- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-661-513/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08506-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Philips Morris Lietuva“
- Ieškovas
- F. K.
- Advokatai
- Ignas Dargužas
Teisėja Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-08506-2010-3)
2011 m. lapkričio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Philips Morris Lietuva“ atstovui advokatui Ignui Dargužui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10547-792/2010 pagal ieškovės F. K. ieškinį atsakovei UAB „Philips Morris Lietuva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė F. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Philips Morris Lietuva“, kuriuo prašo pripažinti ieškovės atleidimą iš pagalbinės darbininkės pareigų neteisėtu, grąžinti į ankstesnį darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 5000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009 m. spalio 8 d. atsakovė įteikė ieškovei įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str. 2010 m. gegužės 25 d. atsakovas nutraukė sutartį su ieškove. Ieškovė buvo atleista iš darbo pažeidžiant DK 47 str. 4 d., kur nurodyta, kad darbdavys privalo surengti konsultacijas prieš sprendimus, turinčius įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, o ne prieš įspėjimo apie atleidimą įteikimą. Atleidžiant ieškovę taip pat buvo pažeista DK 129 str. 4 d., nes ieškovei atleidimo iš darbo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai. Šiuo atveju darbdavys nesivadovavo DK 129 str. 4 d., kurioje įtvirtinta garantija atskiroms darbuotojų kategorijoms, kad darbo sutartis su jais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-30 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove dėl ekonominių priežasčių, kadangi atsakovė nutraukė valgyklos veiklą ir šiuo metu šią paslaugą teikia tretieji asmenys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Philip Morris Lietuva“ atlikti struktūriniai pakeitimai nėra fiktyvūs, jie yra realūs. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, jog ieškovei įteiktas pranešimas nustatytais terminais ir tvarka, įspėjime nurodyta ieškovės atleidimo iš darbo priežastis ir būsimo atleidimo data, be to, ant įspėjimo yra ieškovės parašas, patvirtinantis, kad ji su įspėjimu susipažino 2009 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus priėjo prie išvados, kad UAB „Philip Morris Lietuva“ 2009 m. spalio 8 d. dirbo 458, o dėl struktūrinių pakeitimų (valgyklos pertvarkymo) atleidžiant 8 darbuotojus atsakovė neturėjo DK 130¹ str. numatytos pareigos konsultuotis su darbuotojų atstovais bei informuoti teritorinę darbo biržą, kadangi įmonė neatitiko kriterijų, numatytų DK 130¹ str. 3 d. Tačiau nors ir neturėdamas pareigos konsultuotis su darbuotojų atstovais, atsakovė, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, vykdė dialogą su darbuotojų atstovais, ne vieną kartą susitiko si profesinės sąjungos atstovais, teikė paaiškinimus apie struktūrinį pertvarkymą, atsakinėjo į darbuotojų atstovų klausimus.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2010-11-30 sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė DK 47 str. 4 d., kuriame numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Tiek atsakovės 2009-10-08 sprendimas įteikti įspėjimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, tiek 2010-05-25 atsakovės sprendimas atleisti iš pareigų ieškovę priimti be konsultacijų su bendrovėje veikiančia profesine sąjunga. Šio reikalavimo nesilaikymas pažeidė jos kaip ieškovės teises ir atleidimo procedūra turėtų būti pripažįstama neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Philips Morris Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog nepagrįstas ieškovės argumentas, kuriuo ji atleidimą iš darbo ginčija bendrąja teisės norma, įtvirtinta DK 47 str. 4 d. reglamentuojančia kolektyvinius darbo santykius. Tuo tarpu ieškovės inicijuota civilinė byla priskirta individualių ginčų kategorijai. Dėl šios priežasties individualaus darbo ginčo atveju apeliantė negali ginčyti atleidimo iš darbo remdamasi teisės normomis, kurios reglamentuoja kolektyvinius teisinius santykius yra pagrindas inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 130¹ str. ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagrįstai konstatavo, jog 8 darbuotojų atleidimas iš darbo negali būti pripažintas grupės darbuotojų atleidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, jog jis ginčo teisiniam santykiui netaikė DK 47 str. 4 d. normos. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliantas apeliaciniame skunde, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į darbo bylų specifiką ir aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose (CPK 417 str.) patikrina ar nebuvo pažeistos atleidimo iš darbo taisyklės įtvirtintos DK 129 str., kai nėra darbuotojo kaltės.
Aiškinant ir taikant DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje E. S. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-665/2005).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įspėjime apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių šios priežastys turi būti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Jame turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 str. 2 d. 1 p.). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad neišsamus įspėjimo turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005).
Nagrinėjamu atveju atsakovė 2009 m. spalio 8 d. įspėjime ieškovei apie darbo sutarties nutraukimą nurodė, kad darbo sutartis su ja nutraukia dėl struktūrinių pertvarkymų valgyklos padalinyje. Taip pat nurodyta, jog darbo sutartis bus nutraukta 2010 m. vasario 8 d. ir su ja bus atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks įspėjimo turinys yra pakankamai informatyvus, jame nurodytos atleidimo iš darbo priežastys, laikotarpis po kurio bus nutraukta darbo sutartis, todėl laikytina, jog darbdavys tinkamai įvykdė įstatyme numatytą pareigą informuoti darbuotoją dėl darbo sutarties nutraukimo.
Sprendžiant klausimą, ar atsakovė turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo dėl ekonominių priežasčių konstatuotina, kad teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo nurodytu pagrindu teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).
Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis rašytiniais įrodymais teisingai nustatė, jog ieškovės darbo sutartimi prisiimtų funkcijų vykdymo įmonei nebereikėjo dėl jos struktūrinių pertvarkymų, t.y. atsakovė nutraukė valgyklos veiklą ir šiuo metu šią paslaugą teikia tretieji asmenys. Ginčo šalys neginčija aplinkybės, jog UAB „Philip Morris Lietuva“ struktūriniai pakeitimai atlikti, byloje taip pat nėra įrodymų, kurios leistų daryti išvadą, jog šie struktūriniai pertvarkymai būtų fiktyvūs. Šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Dėl to nagrinėjamu atveju neturėtų būti kvestionuojama, ar tikslinga buvo panaikinti atitinkamus etatus ir maitinimo paslaugų teikimui pasitelkti trečiąjį asmenį. Šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu esminę reikšmę turi tai, ar atsakovė siūlė ieškovei kitą darbą ir kokiomis sąlygomis jai buvo siūloma užimti kitas pareigas. Kaip matyti iš atsakovų pateikto pranešimo ir ant jo esančio ieškovės parašo, ieškovė buvo informuota apie laisvas elektros techniko ir projektų inžinieriaus pozicijas įmonėje. Vertinant šias pozicijas ir pareigybių aprašymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės atleidimo iš darbo metu nebuvo galima jos perkelti į kitą darbą.
Taip pat nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo konsultuojamasi dėl darbo funkcijų perdavimo kitoms įmonėms, todėl atsakovė pažeidė DK 47 str. Pagal šios normos turinį darbdavys prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Kaip matyti iš susirinkimų protokolų, darbdavys su profesinės sąjungos komiteto pirmininku R. T. konsultavosi dėl socialinių garantijų darbuotojams suteikimo ir tiesinių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši norma užtikrina konsultacijas siekiant, kiek įmanoma sušvelninti neigiamas socialines pasekmes, kurios kyla atleidžiant darbuotoją iš darbo, tačiau pagal šios normos turinį darbdavys nėra įpareigotas konsultuotis su profesine sąjunga dėl reorganizavimo reikalingumo, jo sąlygų ar metodų.
Be to, šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą motyvą, jog ieškovė nepagrįstai atleidimą iš darbo ginčija bendrąja teisės norma, įtvirtinta DK 47 str. 4 d., kuri reglamentuoja kolektyvinius darbo santykius. Pažymėtina, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra individualus darbo ginčas. Tokiu atveju teismui kyla pareiga jį išspręsti patikrinant, ar nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios atleidimo iš darbo tvarką konkretų asmenį, todėl šiuo nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja kolektyvinius darbo ginčus.
Pripažinus, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti ir neturtinės žalos.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.