Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. G. ir jos atstovei advokatui D. Motiejūnei, atsakovui Ž. B., Institucijos atstovui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų klausimų, susijusių su tėvystės nustatymu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandį šeimą lankanti socialinė darbuotoja savo iniciatyva surado atsakovą, pakvietė jį susitikti su dukterimi, tačiau jis dukters aplankyti nepanoro. Vis dėlto atvykęs į socialinių paslaugų centrą 2012-04-18 parašė pasižadėjimą, jog iki 2012-04-26 pasižada duoti G. G. pavardę (pasižadėjimas pridedamas). Deja, pažadas iki šiol nebuvo ištesėtas. Dėl šių priežasčių G. G. gimimo liudijime duomenys apie tėvą neįrašyti.

LR Civilinio kodekso 3.148 str. nustatyti tėvystės nustatymo pagrindai, iš kurių pirmiausia nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kol kas nieko nepasisakoma, kol atsakovas nepareiškė savo nuomonės. Abejojama, ar atsakovas išvis pageidaus matytis su dukra.

Ieškovė šiuo metu nedirba, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje. Mokslo termino pabaiga numatyta 2013 m. birželio 25 d. Ieškovė su dukra gyvena iš socialinių pašalpų ir stipendijos, kurių bendra suma per mėnesį sudaro apie 600,00 Lt. Atsakovas vaiko išlaikymui niekada nėra skyręs lėšų, netgi priešingai - išėmęs iš banko mokėjimo kortelės vaikui skirtą pašalpą (šiuo metu Šiaulių miesto apylinkės teisme šiuo klausimu yra iškelta byla).

Kaip matyti, ieškovės turtinė padėtis yra prasta, gaunamų pašalpų neužtenka tinkamam dukters išlaikymui ir poreikių patenkinimui. Jokių santaupų ieškovė neturi, o butas bendrabutyje, kaip jau minėta, buvo įsigytas iš skirtos pašalpos. Paramą ieškovei teikia jos sesuo, be jos būtų sunku užtikrinti net ir pačius minimaliausius vaiko poreikius.

Atsakovas yra darbingas (kiek ieškovei žinoma, šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, todėl turi visas galimybes užtikrinti lėšas nepilnametės dukters išlaikymui.

Pagal pateikiamą ieškovės mėnesio išlaidų paskaičiavimą minimalių poreikių tenkinimui išleidžiama 840,00 Lt. LR Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė iš atsakovo vaiko išlaikymui prašo priteisti pusę apskaičiuotos mėnesinės išlaidų sumos, t.y. 420,00 Lt. Kadangi vaikui gimus išlaikymas nebuvo teikiamas, taip pat prašome priteisti susidariusį įsiskolinimą vienkartine išmoka, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2011- 07-09, t.y. 420,00 Lt x 15 mėn. = 6 300,00 Lt.

LR Civilinio proceso kodekso 30 str. 4 d. numato, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Remiantis šia įstatymo nuostata, ir tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškinys teikiamas Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad palaiko visus ieškinio reikalavimus, kadangi ir atsakovas dėl jų nereiškia prieštaravimo, todėl prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad tarp atsakovas iš vis neteikė dukrai paramos, dėl to ir reikalavimas dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo išlieka. Ieškovė atskirai nurodė, kad gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl į išlaidas vaiko išlaikymui yra įskaičiuoti ir mokėjimai už jai ir dukrai suteiktas komunalines paslaugas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad su visais pareikštais reikalavimais sutinka.

Pripažįsta, kad jis yra G. G. tėvas, todėl neprieštarauja, kad vaiko gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būtų įrašytas jis. Sutinka, kad nepilnametės dukters G. G. išlaikymui būtų priteista ieškovės nurodyto dydžio periodinių išmokų suma kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės ir vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę būtų paskirta R. G.. Taip pat sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš jo įsiskolinimą nuo nepilnamečio vaiko gimimo momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skiriant dukters išlaikymui po 420 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Papildomai atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su visais ieškovės ieškinio reikalavimais, teigė, jog stengsis pastoviai teikti dukrai išlaikymą, nors šiuo metu neturi pajamų iš darbo santykių. Tuo pačiu atsakovas sutiko, kad iš jo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dukrai būtų išdėstytas.

Atsakovas išreikšdamas sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovės R. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir visais pridedamais dokumentais.

Atsižvelgdamas į ieškinyje R. G. nurodytas aplinkybes, į vaiko interesų pirmumą, Skyrius mano, kad jei atsakovas Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), nesutiks pripažinti tėvystę, tikslinga paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

Nustačius jog atsakovas Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tikslinga spręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, tikslinga spręsti teismo proceso metu, pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

2011-11-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1292, R. G., gim. (duomenys neskelbtini) šeima, dėl socialinių įgūdžių stokos, įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Todėl institucijos atstovė teikdama galutinę išvadą byloje pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus, bet ir atsakovo sutikimą dėl ieškinio reikalavimų.

Ieškovės tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė R. G. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas Ž. B., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (4 b.l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Ž. B. duodamas paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje pripažino, kad G. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas. Taip pat sutinka, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ būtų padarytas įrašas – Ž. B. Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi atsakovo pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas Ž. B. yra nepilnametės G. G. tėvas, o ji jo dukra (CPK 187 str. 2 d.). Šis atsakovo pripažintas faktas laikytinas nustatytų ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).

Nors atsakovas pripažino ir kitus ieškinio reikalavimus (CPK 140 str. 2d.), tačiau teismas žemiau trumpai pasisako dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. yra Ž. B. ir R. G. dukra. Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (13 b.l.). R. G. šiuo metu nedirba, nes mokosi (10 b.l.). Ieškovė gauna išmokas iš valstybės už save ir dukrą (6, 8-9 b.l.). Atsakovei taip pat yra mokoma ir stipendija (7 b.l.). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir gaudavo nedideles pajamas susijusias su darbo santykiais. Anksčiau atsakovui jokios pašalpos kaip socialiai remtinam asmeniui nebuvo mokamos. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl dukrai reikalingo išlaikymo priteisimo, tačiau šiuo metu dar neturi pakankamai pajamų. Teigė, kad planuoja gauti pajamų pradėjęs dirbti. Tačiau R. G. teigimu ji norėtų, kad tėvas nuolat teiktų dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti jos ir atsakovo dukra, nors dabar jai dar padeda valstybė ir artimieji. Pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti dukrai reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas kol kas geranoriškai dukrai reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo sutikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo dukters išlaikymui teikti jai reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė būtų garantuota, jog tokia būtina parama dukrai bus teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukrai reikalingų išlaidų maistui įsigyti (11 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukros ugdymui reikalingų išlaidų (11 b.l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą šalių dukros išlaikymo sumą (11 b.l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir šioje dalyje.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Šioje dalyje ieškovės prašymas laikytinas pagrįsti ir jis tenkintinas.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia dukros išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji tokia būtina. Tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimo jis pripažino, kad tokiu atveju sutinka su ieškovės nurodytų išmokos dydžiu skirtu dukros išlaikymui po 420 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to šalių dukra, kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveika siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti dukrai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia dukrai išlaikymo, nors pripažįsta, kad jis būtinas. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo keturių šimtų dvidešimties litų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į jo sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, kuomet dirbo, o ne vien siekti, kad jo dukters išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems ir valstybei. Be to teismas neturi duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas, o tuo pačiu atsakovas šia ir kitomis aplinkybėmis išreikšdamas sutikimą nesirėmė. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės iš vis dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovo dukrai, ypač nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę. Aukščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutinktų kompensuoti.

Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo šalių vaiko gimimo momento, neteikė dukrai išlaikymo, neprisidėjo prie vaiko ugdymo ir auklėjimo, o priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Kadangi atsakovas šio reikalavimo neneigė, pripažino, jog neteikė dukrai išlaikymą po jos gimimo, todėl teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimas po 420 Lt kas mėnesį nuo dukros gimimo momento iki ieškinio padavimo teismui dienos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012-07-09 įskaitytinai, iš viso - 6 300 Lt (CK 3. 200 str.). Tačiau šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei dukters išlaikymo įsiskolinimui padengti po 1 260,00 Lt (CPK 271 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo dukrai, o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė, kai nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti dukros G. G. išlaikymui tėvo Ž. B. mokomas periodines išmokas ( CK 3. 190 str.).

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukters G. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. G., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo dukters gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Atskirai pažymėtina, kad G. G. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kadangi teismas tenkina visiškai ieškovės ieškinio reikalavimus, tai ir bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ji kreipdamasi į teismą buvo atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 87 str. 2d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto G. G. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „tėvas“ įrašyti „Ž. B.“.

2. Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų), pradedant mokėti nuo 2012-07-10 iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) 6 300 Lt (šešių tūkstančių trijų šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2012-07-09 įskaitytinai. Šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką Ž. B., kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei R. G. dukters G. G. išlaikymo įsiskolinimą po 1 260 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt litų).

4. Paskirti R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

5. Nustatyti G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. G. (a/k (duomenys neskelbtini)

6. Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 494 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktas teisines paslaugas.

7. Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 340,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą, 143 Lt žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 483,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus).

8. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. G. priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.