- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-590-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37741-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- K. J. J.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui K. J. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos dujos” kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo užmokestį už suvartotas gamtines dujas - 137,99 Lt, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir atsakovas 1994 12 30 sudarė gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutartį. Ieškovas pagal šią sutartį tiekė gamtines dujas atsakovui, o atsakovas už suvartotas gamtines dujas, suteiktas dujų perdavimo, skirstymo paslaugas privalėjo sumokėti užmokestį. Tačiau laikotarpiu nuo 2008 03 01 iki 2013 11 30 atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovui užmokestį. Susidarė įsiskolinimas - 146,94 Lt. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-02 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos dujos” iš atsakovo K. J. J. užmokestį už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas - 146,94 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 146,94 Lt nuo 2013 11 15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 72 Lt. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovo nesutikimas su jam patiektų dujų ir suteiktų paslaugų kainomis šios bylos išsprendimui įtakos neturi. Gamtinių dujų kainos nustatomos ne pagal vartotojo pageidavimus, o yra valstybės reguliuojamos. Teismas nurodė, jog Valstybinis gamtinių dujų kainų reguliavimas neprieštarauja šalių sudarytai 1994 12 30 gamtinių dujų tiekimo sutarčiai Nr. 2188420, kadangi dujų kainas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 11 07 nutarime Nr. 1747 numatytos institucijos šiame nutarime nustatytu būdu. Teismas nurodė, jog nenustatyta, kad ieškovas atsakovui patiektų dujų kainą apskaičiavo, pažeisdamas ankstesnėje sprendimo pastraipoje aprašytas teisės normas. Atsakovas, nesutikdamas su dujų ir paslaugų kainomis, nenutraukė 1994 12 30 sudarytos gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 2188420. Šiai sutarčiai galiojant ir nenustačius, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo reikalaujamą užmokestį, šis užmokestis ieškovui iš atsakovo turi būti priteisiamas užmokestis (CK 6.383 str. 1 d., 6.388 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas K. J. J. apeliaciniu skundu (b.l. 57-60) prašo panaikinti 2014-05-02 sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą ir/arba perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. Prašo prijungti rašytinius įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino faktines aplinkybes. Nurodo, jog teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos sprendimo ne teisme tvarkos, nes 2012-01-01 įsigaliojo Energetikos įstatymo straipsnis, reglamentuojantis skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Todėl pagal minėtą įstatymą ginčą turėjo nagrinėti ikiteismine tvarka. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš jo 5 procentus palūkanų nuo bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog teismas nevertino jo išdėstytų argumentų prieštaravimuose, nes už gamtines dujas jis yra atsiskaitęs pilnai. Jokių paslaugų ieškovas jam neteikia ir jokios sutarties nėra sudaręs. Apeliantas nurodo, jog teismas padarė procesinius pažeidimus, t.y. iš karto iš parengiamojo posėdžio buvo pareita į nagrinėjimą iš esmės, nebuvo suteikta galimybė pareikšti priešieškinį. Nurodo, jog ieškinio forma ir turinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Nurodo, jog teismas neprijungė jo prašomų dokumentų, nesudarė galimybės turėti atstovą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog jis neginčijo ieškovo gamtinių dujų kainų ir tarifų. Pažymi, jog teismas nenurodė, kokias papildomas paslaugas ir kokius papildomus susitarimus ieškovas jam teikė. Teismas neišsiaiškino, kodėl dujų pastoviai tarifo daliai yra taikomas PVM. Byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes klausimas yra viešo intereso. Papildomu 2014-08-18 prašymu apeliantas prašo prijungti dienraščio „Lietuvos rytas“ 2014-07-17 ištrauką.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b.l. 69-75). Nurodo, jog nėra jokio pagrindo nagrinėti ginčą išankstine privaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas į teismą kreipėsi tik dėl skolos priteisimo; energijos ir energijos išteklių kainų ir tarifų taikymo neginčijo. atsakovas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka bylos nagrinėjimo metu nesikreipė, todėl nėra jokio pagrindo ginčą nagrinėti atsakovo nurodyta tvarka. Ieškovas nurodo, jog pateikė atsakovo mokėjimų už sunaudotas gamtines dujas paskaičiavimą ir iš jo matosi, jog pareiškimo dienai atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2013-06-30 iki skaitiklio rodmenų buvo 137,99 Lt. Ieškinio pateikimo dienai atlikus perskaičiavimus, nustatyta, jog atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2013-11-30 iki rodmenų 585 susidarė 146,94 Lt. Skola paskaičiuota teisingai. Tarp šalių buvo sudaryta sutartis – 1994-12-30 Nr.2188420. Savo prievolę ieškovas vykdė tinkamai, atsakovas ieškovo tiekiamomis gamtinėmis dujomis naudojosi, tačiau mokėjo nepilnai, nereguliariai ir suvartojamų gamtinių dujų kiekio nedeklaravo. Ieškovas nurodo, jog šalių sudaryta sutartis viešoji sutartis. Tokiu būdu prekių ir paslaugų kainos nustatomos vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams. Pagal CK 6.385 str. kaina yra nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kaina nustatoma vadovaujantis norminiais aktais. Ieškovas nurodo, jog dujų vartotojas privalo apmokėti už dujas pagal atitinkamai vartotojų grupei nustatytą dujų perdavimo, paskirstymo kainą, įtvirtintą LR Ūkio ministro 2002-03-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintose Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse. Ieškovas, nustatydamas tiekimo kainų metodiką, pasirinko skaičiuoti dvinarė tarifą buitiniams vartotojams, nes vienanarė dujų kaina, kuri būtų apskaičiuota įvertinus dujų įmonės patiriamas veiklos sąnaudas ir suvartojamus kiekius, būtų ženkliai didesnė, nei mokant pastovią dujų kainos dalį ir kintamąją. Ši metodika buvo pateikta tikrinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri klaidų nerado. Ieškovas nurodo, jog kainų skaičiavimo principų nekeitė ir gamtinių dujų kaina visada priklausė nuo vartotojo suvartoto gamtinių dujų kiekio. Ieškovas nurodo, jog aukštesnės instancijos teismai jau yra suformavę praktiką aiškindami teisės aktus dėl gamtinių dujų tarifų kainų nustatymų. Ieškovas nurodo, jog atsakovo prašomi prijungti įrodymai yra nesusiję su byla. Ieškovas nurodo, jog pagal Pridėtinės vertės įstatymo nuostatas ( 3 str.) gamtinių dujų tarifams yra taikomas pridėtinės vertės mokestis. Informacija apie naujas patvirtintas gamtinių dujų kainas skelbiama viešai. Todėl atsakovas nesutikdamas su tarifais turėjo teisė nutraukti sutartį vienašališkai, tačiau to nepadarė. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog Valstybinių gamtinių dujų kainų reguliavimas neprieštarauja šalių 1994-12-30 sudarytai sutarčiai ir ieškovas mokesčius skaičiavo nepažeisdamas galiojančių teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, jo teigimu, byla yra viešo intereso. Apeliacinio teismo nuomone, šis prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Be to, CPK 180 str., nustato, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo prijungti jo 2012-08-22 atsiliepimo nuorašą bei dienraščio „Lietuvos žinios“ 2012-05-23 ištrauką bei savaitraščio „Veidas“ 2012-10-08 ištrauką, jo atsiliepimo nuorašą bei dienraščio „Lietuvos rytas“ 2014-07-17 ištrauką. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog minėti įrodymai pagrįstai buvo atsisakyti priimti pirmosios instancijos teismo kaip nesusiję su ginčo dalyku, todėl šių įrodymų teismas neprijungia.
Apelianto teiginiai, jog ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalių ginčas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str., būtų nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas ginčytų energijos ir energijos išteklių kainų ir tarifų taikymą. Ieškovas dujų kainų ir tarifų neginčijo, o tik prašė priteisti skolą už suvartotas gamtines dujas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pradėjo ne teisme nagrinėjamą ginčą dėl dujų kainų ir tarifų. Tokių duomenų apeliantas nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo šalių ginčui nagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.
Byloje nustatyta, jog šalys 1994-12-30 sudarė gamtinių dujų sutartį. Todėl tarp šalių susiklostė civiliniai teisniai santykiai, kurie įpareigojo šalis elgtis tam riktu būdu, t.y. ieškovas įsipareigojo tiekti gamtines dujas, o atsakovas už jas atsiskaityti nustatyta tvarka.
Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gamtinių dujų sektoriuje reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas. Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma. Energetikos įstatymo 8 straipsnis numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atlikdama savo funkcijas, tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatomo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą; vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų. Komisijai tvirtinti konkrečius tarifus pateikia gamtinių dujų įmonės, komisija tarifus tikrina ir dėl pateiktų tarifų priima sprendimus. Todėl nustatydamos vieną iš sutarties sąlygų – konkrečią gamtinių dujų kainą – šalys negalėjo veikti išimtinai savo nuožiūra, nagrinėjamu atveju kainos yra nustatomos pagal LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarime Nr.1747 numatytos institucijos nutarime nustatytu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog gamtinių dujų kainos nustatomos ne pagal vartotojo pageidavimus, o yra valstybės reguliuojamos yra pagrįstas.
Ieškovas pateikė atsakovo skolos paskaičiavimus ir ją grindė vadovaudamasis AB „Lietuvos dujos“ valdybos nustatytomis ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis kainomis. Teismas konstatuoja, kad toks ieškovo skaičiavimas atitinka įstatymo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį, teisingai konstatavo, kad pagal teisės aktus (Gamtinių dujų įstatymą, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisykles ir kitas teisės aktus) dujų kainą sudaro tiekimo, perdavimo, laikymo, skirstymo paslaugų kaina ir pačių dujų kaina - Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2007-11-12 įsakymu Nr. 4-471 nustatyta, kad visi buitiniai vartotojai už suvartotas gamtines dujas moka pagal dvinarį tarifą, t. y. moka pastoviąją kainos dalį ir kintamą kainos dalį už kiekvieną suvartotą kubinį metrą gamtinių dujų. Atsakovo įsiskolinimo sudarymo metu galiojo Ūkio ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-89 patvirtintas Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuriuo 15 punktas numato, kad buitinis vartotojas moka už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas. Dujų kainą sudaro tiekimo, perdavimo, laikymo, skirstymo paslaugų kaina ir pačių dujų kaina. Konkrečias perdavimo, laikymo, skirstymo, tiekimo kainas bei dujų kainas buitiniams vartotojams, neviršijančias Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų kainų viršutinių ribų, nustato dujų įmonės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas iš atsakovo reikalaujamo užmokesčio dydį pagrindė CK 6.385 str. 4 d. nuostatomis (Energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka), pritaikęs viešai paskelbtą, atitinkantį aukščiau nurodytus teisės aktus (įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 11 07 nutarimu Nr. 1747 patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus), dvinarį gamtinių dujų tarifą galiojusį nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31, nustatytą AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2008 01 23 posėdžio protokole (Informaciniai pranešimai, 2008-02-01, Nr. 9-97); nuo 2009 01 01 iki 2009 07 01 patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-09 (Informaciniai pranešimai 2008-01-20, Nr. 9); nuo 2009 07 01 iki 2009 12 31 nustatytą AB „Lietuvos dujos“ 2009 05 12 valdybos sprendimų priėmimo apklausos būdu protokolu Nr. 4 (Informaciniai pranešimai, 2009 05 29, Nr. 42), patvirtintą 2009 05 28 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešojo posėdžio protokolu Nr. 02-18; nuo 2010 01 01 iki 2010 06 30 nustatytą AB „Lietuvos dujos“ 2009 11 20 valdybos posėdžio protokolu Nr. 8, patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 11 26 nutarimu Nr. 03-224 (Informaciniai pranešimai, 2009-11-27, Nr. 94); nuo 2010 07 01 iki 2010 12 31 nustatytą AB „Lietuvos dujos“ 2010 05 20 valdybos posėdžio protokolu Nr.4, patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 05 27 nutarimu Nr. 03-94 (Informaciniai pranešimai, 2010-05-28 Nr.40); nuo 2011 01 01 iki 2011 07 01 nustatytą AB „Lietuvos dujos“ 2010 11 19 valdybos posėdžio protokolu Nr. 7, patvirtintą 2010 11 29 Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-301 (Valstybės žinios: 2010 12 02 Nr.141-7254), nuo 2011 07 01 iki 2011 12 31 nustatytą vienašališkai Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 05 27 nutarimu, Nr. 03-114 (Valstybės žinios 2011, Nr. 66-3154); nuo 2012 01 01 iki 2012 06 30 patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 11 30 nutarimu Nr. 03-421; nuo 2012 07 01 iki 2012 12 31 patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-05-28 nutarimu Nr. 03-118; nuo 2013 01 01 iki 2013 06 30 patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 11 22 nutarimu Nr. 03-367, (Valstybės žinios: 2012-11-27 Nr.137-7049); nuo 2013 07 01 iki 2013 12 31 nustatytą 2013 04 25 Valdybos protokolu Nr. 3, patvirtintą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 05 24 nutarimu Nr. 03-189, (Valstybės žinios, 2013-05-30, Nr. 56-2834).
Kadangi nustatyti tarifai buvo paskelbti viešai, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka jų neginčijo, tai privalo sumokėti už dujas pagal nustatytas tarifus.
Pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą gamtinių dujų tarifams yra taikomas pridėtinės vertės mokestis, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas neprivalo mokėti pridėtinės vertės mokesčio, yra nepagrįstas.
Apelianto teiginys, kad ieškovo papildytas ieškinys neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, prieštarauja bylos faktiniams aplinkybėms, be to, šalių procesinių dokumentų priėmimas priklauso teismo, o ne atsakovo kompetencijai. Aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą byloje nenustatyta, taip pat nenustatyta ir procesinės bei materialinės teisės pažeidimų.
Apelianto argumentas, jog teismas priteisė procesines palūkanas nuo bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė procesines palūkanas priteisti tik nuo priteitos skolos sumos.
Bylos nagrinėjimo metu 2015-02-10 buvo pateiktas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pareiškimas dėl šalies pakeitimo. Pareiškime nurodyta, jog AB „Lietuvos dujos“ 2014-10-15 sudarė Įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kuriai pagal CK 6.402 str. perleido AB „Lietuvos dujos“ turtinį kompleksą (įmonės dalį), t.y. gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Įsigydama AB „Lietuvos dujos“ dalį, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ perėmė ir teises bei pareigas susijusias su nagrinėjama byla ir ginču tarp šalių. Prie pareiškimo yra pateikti teisių perleidimą patvirtinantys įrodymai.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pažymėtina, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, o tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas, ieškovui AB „Lietuvos dujos“ perleidus savo teises ir pareigas, jį šioje civilinėje byloje pakeisti jo teisių perėmėju UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.
Išaiškintina, kad procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, t.y. jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.).
Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 48 str., 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
pakeisti ieškovą AB „Lietuvos dujos“ (j.a.k. 120059523, Aguonų g. 24, Viulnius) jo teisių perėmėju – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (j.a.k. 303383884, Aguonų g. 24, Vilnius).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.