Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-918-406/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
II-918-406/2009
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00601-2009-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Nukentėjusysis
V. J.
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-918-406/009Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00601-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 50.2. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIAIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei.

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, J. Š. , jos atstovui pagal įgaliojimą Dainiui Povilaičiui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovei Editai Mikuličiūtei,

nukentėjusiajai V. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Š. įgalioto atstovo Dainiaus Povilaičio skundą dėl Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. spalio 13 d. Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu J. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, už tai, kad ji savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą bendraturtės V. J. , bendrosios nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate 2I1m, esančiame adresu (Duomenys neskelbtini) , Kaune, neturėdama pastarosios sutikimo, išgriovė pertvarą, taip pat užmūrijo duris, dėl ko V. J. negalėjo patekti į bendro naudojimo patalpas.

Šalies argumentai

J. Š. ir jos atstovas nurodo, kad ji administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta nepagrįstai. Pareiškėja pripažįsta, kad ūkinis pastatas, kuriame ji atliko remontą, yra bendrosios nuosavybės teise priklausančios patalpos. Teigia, kad remontą darė, siekdama atnaujinti ir pagerinti apleistą, labai prastos būklės pastato dalį, jos išgriauta pertvara – tai tik kelios supuvę lentos. Užmūrydama duris bei atlikdama remonto darbus bendrasavininkių sutikimo neprašė, nes nemanė, kad tik pagerinant pastato dalies būklę dėl to gali kilti konfliktas su V. J. . Prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovė su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Pareiškėja savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, išgriovė bendrosios nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate buvusią pertvarą, užmūrijo duris, dėl to viena iš bendrasavininkių V. J. negalėjo patekti į bendro naudojimo patalpas ir jomis laisvai naudotis. Teigia, kad pareiškėjos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėtis.

Nukentėjusioji teigia, kad J. Š. nubausta pagrįstai. 2009 m. birželio 17 d. ji pastebėjo, kad bendrosios nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate buvo išgriauta pertvara, užmūrytos durys, padarytas remontas ir ji laisvai negali naudotis šiomis patalpomis. Tuo jai padaryta moralinė žala, pažeisti jos turtiniai interesai, garbė ir orumas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 str. 1 d. ) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir J. Š. kaltė objektyviai įrodyta, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. ji patraukta pagrįstai ir teisėtai.

Administracinė komisija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą objektyviai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su kaltės nustatymu, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus pagal ATPK 188 str.

Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tikros ar tariamos, ginčijamos kito asmens, teisės savavališką vykdymą, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Šio straipsnio dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia vykdoma teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris tiesiogiai susijęs su tuo, kad tokia vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17- 101/2007). Taigi šiuo atveju, siekiant J. Š. padarytą veiką kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, būtina nustatyti faktinę aplinkybę dėl kylančio ginčo į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą patalpą, o taip pat būtina konstatuoti veiką, vykdomą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kurios tikslas įgyvendinti atitinkamą savo arba tariamą teisę.

Pareiškėja neneigia, kad ūkiniame pastate išgriovė pertvarą, užmūrijo duris, tačiau teigia, kad šiuos veiksmus atliko geranoriškai, siekdama suremontuoti minėtą ūkinį pastatą, kadangi V. J. nesirūpino tvarka ūkiniame pastate. Tokie pareiškėjos motyvai, tariamai suteikiantys jai teisę apriboti galimybę naudotis bendrasavininkei ūkiniu pastatu be sutikimo, visiškai nepagrįsti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. patvirtino, jog pareiškėja kartu su juo darė remontą ūkiniam pastate, sudėjo langus, pakeitė grindis, išdažė ir tik tada V. J. pradėjusi reikšti pretenzijas. Liudytojas mano, kad pareiškėja jokio pažeidimo nepadarė. Tarp šio liudytojo ir pareiškėjos susiklostę giminiški (liudytojas yra pareiškėjos brolis) ir, tuo pačiu, tarpusavyje įsipareigojantys santykiai, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi naudinga pareiškėjai linkme, siekia pareiškėjai palankaus sprendimo. Pažymėtina, kad nurodytas liudytojas iš esmės nepaneigė savavaldžiavimo fakto.

Pabrėžtina, kad yra draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis taip, kad be teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar daroma žala kitiems asmenims arba tai prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Byloje nėra ginčo, kad ūkinis pastatas yra bendroji nuosavybė, todėl šis objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka nustatoma teismo, tuo tarpu pareiškėja, siekdama įgyvendinti savo civilines teises, nesikreipė į teismą dėl šio ūkinio pastato atidalijimo, naudojimo tvarkos nustatymo ar pripažinimo asmenine nuosavybe. Darytina išvada, kad J. Š. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, atlikdama bendrosios nuosavybės teise priklausančiame pastate nurodytus veiksmus, akivaizdžiai pažeidė bendrasavininkės V. J. teisę laisvai patekti į ūkinį pastatą, nevaržomai naudotis šia pastato dalimi, jame esančiais asmeniniais daiktais. Pažymėtina, kad vienas iš bendraturčių savo lėšomis gali padidinti daikto vertę tik turėdamas bendraturčių sutikimą.

Administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus bei pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas. Sutinkamai su ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Darytina išvada, kad pareigūnas, nenustatęs nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, skirdamas J. Š. sankcijos ribose numatytą 100 Lt baudą, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Tokia administracinė nuobauda, teismo nuomone, neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams, turės prevencinę reikšmę ir neapribos pareiškėjos teisių labiau, negu yra būtina viešiesiems interesams ginti bei ją drausmins. (ATPK 1, 20, 30 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti nepakeistą 2009 m. spalio 13 d. Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo J. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda – 100Lt bauda.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas