktą Nr. 17/02/01, PVM sąskaitas faktūras Nr. WDT/13/05/002, Nr. WDT/13/05/011, Nr. WDT13/07/036, Nr. WDT/13/07/037, Nr. WDT/13/06/052 pateikė prašymą įtraukti į BUAB „Sport Supply“ kreditorių sąrašą su 47051,50 Eur kreditoriniu reikalavimu (1 t., 93-104 b. l.). 2016 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti patikslinti pirmo eilės kreditorės E. E. kreditorinis reikalavimas 502,99 eur sumai bei trečios eilės kreditoriaus UAB „Tradela“ kreditorinis reikalavimas 23868,00 Eur sumai (1 t., 127-130 b. l.). 2016 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi įtraukė į antros eilės kreditorių sąrašą kreditorių VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą su 7,20 Eur finansiniu reikalavimu (1 t., 131, 132 b. l.). 2016 m. gegužės 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas UAB „Tradela“ 21868,00 Eur finansinis reikalavimas UAB „Sport supply“ bankroto byloje (1 t., 133-136 b. l.). Iš pateiktų kasos knygos išrašų, mokėjimo pavedimų ir pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad UAB „Sport Supply“ laikotarpiu nuo 2013-12 iki 2015-08 vykdė atsiskaitymus pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras pardavėjui UAB „Fotoras“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas S. S. (1 t., 162-191 b. l.). Kreditorius Stockmeier Urethanes Gmbh & co. KG, atstovaujama advokato V. D. pareiškė BUAB „Sport Supply“ 42807,34 Eur kreditorinį reikalavimą (1 t., 113-115 b. l.). Iš didžiosios knygos nuo 2015-01-01 iki 2015-11-23 ir nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 bei UAB „Sport Supply“ 2015-11-23 balanso 2015-11-30 2015-11-30 ataskaitos Nr. 5B matyti UAB „Spor Supply“ finansinė padėtis (1 t. 116-121 b. l.). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad UAB „Sport Supply“ nuotoliai sudarė 86126 Lt, o nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 192815 Lt (2 t., 8, 12 b. l.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Turtinė prievolė atlyginti nuostolius (žalą) kyla tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), žalai (nuostoliams) (6.249 str.), kaltei (6.248 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (6.247 str.).

CK 2.87 str. įtvirtinta, kad, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 d.) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; Nr. 3K-3-64/2013 ir kt.).

Ieškovas ieškinį reiškia CK 6.930¹ straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Ieškovas, ginčydamas įmonės atliktus mokėjimus, sandorio negaliojimo pagrindu nurodo CK 6.930¹ str. 1 d. 5 p. įtvirtinto imperatyvo pažeidimą. Teismas sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad CK 6.930¹ str. 1 d. 5 p. įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, nes esant įstatymo nustatytoms sąlygoms įpareigoja skolininką atsiskaityti nustatyta tvarka.

Siekiant taikyti įmonės vadovui teisinę atsakomybę būtina įrodyti pačios įmonės interesų pažeidimą. Kaip teisingai nurodė atsakovas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas kaip įmonės vadovas lėšas naudojo su įmonės veikla nesusijusioms reikmėms, pačių sandorių, kurių pagrindu buvo atlikti ginčijami mokėjimai, teisėtumo ieškovas neginčija. Tačiau atsakovas nepagrįstai nurodo, kad mokėjimas yra tik sandorio dalis, o ne visas sandoris, todėl vien tik mokėjimo pavedimas negali būti naikinamas. Su tokiu atsakovo vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti, nes mokėjimo pavedimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuriuo mokėjimą atliekantis asmuo išreiškia valią sumokėti pinigines lėšas trečiajam asmeniui, su juo atsiskaityti ir mokėjimas yra įvykdomas nepriklausomai nuo pinigines lėšas gaunančio asmens valios. Atsiskaitymams reglamentuoti skirtas CK XLVII skyrius, nagrinėjama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis reglamentuoja mokėjimų eiliškumo tvarką, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokėjimai gali būti vertinami ne tik kaip kito sandorio dalis, bet ir kaip savarankiškas sandoris.

Taigi nepaisant to, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti remiantis galiojančia patalpų nuomos sutartimi ir avansinėmis apyskaitomis, kurių ieškovas neginčijo, neįrodinėjo aplinkybių, kad pagal šiuos sandorius sumokėtos lėšos buvo panaudotos ne įmonės reikmėms ar yra nesusijusios su įmonės veikla, tai savaime nereiškia, kad atlikti mokėjimai nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų. Kaip jau minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kuriems esant, įmonė privalo griežtai laikytis šioje teisės normoje įtvirtintos mokėjimų atlikimo tvarkos, o ją pažeidus kyla teisinės pasekmės, šiuo atveju lemiančios nesilaikant nustatytos mokėjimų tvarkos atliktų sandorių negaliojimą.

CK 6.390¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai skolininkas – juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nustatyta eile. To paties straipsnio 2 dalis įpareigoja skolininką atsiskaitymus pagal tos pačios eilės reikalavimus atlikti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Ieškovas ieškinyje pagrįstai pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-11-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-947-440/2015 nustatė, kad pagal finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, 2014 metais įmonės turtas iš viso sudarė 178382,47 Eur (615919,00 Lt), pradelsti įsipareigojimai tiekėjams 2014 metais sudarė 220149,80 Eur (760133,23 Lt), kas patvirtina, kad įmonė buvo nemoki, nes pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš 2012 metų pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2012 metais įmonė patyrė 14371 Lt nuostolį, 2013 metų pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad 2013 metais įmonė patyrė 86126 Lt nuostolį, 2014 metais įmonės nuostoliai taip pat didėjo. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad įmonė jau 2013 metų pabaigoje, kai buvo atlikti pirmieji ginčijami mokėjimai atsakovui, neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl turėjo pareigą atsiskaitymus atlikti CK 6.390¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovo argumentai, kad byloje nepateikti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ieškovo gautinas sumas tiriamu laikotarpiu, yra teisiškai nereikšmingi, nes nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos atsiskaitymo metu turimos įmonės lėšos, o ne ateityje gautini mokėjimai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo ginčijami mokėjimai buvo įvykdyti ne kokio nors trečiojo asmens, o įmonės vadovo, būtent atsakovo naudai, kuris turėjo pareigą žinoti ir žinojo apie realią įmonės finansinę padėtį ir, žinodamas, kad įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, nesilaikė minėtame CK straipsnyje nurodytos mokėjimų atlikimo tvarkos, o pirmumą akivaizdžiai suteikė atsiskaitymui su pačiu savimi, tokiu būdu užtikrindamas savo asmeninius, o ne visos įmonės interesus. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pagal kasos išlaidų orderius buvo padengiami ne tik einami mėnesiniai mokėjimai pagal nuomos sutartį, bet ir dengiamos daug didesnės nei einamojo mėnesio nuomos mokesčio sumos. Teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad jis atsiskaitinėjo su tais kreditoriais, kurie nebuvo susiję su Ventspilio projektu, tokiu būdu patvirtindamas, kad pats nusprendė su kuriais kreditoriais atsiskaityti, su kuriais ne ir nesilaikydamas mokėjimų eiliškumo tvarkos suteikė prioritetą vieniems kreditoriams kitų kreditorių sąskaita. Tokią teismo išvadą taip pat sustiprina ieškovo į bylą pateikti duomenys, kad vertinamu laikotarpiu buvo atsiskaitoma su UAB „Fotoras“, kuri taip pat siejama su atsakovu, kuris buvo šios įmonės akcininkas. Teismas pažymi, kad pats atsiskaitymas su šia įmone nėra savaime neteisėtas, tačiau pateiktą medžiagą įvertinus visumoje su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 185 str.), darytina išvada, kad ji patvirtina atsakovo siekį atsiskaitant suteikti pirmenybę sau ir kitai įmonei, su kuria yra susijęs, o ne kitiems kreditoriams, atsiskaitymo su kuriais terminai yra suėję anksčiau. Tokiu būdu pažeidžiant įmonės kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti ieškovo bankroto byloje interesus.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonė neatsiskaitė su dviem įmonėmis, kurias UAB „Sport Supply“ atstovavo, t.y. Unirubber ir Stockmeier, teigė, kad dėl šių įmonių patiektos produkcijos, suskilinėjus įrengtai vaikų žaidimų aikštelės dangai, su UAB “Sport Supply” nebuvo atsiskaityta ir tai iš esmės lėmė įmonės bankrotą, tačiau teisminiai ginčai dėl to nevyko. Iš bankroto byloje patvirtinto kreditorių sąrašo matyti, kad būtent šių dviejų įmonių kreditoriniai reikalavimai ir yra didžiausi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nesiimdamas teisinių priemonių įrodyti, kad minėti kreditoriai pardavė UAB „Sport Supply“ nekokybiškas medžiagas ir dėl to ar dėl kitų priežasčių įmonė neprivalo su šiais kreditoriais atsiskaityti, nereikalaudamas atlyginti nuostolius, nusprendė, kad su šiais kreditoriais įmonė gali atsiskaityti vėliausiai iš visų kreditorių arba išvis nesiskaityti nesant tam teisinių pagrindų. Toks atsakovo, kaip įmonės vadovo elgesys, negali būti vertinamas kaip atitinkantis rūpestingo ir atidaus įmonės vadovo elgesio standartus ir vertintinas kaip patvirtinantis atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, ir patvirtinantis atsakovo kaltę dėl žalos įmonei padarymo. Atsakovas aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu buvo ieškovo vadovas neginčijo ir nagrinėjamu atveju nepaneigė savo kaltės dėl žalos įmonei padarymo prezumpcijos.

Dėl atsakovo nurodytų argumentų, kad pagal avansines apyskaitas lėšos atsakovui buvo mokamos pagal darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o ne pagal Civilinį kodeksą ir ieškovas neįrodinėja, kad minėtos lėšos buvo panaudotos ne įmonės reikmėms ir neįrodinėja žalos įmonei padarymo fakto, todėl nėra teisinio pagrindo atsiskaitymus pagal avansines apyskaitas vertinti pagal CK, teismas pažymi, kad su šiais argumentais teismas nesutinka, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Tokią išvadą teismas daro remdamasis tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 15-398) 9 punktą, ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentu, kad atsiskaitymą su atskaitingu asmeniu reglamentuoja darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, tačiau atsiskaitymo su atskaitingu asmeniu tvarka yra numatyta tam, kad būtų užtikrintas tinkamas įmonės piniginių lėšų panaudojimas ir įmonės buhalterinės apskaitos vedimas. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar atsiskaito pati įmonė tiesiogiai atlikdama pavedimus, ar įmonėje nustatyta tvarka su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas padengia atskaitingas asmuo, šios išlaidos priskiriamos prie įmonės išlaidų, kurios esant sunkiai įmonės finansiniai padėčiai turi būti apmokamos laikantis nurodytos sąskaitų apmokėjimo tvarkos pagal suėjusių mokėjimo terminų eiliškumą, kurį galima nustatyti pagal pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus. Atsakovo nurodytas argumentas, kad avansinėse apyskaitose nurodytos sumos turėjo būti apmokėtos siekiant tęsti įmonės veiklą nesudaro pagrindo pažeisti nurodytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką. Nagrinėjamu atveju tiek tiesiogiai iš įmonės kasos, tiek per atskaitingą įmonės darbuotoją mokėtinos sumos priskiriamos prie įmonės išlaidų. Įstatymas nesuteikia pirmenybės apmokėti išlaidas įmonės darbuotojui pagal įmonės avansines apyskaitas ir vidinė įmonės atsiskaitymo tvarka negali būti nustatyta tokia, kad sudarytų sąlygas pažeisti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais tvarką. Tuo atveju, jei skolininkas – juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymas pagal avansines apyskaitas turi būti atliekamas laikantis CK 6.930¹ straipsnių 1 dalis įtvirtintų reikalavimų. Pažymėtina, kad atsiskaitymas pagal avansines apyskaitas su atskaitingu asmeniu nepriskirtinas prie atsiskaitymų, atsirandančių tiesiogiai iš darbo sutarties ir nepatenka į CK 6.930¹ straipsnių 1 dalies 2 punkte numatytų mokėjimų, kurie atliekami antrąja eile, nes kaip minėta, pagal avansines apyskaitas yra apmokamos su ūkio subjekto veikla susijusios išlaidos, tai nėra atsiskaitymas su darbuotoju pagal darbo sutartį. Taigi, atsiskaitymai pagal ginčo avansines apyskaitas, atsižvelgiant į jose nurodytas mokėjimo datas, turėjo būti apmokamos vėliau nei sąskaitos, kurias buvo pateikę bankroto byloje reikalavimus pareiškę kreditoriai pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kaip jau minėta, pažeidus šią tvarką, kyla teisinės pasekmės, šiuo atveju lemiančios nesilaikant nustatytos mokėjimų tvarkos atliktų sandorių negaliojimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais kaip pažeidžiantyss ieškovo kreditorių interesus, atsakovui, kaip įmonės vadovui, nesąžiningai suteikus pirmenybę atsiskaitymui su savimi, tokiu būdu pažeidžiant vadovaujamos įmonės interesus. Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis) ir ieškovui iš atsakovo priteistina 13967,14 Eur suma. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju negalima dvišalė restitucija, nes ieškovas negali grąžinti atsakovui suteiktų patalpų nuomos paslaugų, tačiau šie argumentai nepaneigia galimybės taikyti minėtose CK teisės normose įtvirtintos vienašalės restitucijos, kurią galima taikyti tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kaip yra šiuo atveju.

Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo priteisti iš atsakovo 2179,39 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012-03-30, kai paskola turėjo būti grąžinta iki 2015-06-01, kai paskola buvo faktiškai grąžinta.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jam buvo suteikta beprocentė paskola ir paskolą jis grąžino dalimis, tačiau šios atsakovo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad 2012-03-30 tarp paskolos davėjo UAB „Sport Supply“ ir paskolos gavėjo S. S. buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis Nr. 12-03PA, pagal kurią paskolos gavėjui buvo suteikta 43000,00 Lt paskola iki 2012-12-31 su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo negrąžintos paskolos sumos (1, 2 sutarties punktai). Paskola pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui – įnešus į kasą pagal kasos pajamų orderį arba pervedus į paskolos davėjo atsiskaitomąją sąskaitą (3 punktas) (1 t., 57 b. l.). Kasos pajamų orderis KPO Nr. 24 patvirtina, kad 2015-06-01 iš S. S. buvo paimta 12453,66 Eur grąžinamos paskolos (1 t., 61 b. l.). Taigi nors atsakovas ir nurodė, kad paskolą įmonei grąžindavo dalimis, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), o kasos pajamų orderis patvirtina, kad visa paskolos suma buvo grąžinta iš karto. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad palūkanų turbūt nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra sumokėjęs atsakovui palūkanas pagal 2012-03-30 sutartį, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra iš esmės pagrįstas. Atsakovas nurodo, kad iš ieškinio neaiškus tikslus palūkanų skaičiavimas. Teismas iš esmės sutinka su tokiu atsakovo argumentu, nes iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodo, jog paskolos grąžinimo terminas buvo pradelstas 3 m. 6 mėn. arba 42 mėn.. Atsižvelgiant į tai, kad paskola turėjo būti grąžinta 2012-12-31, o faktiškai buvo grąžinta 2015-06-01, teismas konstatuoja, kad terminas paskolai grąžinti buvo praleistas 881 d. (365 dienas 2013 metais, 365 dienas 2014 metais ir 151 dieną nuo 2015-01-01 iki 2015-06-01), todėl už šį laikotarpį atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 1506,51 Eur palūkanų (1,71 Eur palūkanų per dieną (5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų už nesumokėtą 12453,66 Eur sumą) x 881 diena). Dėl to ieškovo reikalavimas dėl 2179,39 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisiant 1506,51 Eur nesumokėtų palūkanų, likusi reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalis atmestina.

Iš dalies patenkinus ieškovo turtinius reikalavimus, iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos (15473,65 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovo BUAB „Sport Supply“, atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė pateikė prašymą dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1000 Eur. Patenkinus 96 procentus ieškovo ieškinio reikalavimų, dalies ieškinio reikalavimų ieškovui atsisakius dėl to, kad iškėlus bylą buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, iš atsakovo ieškovui priteistinos visos nurodytos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes jos yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, todėl pagal patenkintų reikalavimų sumą, iš atsakovo valstybei priteistinas 464,21 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo taikytos ir 2016 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš dalies pakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškinio dalies dėl 1591,37 Eur žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais sandorius – atliktus mokėjimus (ab initio): pagal 2013-10-25 KIO Nr. 11 - 2027,34 Eur sumai; 2013-12-31 pagal KIO Nr. 18 - 868,86 Eur sumai; 2013-12-31 pagal KIO Nr. 19 - 434,43 Eur sumai; 2014-03-31 pagal KIO Nr. 21 - 434,43 Eur sumai; 2014-05-30 pagal KIO Nr. 25 - 289,62 Eur sumai; 2014-12-31 pagal KIO Nr. 41 - 579,24 Eur sumai; 2015-06-30 pagal KIO Nr. 47 - 864,00 Eur sumai; 2015-08-10 pagal KIO Nr. 53 - 144,00 Eur sumai; 2015-06-30 pagal KIO Nr. 48 - 8185,64 Eur sumai, 2015-08-10 KIO Nr. 52 - 139,58 Eur sumai, iš viso 13967,14 Eur sumai ir priteisti ieškovui BUAB „Sport Supply“, įmonės kodas 302582328, iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 13967,14 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 14 centų) žalos atlyginimo, 1506,51 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 51 centą) nesumokėtų palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 15473,65 Eur (penkiolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 65 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 464,21 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 21 cento) žyminį mokestį.

2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo taikytas ir 2016 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš dalies pakeistas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.