Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-788-1020/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
1S-788-1020/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nukentėjusysis
P. S.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. 1S-788-1020/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.9.11
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs pareiškėjo – privataus kaltintojo - nukentėjusiojo P. S. (P. S.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, kuria procesas pagal nukentėjusiojo P. S. skundą kaltinamojo A. S. (A. S.) atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-1614-369/16 nutrauktas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo bylų proceso tvarka nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltintas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalis).

2016 m. gegužės 18 d. nukentėjusysis P. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašė pripažinti A. S. (pareiškėjo brolį) kaltu dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo ir priteisti iš A. S. 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškime A. S. kaltintas tuo, kad iš elektroninės pašto dėžutės xxx@gmail.com, 2016 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku pavadinimu „Dėmesio!!!! Bukite atsargus!!! Sukčius!!!!”, atsiuntė melagingo turinio laišką xxx@vilniusgrandhomes.com. Elektroninio pašto dėžutė xxx@xxx.com priklauso UAB „V“, iš kurios pareiškėjo šeima nuomojosi butą. Atsiųstame laiške buvo nurodyta, „Laba diena, norėčiau jums pranešti apie asmenį vardu P. S., šis asmuo prisistatinėja stambiu verslininku ir giriasi įtakingomis pažintimis, P. išsinuomoja prabangius būstus, vėliau neatsiskaito, turi milžiniškas skolas, kaimynystėje ieško turtingų žmonių, kuriuos galėtų išnaudoti. Kad jūsų kaimynai jaustųsi saugūs ir nenukentėtų jūsų reputacija, siunčiu jums šią žinutę. Ne vienas asmuo yra nukentėjęs nuo šio žmogaus, taip pat apie P. yra rašę 15 min.lt, kaip P. apgavo akademiką poną J., apie tai galite paskaityti šioje nuorodoje. Taip pat pridedu P. nuotrauką.“ Po šio elektroninio laiško gavimo, UAB „V“ nutraukė nuomos sutartį su P. S.. A. S. pareiškėjui patvirtino, kad jis išsiuntė nurodyto turinio elektroninį laišką. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis nėra viešas asmuo ir jam nėra pareikšta jokių turtinio pobūdžio reikalavimų dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, informacija laiške neatitinka tikrovės, jis yra užgauliai pažemintas.

2016 m. balandžio 25 d. A. S. išsiuntė antstolės padėjėjai J. V. elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad P. S. yra nepatikimas nuomininkas. Šiais veiksmais paskleidė melagingą informaciją.

2016 m. gegužės 2 d. A. S. antstolei Brigitai Palavinskienei pateikė pranešimą, kuriame nurodė „Aš A. S. (skolininko P. S. brolis) patvirtinu, kad 2016 m. balandžio 25 d. iš elektroninio pašto xxx@gmail.com išsiunčiau antstolei laišką, kuriuo informavau galimai turi išmokėtinų lėšų UAB „V“, taip pat tvirtinu, kad antstolė buvo informuota apie skolininko galimai sudarytą išperkamosios nuomos sutartį su AUB „A“. Pareiškėjo nuomone, šis laiškas turi būti pripažintas kaip neginčijamas įrodymas, kad A. S. siunčia tikrovės neatitinkančią informaciją tretiesiems asmenims ir tokiais veiksmais šmeižia P. S..

2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įvyko taikinamasis posėdis, jame dalyvavo pareiškėjas, jo atstovas, kaltinamasis ir jo atstovas. Asmenims susitaikyti nepavyko.

2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi P. S. pradėta baudžiamoji byla dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo ir ji perduota nagrinėti viešame teismo posėdyje.

2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 22 d. įvyko du teismo posėdžiai. Į 2016 m. spalio 18 d. posėdį neatvyko privatus kaltintojas - nukentėjusysis P. S..

2016 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutraukė privataus kaltinimo bylos procesą. Teismas konstatavo, kad privatus kaltintojas į 2016 m spalio 18 d. teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, o jo neatvykimas pagal BPK 416 straipsnio 2 dalį reiškia, kad privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo.

2016 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo atstovo advokato skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad teisiamasis posėdis byloje vyksta jau keletą teismo posėdžių, P. S. nurodė, kad palaiko kaltinimą, davė parodymus. Nors į teisiamąjį posėdį pats P. S. 2016 m. spalio 18 d. neatvyko, tačiau atvyko jo atstovas – advokatas M. Paukštė. Posėdyje turėjo būti apklausiamas liudytojas ir šiame veiksme pakanka pareiškėjo atstovo dalyvavimo. Atstovo dalyvavimas trečiame teismo posėdyje užtikrino tinkamą privataus kaltintojo atstovavimą, taigi nebuvo priežasčių teismo posėdį atidėti ar kitų kliūčių apklausti liudytoją. Į teisiamąjį posėdį atvykęs privataus kaltintojo atstovas palaikė kaltinimą, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad privatus kaltintojas nepalaikė kaltinimo, dėl ko byla turi būti nutraukta. Byloje yra pateikti atstovavimą patvirtinantys dokumentai. Pagal BPK 34 straipsnio 1 dalį, privatus kaltintojas apibrėžiamas kaip nukentėjusysis arba jo atstovas, advokato dalyvavimas teisiamajame posėdyje turi būti laikomas privataus kaltintojo dalyvavimu ir tinkamu proceso pagal privataus kaltinimo skundą nagrinėjimu. Skunde akcentuojama, kad privačiam kaltintojui turi būti užtikrinama veiksminga teisė kreiptis į teismą, ši teisė turi būti ginama realiai, o ne formaliai, turi būti sudaromos prielaidos asmeniui naudotis teise į advokatą. Apylinkės teismas byloje pažeidė privataus kaltintojo teisę į teisingą teismą, teisę turėti atstovą, netinkamai interpretavo privataus kaltintojo statusą procese, todėl be pagrindo nutraukė baudžiamąjį procesą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Pareiškėjo atstovo skundas tenkinamas.

Šioje byloje privataus kaltinimo bylos procesas nutrauktas argumentuojant tuo, kad privatus kaltintojas, neatvykdamas į teismo posėdį, atsisakė kaltinimo. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, negali sutikti su tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada. BPK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisako.“ Privataus kaltinimo byloje pagal privataus kaltintojo P. S. skundą, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įvyko taikinamasis posėdis. Taikinamajame posėdyje dalyvavo pareiškėjas P. S., jo atstovas, kaltinamasis A. S. ir jo atstovas, tačiau asmenims susitaikyti nepavyko. 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi P. S. iškelta baudžiamoji byla dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo ir byla perduota nagrinėti viešame teismo posėdyje.

2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. spalio 18 d. b yla buvo nagrinėjama teisiamajame posėdyje. 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 22 d. nagrinėjant bylą dalyvavo privatus kaltintojas P. S. ir jo atstovas advokatas M. Paukštė. Teismo posėdyje apklausti privatus kaltintojas, kaltinamasis bei liudytojai. Į 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdį neatvyko nukentėjusysis P. S., tačiau atvyko jo atstovas advokatas. Teismas pastebi, kad privatus kaltintojas tiesiogiai nepateikė teismui informacijos (nepateikė dokumentų, nepranešė telefonu, elektroniniu paštu ar kitu būdu) apie nedalyvavimo priežastis, tačiau teismo posėdžio metu privataus kaltintojo atstovas advokatas žodžiu nurodė, kad P. S. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kadangi jam nepavyko atsiprašyti iš darbo. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nėra galimybės vienareikšmiškai konstatuoti, jog P. S. nedalyvavimo priežastys buvo nesvarbios. Nors privatus kaltintojas iš anksto nepateikė teismui informacijos apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad P. S. negalėjimą atvykti sąlygojo objektyvi priežastis – negalimumas išvykti iš darbo. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, išsamiai neišsiaiškino, tačiau preziumavo, kad privatus kaltintojas neatvyko be svarbios priežasties. Pagal teismų praktiką, aplinkybė, kad privatus kaltintojas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių turi būti nustatoma aiškiai ir nedviprasmiškai (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236/2016). Nutraukus teismo procesą, automatiškai ribojama privataus kaltintojo teisė kreiptis į teismą, kadangi ją realizuoti toliau asmuo gali tik teikdamas skundus, kuriais siekiama panaikinti sprendimą arba atnaujindamas procesą.

Kita vertus, apygardos teismas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir dėl to, jog kaltinimo atsisakymas privataus kaltinimo byloje turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo atveju toks atsisakymas negali būti nustatytas, kadangi byloje esantys duomenys aiškiai paneigia tokią privataus kaltintojo valią ir šią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą. P. S. nuo pareiškimo pateikimo momento nuosekliai (tiek pareiškime, tiek visuose teismo posėdžiuose) aktyviai ir kategoriškai išreiškė poziciją, kad jis palaiko kaltinimą. Teismo posėdyje, kuriame privatus kaltintojas nedalyvavo, jo atstovas nurodė, kad privatus kaltintojas yra atstovaujamas advokato (b. l. 106). Teismo posėdyje advokatas nenurodė, kad privatus kaltintojas atsisako kaltinimo. Nei teismo proceso Vilniaus miesto apylinkės teisme metu, nei teismo proceso Vilniaus apygardos teisme metu P. S. nepateikė jokių duomenų, kad jis atsisako kaltinimo. Priešingai – P. S. dalyvavo visuose, išskyrus vieną, teismo posėdžiuose Vilniaus miesto apylinkės teisme, o paduodamas skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso nutraukimo, aiškiai išreiškė poziciją, kad jis ir toliau palaiko kaltinimą. Iš šių duomenų vienareikšmiškai matyti, kad P. S. valia dėl kaltinimo palaikymo nėra pasikeitusi ir asmuo siekia tęsti baudžiamąjį procesą A. S. atžvilgiu. Be to, teismų praktikoje situacija, kai privatus kaltintojas dalyvavo ankstesniuose teismo posėdžiuose, tačiau neatvyko į paskutinį iš jų, nepripažįstama kaltinimo atsisakymu (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236/2016). Šiuo atveju ypatingai svarbu tai, kad posėdyje dalyvavo kaltintojo atstovas, kuris pagal BPK 56 straipsnio 1 dalį turi tas pačias teises kaip ir jo atstovaujamas proceso dalyvis.

Apygardos teismo vertinimu, P. S. atstovo advokato dalyvavimas teismo posėdyje buvo pakankamas tęsti teismo procesą. P. S. ir advokatas M. Paukštė buvo sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį, advokato orderis buvo pateiktas į bylą, taigi advokatas turėjo visus reikiamus įgaliojimus atstovauti privatų kaltintoją teismo procese. Advokatas 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė teismui, kad jis atstovauja P. S. ir teismas turėtų pripažinti, kad toks privataus kaltintojo interesų atstovavimas yra pakankamas. P. S. skunde Vilniaus apygardos teismui taip pat kategoriškai patvirtino, kad jo interesai teismo posėdyje buvo atstovaujami advokato, o jo pozicija dėl kaltinimo palaikymo nėra pasikeitusi. Taip pat pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai privatus kaltintojas objektyviai negali dalyvauti teismo posėdyje, jis privalo „apie tai informuoti teismą arba pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu teisme“ (2016 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-652-579/2016). Šiuo atveju P. S. neabejotinai buvo tinkamai atstovaujamas advokato, taigi savo procesines pareigas vykdė tinkamai. Aukštesnysis teismas pastebi, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nesudarė jokių kliūčių tęsti teismo procesą, apklausti iškviestą liudytoją ar atlikti kitus būtinus proceso veiksmus. Visa tai rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nutraukti procesą buvo priimta visiškai formaliu pagrindu, skubotai, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, neįsigilinus į esmines situacijos aplinkybes bei neišsiaiškinus tikrosios privataus kaltintojo valios.

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 416 straipsniu ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo P. S. (P. S.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis