Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. (B. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, M. N., Ž. N. ir J. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Tvarkant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad palikėjas A. N. laiku nepriėmė palikimo po savo sutuoktinės, pareiškėjos motinos, R. N. mirties. Tai yra palikėjas A. N. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo per trijų mėnesių terminą. Pareiškėja B. S. nurodė, kad jos tėvai A. N. ir R. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniams gimė keturi vaikai - pareiškėja B. S., M. N., Ž. N. ir J. N.. Pareiškėjos tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina R. N. mirė (duomenys neskelbtini).

5. Po motinos R. N. mirties nei pati pareiškėja, nei jos broliai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tik A. N. vardu, todėl pareiškėja su broliais manė, kad nekilnojamasis turtas priklauso tik A. N.. Po savo sutuoktinės mirties A. N. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki pat savo mirties (iki (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto dalį, tai yra ½, pareiškėjos tėvas A. N. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti ir su palikėjos R. N. turto dalimi elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Kadangi A. N. po savo sutuoktinės mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. priėmė palikimą, kadangi jis praleido 3 mėnesių pareiškimo padavimo notarui dėl palikimo priėmimo terminą.

6. Aplinkybę, kad R. N. turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas faktiškai valdyti, patvirtina tai, jog ½ dalis buto priklausė velioniui A. N., kuris po savo sutuoktinės mirties iki pat savo mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu butu, kuris natūroje nedalomas, naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta ir įregistruota. Po R. N. mirties sutuoktinis A. N. naudojosi ne tik jam priklausiančia ½ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos tėvas A. N. daugiau jokio kito registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, minėtame bute gyveno ir juo rūpinosi iki savo paties mirties. R. N. ir A. N. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki jų abiejų mirties buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės R. N. mirties (duomenys neskelbtini), A. N. nuolatos rūpinosi minėtu nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūrėjo kaip savo iki pat savo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tarp tokių faktų, ir palikimo priėmimo faktas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. ir R. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu sutuoktiniams gimė keturi vaikai - pareiškėja B. S. (prieš santuoką pavardė B.), gim. (duomenys neskelbtini), M. N., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad pareiškėjos tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina R. N. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 75.33 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. N., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Statybos rangovo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi santuoka tarp A. N. ir R. N. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisė į turtą įgyta (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu, minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. N. ir R. N. buvo deklaravę gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno iš jų mirties.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad po motinos R. N. mirties nei pati pareiškėja, nei jos broliai, nei jos tėvas A. N. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo dėl to, kad gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tėvo A. N. vardu, todėl tiek pareiškėjos tėvas A. N., tiek pareiškėja su broliais buvo įsitikinę, kad šis nekilnojamasis turtas visas priklauso tik A. N.. Po savo sutuoktinės mirties A. N. bute, adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi iki pat savo mirties (iki (duomenys neskelbtini)). A. N. rūpinosi buto priežiūra, mokėjo už jo priežiūrą priskaičiuojamus mokesčius, visą butą valdė ir juo naudojosi kaip savo turtu. Taigi, aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto dalį, tai yra ½, pareiškėjos tėvas A. N. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti ir su palikėjos R. N. turto dalimi elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Byloje esantys registrų išrašai patvirtina, kad kito registruotino nekilnojamojo turto pareiškėjos tėvas neturėjo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad po sutuoktinės mirties A. N. priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

12. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas daro išvadą, kad A. N. priėmė visą sutuoktinės R. N. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

13. Taip pat nustatyta, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. N. paliktojo turto priėmimą valdyti, iš esmės neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys pirmosios eilės įpėdiniai M. N., Ž. N., J. N. byloje nepareiškė prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl teismas daro išvadą, jog nustatyti pareiškėjos B. S. pareiškimu prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nėra kliūčių.

14. Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti turto paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.