Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, J. M., S. M., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po B. M., (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti turtą.

Nurodė, kad jo mama P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mama P. M. 2005-01-27 sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui – pareiškėjui S. M.. 2016-06-28 mirus motinai P. M., kreipėsi į Vilniaus rajono 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po P. M. mirties liko šis turtas: žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kompensuojama senatvės pensijos suma. Paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nes nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po sutuoktinio B. M. mirties 2012-03-13, pareiškėjo mama P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti. P. M. po sutuoktinio B. M. mirties kartu su kitais įpėdiniais nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina duomenys iš Testamentų registro, kad po B. M. mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. P. M. po savo vyro B. M. mirties palikimą priėmė, kaip numatyta Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnyje. B. M. mirus, visas jo turtas – asmeniniai daiktai (drabužiai, baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, juvelyriniai dirbiniai, dokumentai) – liko pas P. M., nes ji su B. M. visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini). Tai pavirtina Nemėžio apylinkės 1980-1983 m. ir 1986-1990 m. ūkinėse knygose esančių B. M. ir P. M. ūkių žinių lapai. Mokėjimai už komunalines paslaugas, patvirtina, kad P. M. po savo sutuoktinio B. M. mirties liko gyventi name, prižiūrėjo pastatus, mokėjo mokesčius t. y. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavę duomenų apie B. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš pareiškėjo S. M. pareiškime nurodytų aplinkybių, suinteresuotų asmenų pozicijų, išdėstytų atsiliepimuose į pareiškimą, byloje esančių rašytinių įrodymų – gimimo, mirties liudijimų, santuokos sudarymo įrašo, Gyventojų registro tarnybos pažymų, 2016-06-28 mirė P. M., kuri buvo B. M., mirusio 2012-03-13, sutuoktinė. P. M. ir B. M. taip pat buvo pareiškėjo S. M. ir suinteresuotų asmenų J. M. ir S. M. tėvai. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po B. M., mirusio 2012-03-13, mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, testamentų palikėjas nebuvo sudaręs (Testamentų registro išrašas), tuo tarpu po P. M. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas (Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. liudijimas).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad P. M. vardu yra registruoti 4000/6300 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). B. M. vardu liko registruotos 4500/6500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad P. M. su B. M. visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina tiek gyventojų registro, tiek Nemėžio apylinkės 1980-1983 m. ir 1986-1990 m. ūkinių knygų duomenys. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad P. M. po sutuoktinio B. M. mirties faktiškai naudojosi ir valdė likusį nekilnojamąjį turtą, nuolat nepertraukiamai gyveno namo dalyje, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, jį tvarkė, mokėjo mokesčius už namui tiektą elektrą. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino atsiskaitymo knygelės išrašai bei pareiškėjo pateikti kvitai.

Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais įrodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po B. M. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar kad kiltų su kitais asmenimis ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Suinteresuoti asmenys J. M., S. M. pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jie neturi pretenzijų ir į turtą, kurį P. M. oficialiuoju testamentu paliko pareiškėjui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio B. M. mirties P. M. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, kuris tuo pačiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir jai, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016-06-28, po savo sutuoktinio B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-03-13, mirties priėmė sutuoktinio palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.