Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1070-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-25
Bylos Nr.
2S-1070-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
Skolininkas
F. N.
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1070-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 122.2; 122.4.; 128.17; 129.20.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Višinskienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto daiktų savininko F. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB PAREX banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko F. N., suinteresuotas asmuo (įkeisto daikto savininkas) A. M.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (kreditorius) AB PAREX bankas 2010-02-18 pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas priverstinai išieškoti iš skolininko F. N. 89 766,19 EUR skolą ir 2 080,64 EUR nesumokėtų palūkanų, 11 805,29 EUR nesumokėtų delspinigių, taip pat priverstinai parduoti įkeistą nekilnojamąjį turto objektą: 1,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0978-5719, esantį Masionių vs., Vilniaus raj., nuosavybės teise priklausantį F. N. ir A. M..

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino. Teismas nutarė išieškoti skolą: 75 880,44 EUR negrąžinto kredito, 2 080,64 EUR nesumokėtų palūkanų, 11 805,29 EUR nesumokėtų delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 139,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bei 6 mėnesių LIBOR EUR+2,1 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, nuosavybės teise priklausantį F. N. ir A. M., ir priverstinai jį parduodant iš varžytinių.

Šalies argumentai

Skolininkas F. N. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 23 d. priimtą nutartį pakeisti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka su priskaičiuota delspinigių suma, kadangi skaičiuojant delspinigius jie buvo skaičiuojami ne tik nuo pradelstų palūkanų bei pradelstos pagrindinės sumos mokėjimo, bet ir nuo visos paskolos sumos. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti visą situaciją, išklausęs visų bylos šalių, t.y. nagrinėjant civilinę bylą žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, jog nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto, nėra sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo, delspinigių dydžio ar kiti šalių ginčai, kylantys iš kreditavimo sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Pagal LR CPK 4.192 str. 1 d. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Pagal LR CPK 558 str. 1 d. hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal LR CPK 558 str. 2 d. pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Nagrinėjamu atveju skolininkas pripažino, jog jis yra skolingas kreditoriui, tačiau nesutiko su kreditoriaus priskaičiuotu delspinigių dydžiu. Nustatyta, jog skolininkui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-10-05 nutartimi areštavo F. N. ir A. M. nuosavybės teise priklausantį 1,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0978-5719, esantį Masionių vs., Vilniaus raj., įspėjant skolininką, jog negrąžinus 75 880,44 EUR negrąžinto kredito, 2 088,26 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 996,45 EUR nesumokėtų delspinigių, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduoti kreditoriams administruoti (b.l. 57-58). Minėta nutartis buvo įteikta skolininkui F. N. ir bei įkeisto daikto savininkui A. M. (b.l. 69, 75). Skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų per 1 mėnesį, kreditorius įgijo teisę pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinės skolos išieškojimo parduodant įkeistą turtą iš varžytinių, šia teise jis pasinaudojo. Teismo hipotekos skyrius skundžiama nutartimi patenkino pakartotinį kreditoriaus pareiškimą.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos nutartyje nurodoma priskaičiuotų delspinigių suma. Teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – LR CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.

Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. LR CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Todėl apeliantas nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmos instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš skolininko 11 805,29 EUR delspinigių.

Kadangi LR CPK XXXVI skyriuje nenumatoma, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių turėtų būti sprendžiamos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl skolininkas, taip pat įkeisto daikto savininkas, kreipdamasis į teismą, privalėjo raštu nurodyti visas aplinkybes ir tinkamai suformuluoti savo prašymą ir prašyme nurodytas aplinkybes pagrįsti įrodymais nagrinėjamos bylos ribose.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nesutikdama su sutartyje nustatytu netesybų dydžiu bei jų skaičiavimo tvarka, skolininkas ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismą tiek dėl skolos dydžio nustatymo, tiek dėl sutartyje sulygtų netesybų mažinimo, tuo tarpu taikant hipotekinio kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras, šie klausimai negali būti nagrinėjami, kaip nepatenkantys į reglamentuojamus LR CPK XXXVI skyriaus normomis.

Vadovaudamasi minėtais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nutartis dėl įkeisto turto arešto buvo įteikta skolininkui bei įkeisto turto savininkui tinkamai, per mėnesį prievolės skolininkas neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė parduoti iš varžytinių įkeistą turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 114) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirąjį skundą, iš skolininko priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., 338 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko F. N. (a.k. duomenys neskelbtini) 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė