Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.3.4.; 1.2.9.9.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.10.1.;2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.5.1.; 2.3.5.4.; 2.3.6.6.; 2.8.1.; 2.8.2.; 2.8.3.; 2.8.7.; 2.8.8.; 2.8.9.; 2.8.11.; 2.8.14.

2014 m. sausio 13 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. K. ( D. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas savo pareigą mokėti alimentus pagal 2008-02-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, A. V. naudai, nepilnametės dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-05-04 iki dukros pilnametystės, piktybiškai vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui, kitokios materialinės paramos neteikė, dėl ko susidarė periodinė išmokų skola, t.y. vengė pareigos išlaikyti ar teikti kitą būtiną paramą vaikui. Įsiskolinimas 2011-11-01 sudarė 18262 Lt.

Aplinkybės, susijusios su padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ją įvykdžiusiu asmeniu grindžiamos šiais įrodymais:

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2008 m. vasario 25 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją (toliau - Fondų administracija) kreipėsi A. V. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 1 d., jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Iš antstolio Rimanto Vižainiškio 2008 m. vasario 25 d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš D. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 300 Lt kas mėnesį išieškotojai A. V.. Taip pat pažymoje nurodyta, kad 2007 m. lapkričio mėn. - gruodžio mėn., o taip pat 2008 m. sausio mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Įvertinus pateiktus dokumentus, 2008 m. birželio 9 d. buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nuo 2008 m. vasario 25 d. V. V. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. 2008 m. liepos 3 d. Fondų administracija registruotu laišku išsiuntė skolininkui priimto sprendimo nuorašus, kadangi registruotas laiškas grįžo atgal į Fondų administraciją, apie priimtą Fondų administracijos direktoriaus sprendimą ir jo pasekmes skolininkui buvo paskelbta „Valstybės žiniose". Vadovaujantis aukščiau minėtu sprendimu, vaikui iki 2011-08-22 yra išmokėtos šios išmokos, kurios sudaro D. K. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui 7833,62 Lt. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 1 d., Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Taigi D. K. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro V. V. išmokėtos išmokos (iki 2011-08-22 iš viso - 7833,62 Lt) ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (2011 m. rugpjūčio 19 d. palūkanos sudarė 666,91 Lt). Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės rodo, jog D. K. vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Todėl vadovaudamiesi Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 dalimi, kurioje numatyta Fondo administracijos teisė reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko D. K. baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas (b .l. 1-3).

2008-02-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti iš D. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-05-04 iki vaiko pilnametystės (b. l. 24).

Antstolio Rimanto Vižainiškio 2011-11-21 raštu, kuriame nurodyta, kad antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje išieškotoja A. V. 2008-02-22 pateikė vykdymui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-13 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko D. K. išieškotojos A. V. naudai. Per visą išlaikymo išieškojimo laikotarpį nebuvo išieškota jokių piniginių lėšų iš skolininko D. K. išieškotojos A. V. naudai, nors sąskaita esanti AB „SEB“ banke areštuota, tačiau piniginių lėšų joje nėra. Nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, t. y. nuo 2008-02-22 iki 2011-11-21, pagal VSDFV duomenis skolininkas niekur nedirba. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę nustatyta, kad skolininkas transporto priemonės savo vardu neturi. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę nustatyta, kad skolininkas D. K. savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Skolininkas D. K. vykdomosios bylos eiga nesidomi, nors tokią pareigą numato LR CPK 644 str. 4 p. Atvykęs į antstolio R. Vižainiškio kontorą bei susipažinti su vykdomąja byla nebuvo, todėl ir įspėtas, jog dėl piktybinio vengimo išlaikyti vaiką jo atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 164 str. (b .l. 30).

„SODROS“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad D. K. niekada niekur nedirbo (b. l. 37).

Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu, iš kurio matyti, kad D. K. laikotarpiu nuo 2007-05-04 iki 2012-11-08 nebuvo įsigijęs verslo liudijimo, nevykdė individualios veiklos pagal pažymą, nebuvo įsteigęs juridinio asmens. VMI prie FM informacinėse sistemose turimais duomenimis D. K. 2007-07-30 yra sumokėjęs 173,78 Lt asmenų, savarankiškai mokančių įmokas privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Daugiau duomenų apie nurodytu laikotarpiu sumokėtus mokesčius VMI prie FM neturi (b .l. 35).

Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011-09-26 raštu, kuriame nurodyta, kad D. K. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje neįregistruotas. Laikotarpyje nuo 2007-02-01 Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruotas 3 kartus. Pastarųjų registracijų metu nedarbo draudimo išmokos minėtam asmeniui mokėtos nebuvo (b.l. 134).

Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriaus 2011-09-22 raštu, kuriame nurodyta, kad D. K. nėra registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje. D. K. laikotarpyje nuo 2007-02-01 buvo registruotas šiais laikotarpiais: nuo 2009-12-22 iki 2010-11-03 ir nuo 2011-04-26 iki 2011-09-16. Nedarbo socialinio draudimo išmoka D. K. mokama nebuvo (b. l. 135).

VĮ „Registrų centras“ 2011-09-08 pažymoje nurodyta, kad įrašų apie D. K. turimą nekilnojamąjį turtą nerasta (b.l. 51-52).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-18 rašte nurodyta, kad jog pirminio vertinimo metu D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-19 iki 2013-09-18 nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini) kodas - (duomenys neskelbtini) (b. l. 128-130).

2012-03-15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. K. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę jo pažinimo funkcijų darbiniam lygiui įvertinti (b. l. 109).

2012-08-21 – 2012-12-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados: apibendrinus pateiktą medžiagą ir įvertinus dabartinę tiriamojo psichikos sveikatos būseną nustatyta, kad D. K. daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, jam išsivystęs priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl įvairaus sunkumo alkoholinės kilmės abstinencijos būklių (komplikuotų alkoholio provokuotais traukulių priepuoliais, delyriniu sąmonės sutrikimu ar be jų) jis eilę kartų buvo gydytas psichiatrijos stacionare. Ilgalaikio bei intensyvaus girtavimo pasėkoje D. K. ilgainiui išryškėjo asmenybės regresas, pažintinių funkcijų (atminties, orientacijos, mąstymo, dėmesio, intelektinio pajėgumo) pakenkimo ir alkoholinės degradacijos požymiai, tiriamasis tapo nedarbingas, socialiai dezadaptuotas, pilnai išlaikomas savo artimųjų. Psichikos susirgimui (t. y. alkoholizmui) progresuojant, eilinio stacionarinio gydymo psichiatrijos ligoninėje metu 2011-10-20 - 11-29 tiriamajam buvo diagnozuota - organinis kliedesinis sutrikimas; alkoholinis amnezinis sindromas; priklausomybės nuo alkoholio sindromas; alkoholio provokuota epilepsija; šio bei pakartotinio gydymo 2011-12-21 - 2012-01-17 metu klinikoje vyravo ūmi paranoidinė psichozė, esant paranoidinei įtampai, baimei, persekiojimo, grėsmės kliedesiams, nemigai, kognityvinių funkcijų (dėmesio, atminties, intelekto) nusilpimui. Išrašytas iš ligoninės tiriamasis jokio palaikomojo gydymo nevartojo, pagalbos į apylinkės psichiatrą nesikreipė, į komisiją nedarbingumo lygio nustatymui nenuvyko, kadangi liguistų - kliedesinių išgyvenimų pasekoje baiminosi išeiti iš namų. Dėl minėtų priežasčių neturėjo galimybės vartoti ir alkoholio. Šiuo metu klinikoje vyrauja išliekanti (analogiška ankstesnių hospitalizacijų metu aprašytai) aktyvi paranoidinė simptomatika - baugaus turinio fragmentinės klausos haliucinacijos, santykio, persekiojimo, savęs nuvertinimo bei apkaltinimo kliedesiai, nuolatinė įtampa, nerimas, baimė, nepagrįsta nelaimės nuojauta, liguistų išgyvenimų sąlygotas iracionalus, neadekvatus elgesys (bijo išeiti iš namų, negali dirbti, pilnai pasirūpinti savimi, yra artimųjų išlaikomas), ryškūs sutrikusio darbingumo bei socialinės dezadaptacijos požymiai - priklausomos nuo alkoholio, regresuojančios, degraduojančios asmenybės fone. Įvertinus pateiktą medžiagą bei dabartinę tiriamojo psichikos sveikatos būseną galima pagrįstai tvirtinti, kad nuo 2011-12-21 D. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, tai yra jam konstatuojama - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). Dėl savo psichikos sveikatos būsenos D. K. nuo 2011-12-21 negalėjo ir negali šiuo metu visiškai suvokti pavojingo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, jis negali savarankiškai - be kitų asmenų pagalbos įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, jo psichikos sveikatos būklė reikalauja ilgalaikio specializuoto gydymo psichiatrijos stacionare, taip pat - kokybiškos ir ilgalaikės psichosocialinės bei darbinės reabilitacijos (b. l. 117-120).

Nukentėjusiosios A. K. (iki pavardės pakeitimo V.) parodymais, kad (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra. Greitai D. K. pradėjo smurtauti, daiktus nešt iš namų, girtauti. Pirmą kartą pakėlė ranką, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) mėn., todėl ji susirinko daiktus ir išvažiavo pas mamą. Padavė dėl alimentų, D. K. nedalyvavo posėdžiuose nei karto. Buvo priteista po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Nuo 2007-05 mėn. visai nieko nemokėjo, nelankė dukros, jokių dovanų nedovanojo, neauklėjo. Jis žinojo, kad turi mokėti kiekvieną mėnesį. Jos mama padėjo išlaikyti vaiką. D. K. mama pinigais nepadėjo, tačiau pirkdavo dovanėles. Ji kaip senelė labai gera. Apie kaltinamajam nustatytą diagnozę žino iš jo mamos. Kai buvo kartu, nesiūlė jam gydytis, nes jau šansų tam nebuvo. 2008 metų vasario mėnesį ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Nuo to laiko iki šiol ji iš Vaikų išlaikymo fondo gauna išmokas dukrai išlaikyti 195 Lt kas mėnesį. Taip pat 2008 metų vasario mėnesį ji kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį, tačiau iki šiol iš D. K. jokių piniginių lėšų išieškota nebuvo. D. K. niekur nedirba, jis dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, dėl to ne kartą buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Jį visą laiką išlaikė motina, jis per visą savo gyvenimą niekur nedirbo. Mano, kad jis yra tinginys, nedirba, nes nenori, o ne dėl to, kad negali (b.l. 38-39, 164, 167-168).

Liudytojos S. K. parodymais, kad D. K. jos sūnus. Pradėjo gerti po truputį, kol neprasigėrė. Ji stengėsi visą gyvenimą jį gydyti, važiavo iš vienos ligoninės į kitą ligoninę, niekada nedirbo. Sūnūs N. Vilnios ligoninėj jau 15mėn, 8 kartus jau ten gulėjo. Ji visada padėdavo A. V. išlaikyti anūkę. Ji žinojo, kad iš sūnaus buvo priteisti alimentai po 300 lt. Jis visai neturėjo pinigų, ji išlaiko savo sūnų visą laiką. Jis ką uždirbdavo neoficialiai, pragerdavo. Ji kiek galėdavo tiek padėdavo tai rūbus, tai dovaną nupirkdavo vaikui. 2007 m. jis dar buvo darbingas. Jau keturis metus išvažinėja iš vienos ligoninės į kitą. Sutinka su eksperto nuomonę gydyti stacionariai. Sūnus norėjo pasikarti kiek kartų, jis galvoja, kad kažkas jį nori nužudyti, rašteliai buvo parašyti, nes jau bandė atsisveikinti su visais (b.l. 48-50, 170, 172-173).

Eksperto Irmanto Ramanausko paaiškinimu teisme, kada ambulatorinė teismo ekspertizė buvo atlikta 2012-08-21, jos metu konstatuota, kad D. K. daug metų serga priklausomybę nuo alkoholio, buvo komplikuotas alkoholio traukulių poveikiai. Nuo 2011-12-21 iki šiol D. K. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas-psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo ir negali šiuo metu visiškai suvokti pavojingo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų jis negali savarankiškai be kitų asmenų pagalbos įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso dalyviu, todėl jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. D. K. rekomeduotina taikyti stacionarų gydymą.

D. K. padarymo BK 164 str. numatytos uždraustos veikos faktas įrodytas ir kita bylos medžiaga (b.l. 4-23, 31-34, 41-47).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad D. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo ir negali šiuo metu visiškai suvokti pavojingo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, jis negali savarankiškai – be kitų asmenų pagalbos įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso dalyviu, todėl atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ „(duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje“ (BK 98 str. 1 d. 2 p.), (b.l. 63-109, 125-137).

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti nutartį priėmus panaikintinas (b.l. 59-60).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 318, 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. K. (D. K.) pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. esant nepakaltinamam ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ „(duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje“.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nutartį priėmus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.