- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 1-412-295/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34195-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Kaltinamasis
- K. A.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. A. (K. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. A. (K. A.) vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2016 m. balandžio 28 d., apie 10:38 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pastato pusės link automobilių serviso „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir keisdamas važiavimo kryptį bei atlikdamas posūkio manevrą į dešinę pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 101 bei 126 punktų reikalavimus, t.y., neįsitikino, kad daryti posūkio manevrą saugu, nepaliko tarpo iš dešinio automobilio šono ir automobilio dešinės pusės galiniu ratu užvažiavo ant pėsčiojo D. L. (D. L.) dešinės kojos pėdos. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis K. A. patvirtino, kad jis galėjo savo vairuojamo automobilio BMW X 5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešiniu galiniu ratu 2016 m. balandžio 28 d., apie 9:30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, pervažiuoti nukentėjusiojo D. L. koją, tačiau kaltinamojo K. A. teigimu, tai įvyko dėl nukentėjusiojo kaltės, kuris galėjo staiga išeiti į važiuojamąją kelio dalį, išlipęs iš savo automobilio. Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad darydamas dešinį posūkį, jis matė stovintį nukentėjusiojo D. L. automobilį BMW, pro kurį pravažiavo nedideliu greičiu, laikydamasis saugaus atstumo nuo stovinčio automobilio, tačiau pravažiuodamas pro stovintį nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusiojo D. L. šalia automobilio nematė, o kokiu būdu nukentėjusysis atsirado šalia kaltinamojo vairuojamo automobilio dešinės galinės dalies, kaltinamasis K. A. paaiškinti negalėjo. Važiuodamas pro nukentėjusiojo D. L. automobilį, kaltinamasis K. A. išgirdo smūgio garsą į savo automobilio galinę dalį, todėl iš karto sustabdė automobilį ir išlipęs iš automobilio, prie savo automobilio galinės dalies pamatė stovintį nukentėjusįjį D. L., kuris pareiškė, kad kaltinamasis savo automobilio pervažiavo nukentėjusiojo koją. Kaltinamasis K. A. pasiūlė nukentėjusiajam iškviesti greitosios medicinos pagalbos automobilį, tačiau nukentėjusysis medicinos pagalbos atsisakė, pareiškęs, kad jam pakaks 20 eurų dydžio kompensacijos, o jeigu reikės, į medikus jis kreipsis pats. Kaltinamasis K. A. davė nukentėjusiajam D. L. jo prašomus 20 eurų ir nuvažiavo į automobilių servisą, tačiau maždaug po valandos automobilių servise pasirodė nukentėjusysis D. L. su savo draugu ir pradėjo reikalauti pinigų už sužalotą koją, o kai kaltinamasis K. A. mokėti pinigus atsisakė, nukentėjusysis D. L. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. A. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 33-39).
Nors kaltinamasis K. A. savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino, jo kaltė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, yra įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis D. L. (D. L.), duodamas parodymus teisme teigė, kad 2016 m. balandžio 28 d., apie 9:00 val., jis automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pastatė automobilį prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis D. L. priėjo prie galinio savo automobilio kairės pusės sparno ir sustojo, kad praleisti automobilį BMW X5, kuris artėjo link jo automobilio. Automobilio BMW X5 vairuotojas, sukdamas automobiliu į dešinę ir važiuodamas pro nukentėjusiojo automobilį, manevro metu, galiniu dešiniu automobilio ratu užvažiavo ant nukentėjusiojo dešinės kojos pėdos, kurią pervažiavo, todėl nukentėjusysis, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį, sudavė ranka į automobilio BMW X5 kėbulo galinę dalį, po ko automobilis BMW X5 sustojo, o iš jo išlipęs automobilio vairuotojas, papriekaištavęs nukentėjusiajam, kad pastarasis ne vietoje stovėjo, davė nukentėjusiajam D. L. 20 eurų, kuriuos nukentėjusysis paėmė, kaip kompensaciją už sukeltą skausmą, tačiau vėliau koja sutino, todėl nukentėjusysis su draugu nuvyko pas automobilio BMW X5 vairuotoją, kuriam pasiskundė, kad trauma yra rimtesnė nei anksčiau manė nukentėjusysis, bet kaltinamasis K. A. pareiškė, kad už sukeltą traumą jis jau davė pinigų nukentėjusiajam, todėl daugiau pinigų jis neduos. Tada nukentėjusysis D. L. telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir policijai pranešė apie eismo įvykį. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 75-80).
Teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. apžiūrėjusi nukentėjusiojo D. L. medicininius dokumentus (ambulatorinio gydymo kortelę, VšJ Antakalnio poliklinikos sveikatos istoriją ir rentgeno nuotraukas), padarė išvadą, kad D. L. nustatyti sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas dešinėje čiurnoje su vidinės kulkšnies lūžiu galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu ir yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 67).
Liudytojas S. J. (S. J.) teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2016 m. balandžio 28 d. jis matė, kaip prie nukentėjusiojo automobilio stovėjo nukentėjusysis D. L. su nepažįstamu liudytojui S. J. asmeniu, o toliau stovėjo automobilis BMW X5. Paklausus kas atsitiko, nukentėjusysis D. L. liudytojui S. J. pasakė, kad automobilis BMW X5 pervažiavo jam koją, tačiau konkrečių įvykio aplinkybių D. L. nepasakojo, o S. J. pasiūlius iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikus, nukentėjusysis D. L. nuo medikų pagalbos atsisakė. Vėliau į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodymų patikrinimo vietoje metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė, kurioje vietoje stovėjo nukentėjusiojo D. L. automobilis (b.l. 92-96).
Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2016 m. balandžio 28 d. jis kartu su nukentėjusiuoju D. L. vyko pas kaltinamąjį K. A. ir reikalavo iš jo pinigų kaip kompensacijos už nukentėjusiojo kojos gydymą. Liudytojo A. R. teigimu, tos dienos ryte telefonu jam paskambino nukentėjusysis D. L. ir pasakė, kad automobilis BMW X5 jam pervažiavo koją ir reikia liudytojo A. R. pagalbos, kad nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę. Atvykus A. R., nukentėjusysis paprašė, kad A. R. nuvežtų D. L. pas automobilio BMW X5 vairuotoją, su kuriuo jis norėjo pasikalbėti apie kojos gydymo kompensavimą. D. L. liudytojui A. R. teigė, kad tuo atveju, jeigu BMW X5 vairuotojas geruoju sutiks kompensuoti būsimas nukentėjusiojo išlaidas, susijusias su kojos gydymu, D. L. į policiją dėl eismo įvykio nesikreips, tačiau kaltinamajam K. A. atsisakius mokėti kompensaciją. Nukentėjusysis D. L. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurie į įvykio vietą iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus.
Liudytojas – policijos pareigūnas – A. S. (A. S.) teisiamajame posėdyje pareiškė neprisimenantis aplinkybių, dėl kurių jis buvo pakviestas liudyti teisme, todėl teismas teisiamajame posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies nuostatomis, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 101-102) liudytojas A. S. teigė, kad 2016 m. balandžio 28 d., jis patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu V. Š., kai apie 10:38 val. gavo pranešimą, jog ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Atvažiavę į įvykio vietą, jie rado greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriame buvęs vyras paaiškino, kad jam einant stovėjimo aikštele, automobilis BMW pervažiavo koją. Tikslios vietos šis vyras neparodė, tik pasakė apytiksliai, kur automobilis pervažiavo koją, nurodė kryptį link apvažiavimo. Kaip liudytojas A. S. suprato iš sužaloto vyro aiškinimo, kad automobilis BMW važiavo nuo viršaus, o pėsčiasis ėjo nuo serviso, kur montuojamos padangos, pusės. Ką daugiau tuo metu sakė sužalotas vyras, nepamena. Ką tuo metu apie eismo įvykį sakė BMW vairuotojas taip pat nepamena. Pamena, kad tarp automobilio BMW vairuotojo ir sužaloto vyro įvyko konfliktas. Kur tuo metu tiksliai stovėjo BMW automobilis, nepamena.
Liudytojas – policijos pareigūnas - V. Š. neatvyko į teisiamąjį posėdį, todėl byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis).
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 98-99) liudytojas V. Š. parodė, kad 2016-04-28 jis patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu A. S. (A. S.), kai apie 10:38 val. jie gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Atvažiavę į įvykio vietą, rado GMP automobilį, kuriame buvo nukentėjusysis, su kuriuo bendravo jo kolega A. S., todėl tikslių eismo įvykio aplinkybių liudytojas V. Š. nežino. Eismo įvykio vietą jam nurodė A. S., todėl V. Š. nubraižė eismo įvykio vietos planą, alkotesteriu patikrino eismo įvykio dalyvių blaivumą. Prisimena, kad įvykio vietoje buvo paklota nauja asfalto danga, o šalia vaikščiojo kelių tarnybos darbuotojai. Ant naujai paklotos asfalto dangos jokio automobilio nebuvo, tik po to automobiliu BMW X5 atvažiavo kitas eismo įvykio dalyvis. Automobilio BMW X5 vairuotojo jis paklausė, kaip viskas įvyko. Vairuotojas pasakė, kad važiavo aikštelėje, pastebėjo stovintį pėsčiąjį ir pravažiuodamas pro pėsčiąjį išgirdo stuksenant į automobilį, tada sustojo. Kokiu atstumu automobilis BMW X5 važiavo nuo pėsčiojo, jis vairuotojo neklausė. Vėliau, rašydamas tarnybinį pranešimą apie eismo įvykio aplinkybes jis nurodė tai, ką jo kolega A. S. sužinojo iš nukentėjusio D. L..
Iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad įvykio metu tiek kaltinamasis K. A., tiek nukentėjusysis D. L. buvo blaivūs (b.l. 31, 66).
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo apklausti ir liudytojai Č. S. (Č. S.) bei E. L..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o liudytojų parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau liudytojo parodymai pripažįstami įrodymu tik tuo atveju, jeigu jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šioje baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai Č. S. ir E. L. duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 112-113, 115), tiek teisme, nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl teismas liudytojų Č. S. ir E. L. parodymų nelaiko įrodymais, jų nevertina ir priimdamas teismo nuosprendį, jais nesivadovauja.
BK 281 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai yra įtvirtinti blanketinėje įstatymo dispozicijoje, todėl atskleidžiant šių nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių turinį, būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, galiojusiais nusikalstamų veikų padarymo metu. Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 101 punktu reglamentuota, kad „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, 126 punkte yra nurodyta, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...>, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.“
Teisiamojo posėdžio metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis K. A., vairuodamas automobilį BMW X5, savo automobilio galiniu dešiniu ratu pervažiavo nukentėjusiojo D. L., stovėjusio šalia savo automobilio, dešinės kojos pėdą. Šios aplinkybės neginčijo nei kaltinamasis K. A., nei nukentėjusysis D. L.. Be to, kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis matė gatvėje stovintį nukentėjusiojo automobilį ir darydamas posūkį į dešinę, jį apvažiavo, todėl abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad šio eismo įvykio kilimo priežastimi buvo kaltinamojo K. A. veiksmai, kuris vairuojamu automobiliu, keisdamas važiavimo kryptį bei atlikdamas posūkio manevrą į dešinę pusę, neįsitikino, kad daryti posūkio manevrą saugu, ir kad šis jo manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams, nepaliko tokio tarpo iš dešinio automobilio šono, kad eismas būtų saugus ir automobilio dešinės pusės galiniu ratu užvažiavo ant pėsčiojo D. L. dešinės kojos pėdos, tokiu būdu, pažeisdamas KET 101 ir 126 punktų reikalavimus. Nors kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nežino, kokiu būdu nukentėjusysis atsirado šalia kaltinamojo vairuojamo automobilio, tačiau darė prielaidą, kad nukentėjusysis D. L. galėjo staiga išeiti į gatvės važiuojamąją dalį prieš kaltinamojo vairuojamą automobilį. Tačiau ši kaltinamojo prielaida niekuo nepagrįsta, kadangi tokiu atveju kaltinamasis K. A. nukentėjusįjį D. L. būtų kliudęs automobilio priekine dalimi, o kadangi kaltinamasis ant nukentėjusiojo kojos užvažiavo automobilio dešinės pusės galiniu ratu, teismas daro išvadą, kad tarpas iš dešinio kaltinamojo K. A. vairuojamo automobilio šono buvo nepakankamas, kad automobiliu darant dešinį posūkį, kaltinamojo vairuojamo automobilio galinė dalis pravažiuotų pro stovinčią kliūtį saugiu atstumu.
Kaip minėta, teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., apžiūrėjusi nukentėjusiojo D. L. medicininius dokumentus ir susipažinusi su nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, konstatavo, jog D. L. nustatyti sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas dešinėje čiurnoje su vidinės kulkšnies lūžiu, galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu ir pagal esamus medicininius duomenis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, o iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad įvykio metu tiek kaltinamasis K. A., tiek nukentėjusysis D. L. buvo blaivūs, todėl atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. A. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir kaltinamasis K. A. šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė, jog dėl jo neatidumo automobiliu darant dešinį posūkį (keičiant važiavimo kryptį), gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei vairavimo patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamojo K. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam K. A. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro teismui pasiūlytą bausmę – baudą. BK 47 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 €, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Kaltinamasis K. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2016 m. balandžio 28 d., o įstatymai, griežtinantys bausmę arba kitaip sunkinantys nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl skiriant kaltinamajam K. A. baudą, turi būti vadovaujamasi baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, t.y. 37,66 €, galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, nustatant kaltinamajam K. A. skirtinos baudos dydį, taip pat turi būti vadovaujamasi įstatymu, galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), o ne įstatymu, kuris galioja šiuo metu, kadangi Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d., buvo sugriežtinta bausmė (padidintas minimalus baudos dydis už nesunkius nusikaltimus), o kaip minėta, įstatymai, griežtinantys bausmę arba kitaip sunkinantys nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo D. L. atstovas prašė teismo kaltinamajam K. A., be prokuroro pasiūlytos bausmės, dar skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti kaltinamajam K. A. naudotis specialia - teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis K. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, tačiau jo padaryti KET pažeidimai, kurie buvo šio eismo įvykio kilimo priežastimi, nėra grubūs, ir nors anksčiau kaltinamasis K. A. ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šiuo metu jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl teismas daro išvadą, kad skirti kaltinamajam K. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, netikslinga.
Be to, nukentėjusysis D. L. prašė išieškoti iš kaltinamojo K. A. nukentėjusiojo turėtas 600 € dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo D. L. atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, šių išlaidų teismas gali neišieškoti ar jų dydį sumažinti, tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Kaltinamasis K. A. dirba, jokių objektyvių duomenų, kad jo turtinė padėtis yra bloga, kaltinamasis teismui nepateikė, todėl teismas mano, kad iš kaltinamojo K. A. turi būti išieškotos nukentėjusiojo D. L. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
K. A. (K. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897, t.y. 753,20 € – septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies pagrindu, K. A. nustatyti trijų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Kardomosios priemonės K. A. neskirti.
Išieškoti iš K. A., nukentėjusiojo D. L. (D. L.), naudai 600 € (šešis šimtus eurų) nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo D. L. atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.