Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. V. (S. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaravusio gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje (nuo 2012 m. lapkričio 7 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, devynių klasių išsilavinimo, vedusio, teisto, įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 1 d., 2 d. bei 145 str. 1 d., 2 d., skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 4 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. įtariamas tuo, kad mušdamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t. y. jis 2013 m. birželio 2 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš žmoną - J. V., be jokios priežasties sudavė J. V. abiejų rankų kumščiais ne mažiau dešimties smūgių į kairės kojos šlaunį, po to abiejų rankų kumščiais sudavė pastarajai ne mažiau penkių smūgių į galvą bei ne mažiau trijų smūgių į dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. jis 2013 m. birželio 5 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš žmoną J. V., blogai besijaučiančiai bei gulinčiai lovoje J. V. be jokios priežasties sudavė abiejų rankų delnais keturis kartus per galvą bei vieną kartą dešinės rankos delnu pastarajai per veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to jis 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš žmoną J. V., pastarajai paprašius nusiplauti rankas, be jokios priežasties sudavė jai abiejų rankų kumščiais du kartus per viršugalvį, po to, pagriebęs J. V. priklausančią rankinę, trenkė ja šiai vieną kartą per galvą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to jis 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 %), smurtaudamas prieš žmoną J. V., pastarajai virtuvėje šildant jam maistą, be jokios priežasties sudavė jai abiejų rankų alkūnėmis du kartus per galvą, po to, sudavė abiejų rankų kumščiais tris kartus į kairę ranką bei dešine koja spyrė tris kartus pastarajai į kairės kojos šlaunį, po to, sugriebęs ranka jai už plaukų - patempė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, jis grasino nužudyti, mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 1 d., apie 07.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grasino nužudyti savo žmoną J. V., t. y. pykdamas, kad J. V. dėl jo veiksmų 2013 m. rugsėjo 1 d., 01.49 val. iškvietė policijos pareigūnus, grasino nužudyti nukentėjusiąją J. V. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis, nekontroliuodamas savo veiksmų, paėmęs J. V. mobilaus ryšio telefoną “Samsung”, 110,00 Lt vertės, metė jį į sieną bei tokiu būdu jį sugadino, po to, paėmęs J. V. rankinę, išpurtė joje buvusius daiktus, o radęs pastarosios vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, 30,00 Lt vertės - rankomis ją perlaužė pusiau, tokiu būdu sugadindamas svetimą, nukentėjusiajai J. V. priklausantį, nedidelės 140,00 Lt vertės svetimą turtą, po to spyrė du kartus koja J. V. į sėdmenis, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Įtariamasis S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2013 m. rugsėjo 4 d., 14 val. 40 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui bei darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p.).

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 ir 2 dalyse bei 145 str. 1 ir 2 dalyse. Minėti duomenys yra nukentėjusiosios apklausos metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Akcentuotina, kad nei kardomosios priemonės pakyrimo klausimą sprendžiantis žemesnės instancijos teismas, nei skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neprivalo atskleisti šių dokumentų turinio. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas įtarti S. V. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas S. V. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytos sąlygos paskirti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

S. V. yra įtariamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. įtariamasis praeityje ne vieną kartą teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, nors ir buvo registruotas darbo biržoje. Nors S. V. yra vedęs, tačiau įtariamas smurto prieš žmoną naudojimu. Be to, 2013 m. birželio 7 d. rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamajam uždrausta lankytis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 114), o kitos gyvenamosios vietos jis neturi, nuo 2012 m. lapkričio 7 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, naujos nusikalstamos veikos galimai padarytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose jo atžvilgiu buvos skelbtos paieškos. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus specialistės 2013 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti (b. l. 72), kad 2013 m. rugsėjo 4 d., apie 10.30 val., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose buvo S. V., kuris prisistačius policijos pareigūnams, atsisakė atidaryti duris, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo J. V., atsisakė grąžinti jai asmeninius daiktus, po to necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartyje, atsižvelgus ir į jau aptartas aplinkybes, yra pagrįstai konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia teigti, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.

Skiriant asmeniui suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. 1 ar 2 p. nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Akcentuotina, kad 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau po to, kai 2013 m. birželio 7 d. rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamajam uždrausta lankytis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei bendrauti su nukentėjusiąja J. V., taip pat naudoti jos atžvilgiu smurtą, įtariamasis grįžo į namus ir galimai naudojo fizinį smurtą bei grasino ją nužudyti, išvarė ją ir nepilnamečius vaikus iš namų, sugadino J. V. priklausantį turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimą, nes yra pagrindas manyti, jog S. V. galimai išsakyti grasinimai nužudyti savo sutuoktinę gali būti įgyvendinti. Be to, aukščiau minėta aplinkybė tik patvirtina išvadą, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas įtariamajam yra neveiksmingas, nes nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, S. V., įtariamas šešių nusikalstamų veikų padarymu, nors ir registruotas darbo biržoje, tačiau anksčiau yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įtariamajam S. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą remdamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą žemesnės instancijos teismo nutartį. Kaip matyti iš posėdžio dėl kardomosios priemonės skyrimo protokolo (b. l. 124-125), įtariamajam buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą, tačiau šia teise įtariamasis nepasinaudojo. Įtariamojo advokatas prašė nuteistajam netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės bei savo prašymą pagrindė protokole užfiksuotais argumentais, taigi, gynė įtariamojo interesus. Be to, kaip matyti iš protokolo turinio, įtariamajam buvo suteiktas žodis, savo poziciją dėl pareikšto įtarimo ir suėmimo skyrimo jis išdėstė, ji išdėstyta ir skundžiamoje nutartyje. Taigi, skundo motyvai dėl žemesnės instancijos teismo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato šališkumo laikytini nepagrįstais. Tai, kad galimai pati J. V. priėmė įtariamąjį gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nutartimi dėl lygtinio paleidimo nustatyti įpareigojimai nėra pateisinama priežastis nesilaikyti įtariamajam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, paskirdamas įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti netrukdomą įtariamojo dalyvavimą procese, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo S. V. (S. V.) skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.