Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės A. M. mama A. R.. Po jos mirties Kauno miesto 26-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Notaro liudijimas patvirtina, kad A. M. priėmė palikimą, likusį po A. R. mirties ir yra jos vienintelė įpėdinė. VĮ Registro centras duomenys patvirtina, kad A. R. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - 2 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaunas, (duomenys neskelbtini), kuris A. R. buvo įgytas 1992 m. gegužės 12 d. pirkimo pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991.05.28 įstatymą Nr. 1-1374 pagrindu. A. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. R., kurią nutraukė (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo sprendimu. Ištuokos liudijimas išduotas 1999 m. rugpjūčio 13 d. Iš gyventojų registro išrašo nustatyta, kad A. R. laikotarpiu nuo 1973 m. gegužės 17 d. iki 2006 m. gruodžio 14 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2008 m. liepos 8 d. gyvenamąją vietą deklaravo Kaunas,(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. R. mirė. A. R. ir A. R. buvo susilaikę dviejų vaikų: ieškovės ir sūnaus A. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Taigi ieškovė yra vienintelė mirusios A. R. įpėdinė.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1992 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

5. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

5.1. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ieškovės mama A. R. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti ir už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo su A. R. ieškovės mama negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1956 metų. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: pareiškime dėl santuokos nutraukimo A. R. buvo nurodžiusi, jog A. R. buvęs žiaurus, nesugyvenamas ir egoistas, sutuoktinę mušęs ir koliodavęs, dėl ko ši turėjusi palikti namus ir išsikelti gyventi į Kauną.(duomenys neskelbtini) teismo sprendime nutraukti santuoką pažymėta, kad sutuoktiniai kratu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 1956 metų, santuoka jos nutraukimo metu buvo laikoma formalia. Nuo 1978 m. balandžio 28 d. A. R. bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyveno viena, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Panemunės seniūnijos 2007 m. sausio 22 d. pažyma apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą vienu adresu Nr. 11-7-66. 1991 m. lapkričio 6 d. A. R. kreipėsi į Kauno miesto valdybą su prašymu leisti pirkti butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie prašymo pridėtame Sutikime nenurodyti jokie kiti tame bute gyvenantys nuomininkai. 1992 m. balandžio 23 d. Gyvenamojo namo, buto įkainavimo Akte pažymėta, kad bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena vienas žmogus, apie kitus asmenis, ketinusius su A. R. pirkti butą, duomenų nėra. 1992 m. gegužės 12 d. Kauno miesto valdyba ir A. R. sudarė ginčo buto pirkimo sutartį, kurioje valią įsigyti turtą ir įgyti savininko teises ir pareigas išreiškė tik A. R..

5.2. Byloje nėra duomenų, kad A. R. sutuoktinis A. R. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Iki savo mirties jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo A. R. ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės atstovės parodymais, kurie patvirtina faktą, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės mamos lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamąjį turtą ji iki savo mirties išlaikė viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o A. R. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto A. R. nereiškė. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas. Pripažintina, jog A. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas 2 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), priklauso A. R. asmeninės nuosavybės teise.

6. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovei teko kreiptis į teismą ne dėl atsakovės kaltės, o išimtinai dėl to, kad palikėja (ieškovės motina) laiku neįregistravo ištuokos ir buto neįregistravo asmeninės nuosavybės teise. Todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės taip pat nepriteisiamos, įvertinus tai, kad atsakovė šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, todėl šios išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, asmenine A. R. nuosavybe.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.