- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1898-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02661-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Skolininkas
- A. V.
- Kreditorius
- L. J. K.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties , kuria tenkintas kreditoriaus pareiškimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, civilinėje byloje Nr.2-10191-528/2012 pagal kreditorės L. J. K. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkės A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I.Ginčo esmė
2011-01-21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), A. V., užtikrindama jai suteiktos 43.000 Lt paskolos pagal 2011-01-21 paskolos sutartį, reg. Nr.RK-220, grąžinimą kreditorei L. J. K., įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, 44.62 kv.m bendro ploto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Įkeisto buto vertė sandorio sudarymo metu 62.300,00 Lt (šešiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai litų). Skolininkei neįvykdžius iki 2011-06-21 prievolės kreditorei, kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2012 m. kovo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5649-285/2012 įkeistas turtas areštuotas, skolininkė ir įkeisto turto savininkė A. V. 2012-04-20 įspėta, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Kreditorė L. J. K. 2012-05-21 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė parduoti iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą, išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininkės A. V. 43.000,00 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius litų) negrąžintos paskolos, 15.652,00 (penkiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt du litus) delspinigių ir 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi kreditorės pakartotinį prašymą tenkino visiškai ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės A. V. kreditorei L. J. K. 43.000,00 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius litų) negrąžintos paskolos, 15.652,00 (penkiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt du litus) delspinigių ir 100,00 Lt (vieną šimtą litų) sumokėto žyminio mokesčio; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, 44.62 kv.m bendro ploto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. V..
III. Atskirojo skundo motyvai
Atskiruoju skundu (b.l. 52-57) apeliantė A. V. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš skolininkės A. V. 1.565,20 Lt dydžio delspinigius kreditorės L. J. K. naudai, likusioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nemažino neprotingai didelių delspinigių. Tiek atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikytina, kad sutartyje sulygtas 0,2 proc. dydžio delspinigių dydis laikytinas neprotingai dideliu. Delspinigių dydis sudaro beveik trečdalį skolos, o tai laikytina neprotingai dideliu delspinigių dydžiu. Teismas gali sumažinti netesybas tiek savo nuožiūra ex officio, tiek šalies prašymu. Tokiu būdu realizuojama sutarties šalių interesų pusiausvyros principo apsauga. Teismų vykdoma netesybų dydžio kontrolė grindžiama viešojo intereso gynimu taikant sąžiningumo ir protingumo principus sutartiniams santykiams ir neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Dėl to teismas, keisdamas (mažindamas) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę, atsižvelgia į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį, teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo sumažinti netesybų dydį, kadangi sudarant paskolos sutartį ir nustatant 0,2 proc. dydžio netesybas, neatsižvelgė į tai, jog skolininkė nebuvo tinkamai informuota dėl teisinių pasekmių, kylančių iš tokio netesybų dydžio nustatymo, į tai, kad skolininkė veikė neapdairiai, bei tokiu būdu buvo nustatytos neprotingo dydžio netesybos. Teismas, neįvertindamas šių nurodytų aplinkybių bei priteisdamas kreditorės naudai 15.652,00 Lt delspinigių, pažeidė skolininkės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog 0,02 proc. dydžio delspinigiai pakankami kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius. Todėl šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitiktų 0,02 proc. dydžio delspinigiai, kas sudarytų 1.565,20 Lt sumą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliantė nurodo, kad nesutinka su nutarties dalimi dėl priteistinų delspinigių dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 priimtoje nutartyje bei kitose nutartyse išaiškino, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija bylose dėl hipotekos – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, nes hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne.
Apeliantė nagrinėjamu atveju ginčija ne hipotekos teisėjos procesinius veiksmus, o prievolės reikalavimo pagrįstumą, t.y. delspinigių paskaičiavimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino neprotingai didelių delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ginčija skolos (delspinigių) dydį, kuris hipotekos bylose nenagrinėtinas, atskirojo skundo argumentai dėl delspinigių dydžio sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė, nesutikdama su delspinigių dydžiu, turi teisę kreipti į teismą, kuris ginčą spręstų ieškininės teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.