Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau-VDI) Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Z. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Išnagrinėjusi piliečio V. N. prašymą/skundą dėl nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) (V. N. prašymas/skundas VDI Kauno sk. reg. 2011-07-05 Nr.APS-2-9173) ir 2011-07-11 V. N. paaiškinimą VDI Kauno sk., 2011-07-11 d., R. K. paaiškinimą VDI Kauno sk., VDI nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P. pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. nuostatas, kadangi nesilaikė norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos ir leido dirbti nelegaliai V. N.. Paaiškinime ir prašyme VDI Kauno sk. V. N. teigė UAB (duomenys neskelbtini), objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime Kauno r., nuo 2011-06-14 dirbo nelegaliai trinkelių klojėju, dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. P. ir susitarė už kiemo trinkelėmis išklojimą 3000 litų atlygį. Taip pat paaiškinime nurodė, kad 2011-06-20 d. direktorius G. P. jam sumokėjo 500 litų avanso. UAB (duomenys neskelbtini) V. N. dirbo nelegaliai, be darbo sutarties. 2011-07-11 tyrimo metu pagal SODROS informacinę sistemą dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo-užklausos rezultatus V. N. nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Tuo G. P. įvykdė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. G. P. savo paaiškinime nurodė, kad jis nesiruošė V. N. įdarbinti, pažinojo jį kaip žmogų, kuris pas jo pažįstamą A. M. ieškojo plytelių klojėjo darbo. Kadangi V. N. norėjo dirbti pagal patentą, nes kitaip įsidarbinti negali, nei A. M., nei apeliantas jo įdarbinti neketino. Teisme G. P. paaiškino, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) atlieka gerbūvio darbus, tvarko aplinką, kloja trinkeles. Viena klientė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) km., Kauno r., 2011 m. birželio mėn. paprašė parduoti trinkelių, žvyro ir kitų medžiagų, iškloti kiemą plytelėmis. Tuo metu buvo daug darbų, trinkelėmis iškloti kiemą jie galėjo tik rugsėjo-spalio mėn., todėl klientei galėjo pasiūlyti tik nusipirkti medžiagas. Nenorėdamas parasti klientės, jis skambino kolegoms iš kitų firmų ir klausė, gal kas gali iškloti jai kiemą trinkelėmis. Buvo vasara, laisvų trinkelių klojėjų nebuvo, tuomet A. M. ir prisiminė V. N.. G. P. paskambino klientei, paklausė, ar jai tiks žmogus, dirbantis pagal patentą, ji sutiko. Kokią sumą suderėjo klientė ir V. N., jis nežino, nes pokalbio negirdėjo. Su V. N. jis neturėjo jokių darbinių reikalų, tik nuvežęs medžiagas (išrašęs PVM sąskaitą – faktūrą) matė V. N. dirbant. Po kurio laiko paskambino moteris ir paprašė atvažiuoti ir pažiūrėti, ar gerai sudėtos trinkelės, nes jai atrodė, kad trinkeles jo nurodytas žmogus sudėjo nekokybiškai, todėl ji nenori mokėti už darbą. Atvažiavęs įsitikino, kad darbas iš tikrųjų atliktas nekokybiškai. Teismas vadovavosi tik neišsamiais liudytojų parodymais, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad liudytojas R. K. teigė G. P. nepažįstantis, o pats dirbo V. N., tačiau patikėjo R. K. parodymais, kad neva G. P. žadėjo priimti į darbą V. N., davė jam 500 Lt avansą. G. P. nepažįsta R. K. ir su juo nebuvo kalbėjęs apie V. N. priėmimą į darbą. Pripažindamas G. P. kaltu teismas nesivadovavo liudytojo R. K. parodymais, kuriuose šis teigė, kad nepažįsta G. P., o patikėjo tais jo parodymais, kad jis neva žadėjo V. N. priimti į darbą ir net jam davė 500 Lt avansą. Surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą VDI inspektorė pripažino, kad ji vadovavosi prielaida, jog V. N. dirbo nelegaliai. Pareigūnai paties pažeidimo fakto nematė, pažeidimas nustatytas tik V. N. parodymais, kuris norėdamas bet kokiu būdu pasipelnyti už nekokybiškai atliktą darbą apšmeižė ne tik G. P., bet ir įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu teismas nesivadovavo objektyviais ir neginčytinais įrodymais, o savo vidinį įsitikinimą pagrindė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios pareigūnės prielaidomis. Tai pažeidžia teisingumo principą, nes kaltė turi būti įrodoma neginčytinais faktais ir įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje keliamas V. N. nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) fakto klausimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su pažeidimo padarymu. Skundą nagrinėjančiam teismui kelia abejones pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas. Apylinkės teismo nutarimu G. P. pripažintas kaltu ir jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad nelegalus asmenų įdarbinimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, siekiant pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino šioje byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos nepakankamai argumentuotai, teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. o išnagrinėtas įvertino netinkamai. Teismo posėdžio metu apklausta VDI atstovė paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, remiantis V. N. skundu, jo paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad pas G. P. dirbo nelegaliai. Pats G. P. paaiškino, kad jis V. N. neįdarbino, su juo kalbėjosi pas pažįstamą A. M.. V. N. jis tik supažindino su UAB (duomenys neskelbtini) pirkusia statybines medžiagas moteriške, kuri prašė sudėti jai trinkeles. Į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) k., jis tik pristatė šias medžiagas, o trinkeles galėjo sudėti ir kitas žmogus. Paaiškino, kad jo įmonė patentininkų samdyti negali, todėl su V. N. jis atsisveikino. Tuo metu, kai V. N. dirbo, pristatė medžiagas, už kurias moteriškė sumokėjo, išrašė sąskaitą-faktūrą ir tuo jų santykiai pasibaigė. Jis buvo įsitikinęs, kad V. N. ir ta moteris tarpusavyje susitarė. Vėliau objekto šeimininkė jam paskambinusi telefonu sakė, kad už darbą V. N. nenori mokėti, kadangi darbas buvo atliktas prastai. Po kurio laiko sužinojo, kad V. N. siunčia žinutes ir iš jos reikalauja 3000 litų. Jai atsisakius mokėti, V. N. pradėjo skambinėti G. P., kad šis sumokėtų jam 3000 litų, pradėjo šantažuoti, gąsdinti banditais, jo balsas buvo piktas, jis plūdosi. V. N. parodymu, jis rado skelbimą ir paskambino telefonu, G. P. jam parodė objektą, kuriame reikės dirbti, sutarė kainą, tačiau, nors ir nepasirašė darbo sutarties, tačiau vis tiek dirbo. Iš G. P. gavo 500 Lt avanso. Dirbo nežinodamas, kad dokumentai nesutvarkyti. Liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad jis žinojo, jog V. N. dirba – deda trinkeles, tačiau jis nematė, kaip G. P. mokėjo pinigus V. N.. Tai, kad jis gavo pinigus, suprato vien tik iš jo žodžių. Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo padavusi skelbimą internete ir ieškojo trinkelių klojėjų. Kreipėsi V. N., sakė, kad legaliai dirbti negali. Girdėjo, kaip šalia buvęs G. P. sakė, kad V. N. į darbą nepriims, jis nematė, kad G. P. užsirašytų kokius nors V. N. kontaktinius duomenis.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir teismo nutarimas priimtas iš esmės remiantis vien tik V. N. paaiškinimu. Tokiu atveju teismas, vertindamas asmens parodymų patikimumą ir jų tikrumą, turėtų būti ypatingai atidus ir vertinti ar tikrai šis asmuo ir jo parodymai yra patikimi, ar galima jais remtis pripažįstant G. P. kaltu. Taip pat teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, surinkti tas aplinkybes padedančius nustatyti duomenis. Tuo tarpu Kauno raj. apyl. teismas to nepadarė. Kaip matyti, iš G. P. (taip pat A. M.) parodymų teisme matyti, kad V. N. nenorėjo legaliai darbintis, nes turėjo problemų su antstoliais, mokesčių inspekcija, todėl nenorėjo gauti oficialių pajamų, kad nebūtų vykdomi išieškojimai. Patikrinus teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ matyti, kad iš tiesų, V. N. yra ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, ne kartą teistas, turintis ne vieną nesumokėtą skolą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, turėjo tai aiškintis ir svarstyti, ar tokio asmens parodymais galima remtis kaip patikimais ir esminiais, pripažįstant G. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos, V. N. tvirtino nelegaliai dirbęs adresu (duomenys neskelbtini) km. Kauno r. (J. P. gyvenamoje vietoje, be to ji ir buvo darbų užsakovė). Tačiau J. P. teisme neapklausta, nėra byloje ir jos rašytinio paaiškinimo. Teismas V. N. nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) faktą pripažino įrodytu remiantis vien tuo, kad jis realiai dirbo (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., tai yra klojo kieme trinkeles.

ATPK 256 str. 3 d. be kita ko nurodyta, kad įrodymus renka taip pat administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas – šiuo atveju apylinkės teismas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Tik tinkamai surinkęs įrodymus ir įvertinęs juos, apylinkės teismas gali nuspręsti, ar buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d. dispozicijoje, ir tik tuomet gali daryti tinkamas išvadas dėl asmens kaltės pagal minėto straipsnio nuostatas. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, teismas pats įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų, kurie galimai turėjo esminę reikšmę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinei padėčiai. Tuo pagrindu skundžiamas nutarimas turi būti naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjant G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi reikšmingi bylai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, rinkti naujus įrodymus ir tik tada vertinti surinktų įrodymų visumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.