Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-12-17 · Administracinė byla Nr. I-2064-189/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
I-2064-189/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00930-2009-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, D. S., P. L., E. T.
Administracinė byla Nr. I-2064-189/2009Proceso Nr. 3-61-3-00930-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 26. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai D. B., atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Vismantu Matului, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos atstovei Dianai Armalienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. S., P. L., E. T. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. B. skundą Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, D. S., P. L., E. T.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu ir patikslintu skundu (b. l. 3, 10) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-05-29 sprendimą Nr. 2009/05 -4R-100, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-03-30 sprendimą Nr.4A-729K237 ir įpareigoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VMAI prie SAM) atlikti pakartotinį patikrinimą. Paaiškino, kad 2008-06-06 kreipėsi į VMAI prie SAM prašydama atlikti patikrinimą dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose 2007-12-06 operacijos metu. 2009-03-30 VMAI prie SAM priėmė sprendimą Nr. 4A-72(K-237), kuriame nurodė, kad suteiktos paslaugos nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Dėl šio sprendimo ji kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2009-05-29 sprendimu Nr. 4A-72(K-237) bylos nagrinėjimą dėl VMAI prie SAM veiksmų nutraukė. Toks komisijos sprendimas nepagrįstas, nes komisija nevisapusiškai ir paviršutiniškai išnagrinėjo skundą, nesiaiškino ar teisingai buvo nustatyta diagnozė, neapklausė gydytojo P. L., nesiaiškino ar buvo būtina operacija. Gydytojo E. T. diagnozė paneigė P. L. diagnozuotą ligą. Nesiaiškinta dėl kokios priežasties gydytojai P. L. ir E. T. atlikę operacijas nepadarė pooperacinių diagnozės įrašų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime (b. l. 27-29) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir bylos nagrinėjimą nutraukti kaip neteismingą administraciniam teismui. Paaiškino, kad pareiškėja skunde klaidingai susieja visas tris atliktas operacijas ir teigia, kad kitos dvi operacijos buvo atliktos dėl pirmosios operacijos netinkamumo bei blogai susiūtos pooperacinės žaizdos pirmosios operacijos metu. Be to, VMAI prie SAM nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. VMAI prie SAM Kontrolės ataskaita ir sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjai atliktos skirtingo pobūdžio operacijos, todėl jų negalima sieti. Inkstų operacija pavyko sėkmingai, jokių komplikacijų nebuvo, kitos operacijos taip pat be komplikacijų. Po bet kokios operacijos lydintis skausmas yra normalus reiškinys, pasireiškiantis beveik visiems pacientams.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno medicinos universiteto klinikos atsiliepime (b.l. 24-25) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Kauno medicinos klinikų atstovė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pažeidimų nustatyta nebuvo, paslaugos suteiktos tinkamai, todėl pagrindo tenkinti skundą ir naikinti sprendimą nėra.

Valstybinė medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009-03-30 ataskaitoje Nr. 1A-71(K-237) (b.l. 38) nustatyta, jog 2007-10-15 – 2008-06-10 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009-03-30 sprendimu Nr. 4A-72(K-237) (b.l. 42) konstatuota, jog 2007-10-15 – 2008-06-10 VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų. Sprendimo apskundimo tvarka išaiškinta.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) 2009-05-29 sprendimu Nr. 2009/05-4R-100 nustatė, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvados tiesiogiai nesukuria teisių pacientams ir jų atstovams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Kadangi administracinių ginčų komisija sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o, iš pareiškėjos skundžiamo sprendimo jai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų neatsiranda, pareiškėjos nurodytais motyvais Komisija neturi teisės įpareigoti inspekciją kartotinai atlikti tyrimą ir nusprendė bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjos skundą dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų nutraukti (b.l. 11).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjai diagnozavo dešinio inksto sutrikimą ir reikėjo atlikti skubią operaciją. Operacija atlikta sėkmingai, komplikacijų nebuvo. Septintą dieną po operacijos pareiškėja buvo išleista į namus geros sveikatos būklės ir be jokių nusiskundimų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. L. teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjai atliktomis operacijomis. Pareiškėja gulėjo jo palatoje, o ją gydė gydytojas E. T..

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjai atliktos operacijos neturėjo įtakos išvaržos atsiradimui. Pareiškėja po operacijos turėjo nešioti specialų diržą.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad pareiškėja yra jos dukra. Dukrą ji išlaiko viena, nes ji neturi nei darbo nei invalidumo grupės. Apie gydytojus nieko blogo pasakyti negali, tačiau dukra po operacijos jautėsi labai blogai.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo mažens. Pareiškėja po operacijos yra nedarbinga ir jaučiasi labai blogai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Atkreiptina, jog negali būti įrodymo šaltinis asmens pareiškimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę. Pareiškėjos reikalavimai nagrinėjami pastarosios skundų ir ginčijamų sprendimų ribose.

Pareiškėja prašo skundo (b.l. 3, 10) argumentais panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-05-29 sprendimą Nr. 2009/05-4R-100, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-03-30 sprendimą Nr. 4A-72(K-237) ir įpareigoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VMAI prie SAM) atlikti pakartotinį patikrinimą.

Pareiškėja skunde nurodytais motyvais (b.l. 3, 10) nepatvirtino, jog ginčijamas VMAI prie SAM ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai yra neteisingi ir neatitinka byloje esančių oficialių dokumentų įrašų.

Atsakovės VMAI prie SAM atsiliepimo į skundą, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos (toliau - ASPPK Kontrolės ataskaita) ir jos pagrindu priimto sprendimo argumentacija pagrįsta.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina medicininiuose dokumentuose fiksuotas aplinkybes.

Liudytojų parodymai neinformatyvūs ir neturi įtakos sprendžiant ginčą.

Bylos rašytiniai įrodymai pažymi (bylos medžiaga), jog VMAI prie SAM išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009 m. kovo 30 d. priėmė „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą“ Nr. lA-71(K-237) (b.l. 38), kurioje nurodyti kontrolės metu vertinti dokumentai, pažymėta, jog kontrolės metu nustatyta: 2007 m. gruodžio 5 d. D. B. planine tvarka buvo hospitalizuota į Urologijos skyrių, siuntimo diagnozė -dešinio ureterio striktūra, dešinės pusės hidronefrozė. Nurodyta, jog D. B. dėl dešinio ureterio striktūros, dešinės pusės pielonefrozės buvo atlikta dešinio pieloureterinio segmento plastika, operacijos pradžia - 2007 m. gruodžio 6 d. 10.00 vai. Pažymėta, jog 2008 m. vasario 25 d. D. B. Asmens sveikatos istorijoje Nr. C-1081907 gydytojas D. S. nurodė, kad pacientė skundėsi skausmu po dešiniu šonkaulių lanku, pacientė buvo nukreipta gydytojo chirurgo konsultacijai dėl pilvo skausmų ir įtariamo lėtinio kalkuliozinio cholecistito. Nurodyta, kad 2008 m. vasario 26 d. pacientę konsultavęs gydytojas chirurgas E. T. Asmens sveikatos istorijoje pažymėjo diagnozę - pilvo juosmeninės srities pooperacinė išvarža, tulžies pūslės akmenligė, rekomendavo operacinį gydymą. Pažymėta, kad pareiškėja operuota 2008 m. kovo 6 d. - atlikta laparoskopinė cholecistektomija, pacientės būklė išrašymo metu vertinta kaip gera. 2008 m. balandžio 17 d. V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centro Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad D. B. nukreipta gydytojo chirurgo konsultacijai dėl po dešinio inksto operacijos atsiradusios pilvo deformacijos, pilvo skausmo, siuntimo diagnozė -pooperacinė pilvo išvarža. 2008 m. balandžio 28 d. D. B. planine tvarka buvo stacionarizuota į Chirurgijos skyrių, ligos istorijos Nr. CH-1081907-4/2008 Nusiskundimų, anamnezės, dienyno ir kitų įrašų lape gydytojas chirurgas P. L. įvertino pacientės specialiąją būklę, nustatė diagnozę - pooperacinė pilvo išvarža, juosmens srities pilvo raumenų susilpnėjimas, numatė operacinį gydymą. 2008 m. balandžio 29 d. pareiškėjai buvo atlikta hernioplastika ir aloplastika, pooperacinė eiga buvo sklandi, 2008 m. gegužės 6 d. D. B. buvo išrašyta ambulatoriniam gydymui. Galutinė diagnozė: pooperacinė pilvo juosmeninės srities išvarža, dešinės pusės juosmens srities pilvo raumenų susilpnėjimas. 2008 m. liepos 4 d. pacientę konsultavęs gydytojas E. T., įvertinęs objektyvią D. B. būklę, paneigė išvaržos recidyvo diagnozę ir nustatė diagnozę - pooperacinė pilvo išvarža. VMAI prie SAM atsakydama į skundo dalį dėl žalos atlyginimo, pabrėžė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 1 d., padarytos žalos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje nurodyta kontrolės išvada: 2007 m. spalio 15 d. - 2008 m. birželio 10 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose D. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.

VMAI prie SAM 2009 m. kovo 30 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos pagrindu (b.l. 38) priėmė sprendimą Nr. 4A-72(K-237) (b.l. 4), į kurį perkeltos kontrolės išvados bei nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija bylos nagrinėjimą pagal D. B. skundą dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų nutraukė (b.l. 11). Nurodė, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d.). Komisija nagrinėja skundus tik dėl tokių aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes pareiškėjams. Konstatuoja, jog skundžiamos institucijos išvados tiesiogiai nesukuria teisių pacientams ar jų atstovams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Kadangi administracinių ginčų komisijos sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o, iš pareiškėjos skundžiamo sprendimo jai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų neatsiranda, D. B. nurodytais motyvais Komisija neturi teisės įpareigoti VMAI prie SAM pakartotinai atlikti tyrimą.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. yra numatyta įstaigų teikiamų paslaugų valstybinė kontrolė. Nurodyta, jog įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija - asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę (paminėto įstatymo 52 str. 1 d. 2 p.).

Valstybinio medicininio audito nuostatai (1-4 p.; patvirt.1996-10-07 Vyriausybės nutarimu Nr. 1172) reglamentuoja valstybinio medicininio audito atlikimą Lietuvos Respublikoje. Valstybinis medicininis auditas - oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, akredituotų asmens sveikatos priežiūros veiklai (toliau vadinama - asmens sveikatos priežiūros įstaigos), teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) bei efektyvumo kontrolė ir ekspertizė. Valstybinio medicininio audito tikslai yra: nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus; rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistus bei kartu su jais dirbančius kitus specialistus kelti kvalifikaciją; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą.

VMAI prie SAM svarbiausi uždaviniai (galioja nuo 1998-04-11 iki 2009-11-24, Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-03-23 įsakymas Nr. 154) yra: vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę; rūpintis, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą. Audito inspekcija, spręsdama šiuos uždavinius, atlieka tokias funkcijas: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.

Vertinant paminėtų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 2 d., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis adm. b. Nr. A7-l 140-2003 (2004 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4); 2007-12-29 nutartis adm. b. Nr. A2-1217/07) darytina išvada, kad VMAI prie SAM veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas, teikiant dėl to pasiūlymus, sprendimus priimantiems subjektams. VMAI prie SAM nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. VMAI prie SAM ASPPK Kontrolės ataskaita ir sprendimas savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjos atžvilgiu, todėl gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 dalies reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str. ,

nuspr endė

atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėHalina Zaikauskaitė