Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2003-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
1-2003-369/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32341-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-2003-369/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32341-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. D. (V. D.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2017 m. birželio 27 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 57, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.95 promilės girtumo laipsnis) be priežasties tyčia vieną kartą kumščiu sudavė per kieme stovėjusio nukentėjusiajai S. S. priklausančio automobilio „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinį stiklą, 45,45 Eur vertės, stiklą sudaužydamas, taip apgadino minėtą automobilį. Tokiais įžūliais veiksmais V. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Įtariamasis V. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 27 d., apie 19.00 val., Naujojoje Vilnioje, susitiko su draugu ir kartu gėrė degtinę. Išgėrė maždaug apie 1 litrą degtinės. Kaip atsidūrė Kalvarijų gatvėje, nepamena. Kodėl ir kokiomis aplinkybėmis išdaužė įtarime nurodyto automobilio priekinį stiklą, neprisimena, galbūt dėl kažko susiginčijo su savo draugu. Kadangi jo rankos ir rūbai dabar kruvini, todėl tikrai neneigs, kad jis išdaužė lango stiklą. Susitinkant su draugu su savimi turėjo du mobilaus ryšio telefonus: „Coolpad“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Huawei“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną „Coolpad“ ant ekrano yra jo sūnaus nuotrauka. Kad šį telefoną pametė prie automobilio, kurio stiklą išdaužė, sužinojo šios apklausos metu. Padarytą žalą nukentėjusiajam pažada atlyginti. Taip pasielgė tik iš girtumo. Toks elgesys jam nebūdingas. Labai gailisi dėl tokio poelgio. Papildomai apklaustas įtariamasis V. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. 2017 m. birželio 27 d., apie 23.30 val., jis buvo prie namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 57. Jis buvo neblaivus, nežino kodėl ranka trenkė į šalia stovėjusio automobilio „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinį stiklą ir šį įskėlė. Jam labai gėda, kad taip padarė. Dėl įvykio gailisi, nori atlyginti žalą (b. l. 40, 65, 68).

Nukentėjusioji S. S. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai padaryta žala dėl 2017 m. birželio 27 d. išdaužto automobilio „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stiklo yra atlyginta. Padarytą žalą jai atlygino V. D.. Ji V. D. pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio nereikš. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 21).

Liudytojas M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 27 d., apie 23.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo loti šunys. Tuo metu išgirdo kažkokį triukšmą lauke. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad namo bendrame kieme su Kalvarijų g. 57A namu stovi du nepažįstami vyrai. Jie bandė patekti į minėto namo laiptinę. Girdėjo, kad jie rusiškai ginčijosi, kad šalia laiptinės stovintis automobilis „Opel“, vienatūris, pilkos spalvos, kažkam priklauso, vienas buvo tuo įsitikinęs, kitas ginčijosi. Po to vienas vyras kumščiu trenkė per automobilio priekinio lango stiklą, per šalia stovinčio kito automobilio „Opel“ durų stiklus. Jis per langą sušuko, kad neliestų automobilio. Tuomet vyras, daužęs automobilius, ėmė jį kviesti į lauką pasiaiškinti. Jis buvo apie 36-37 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plikas, apsirengęs baltos spalvos marškinius su vertikaliomis juostelėmis ir baltomis kelnėmis. Antras vyras buvo apie 20-25 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodais drabužiais. Jie abu buvo girti. Antrasis vyras nieko nedaužė ir ramino draugą. Jis išėjo iš buto, tuo pačiu iškvietė policiją, bet kai nuėjo į kiemą, jų nebebuvo. Atvyko policijos pareigūnai, jis pasakė, kas nutiko ir su jais nuvažiavo ieškoti tų vyrų. Bevažinėjant jam paskambino žmona ir pasakė, kad vyrai grįžo ir kažko ieško ant žemės. Grįžus į kiemą jų neberado, o žmona pasakė, kad jie nubėgo link Rinktinės gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Su pareigūnais juos nusivijo, bet nerado. Vėl grįžo į kiemą, kur apžiūrėjo automobilius ir pamatė, kad pirmo automobilio priekinio lango stiklas sudaužytas. Šalia automobilio rado telefoną „Coolpad“, juodos spalvos, kurį perdavė pareigūnui. Po to per policininkų radijo stotį išgirdo, kad Linkmenų gatvėje sulaikytas vyras, kuris kabinėjosi prie žmonių. Ten nuvažiavo ir jis atpažino langą sudaužiusį vyrą, kuris buvo paguldytas ant žemės. Vyras buvo išsitepęs krauju. Kraują matė ir ant abiejų automobilių (b. l. 27-28).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 27 d. 23.25 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad du vyrai iš chuliganiškų paskatų sudaužė stovinčius automobilius. Informacija apie patikrinimą rodo, kad buvo rastas apgadintas automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), savininko surasti nepavyko (paliktas informacinis raštelis). Su sulaikytuoju nuvykta į policijos komisariatą (b. l. 11).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. P. 2017 m. birželio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja S. S., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad nuo 2017 m. birželio 27 d., apie 22.30 val., iki 2017 m. birželio 28 d., 1.50 val., namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 57, kieme buvo sudaužytas automobilio „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinio lango stiklas.

Apklausta nukentėjusiąja S. S. parodė, kad 2017 m. birželio 27 d., apie 22.30 val., savo automobiliu „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos, 2006 metų gamybos, ji atvažiavo į svečius ir automobilį paliko namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 57, kieme. Apie 23.30 val. kieme girdėjo triukšmą, stiklų daužymą, šūksnius, bet pro langą nežiūrėjo ir nežino, kas įvyko. 2017 m. birželio 28 d., apie 1.50 val., jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad apgadintas jos automobilis. Nuėjusi prie automobilio pamatė, kad priekinis lango stiklas suskaldytas, jame padaryta įduba, bet stiklas nesubyrėjęs, vertė sudaro apie 200 Eur. Kas tai padarė, nežino ir nieko neįtaria. Iš pareigūno sužinojo, kad sulaikytas kažkoks vyras. Jokių priešų neturi, jai niekas negrasino. Daugiau sugadinimų nepadaryta, bent šiuo metu nepastebėjo. Į automobilio saloną neįsibrauta. Automobilis Kasko draudimu neapdraustas.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 57, kieme arčiau namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 57A, stovintis automobilis „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos, vienatūris. Automobilio priekinio lango stikle vairuotojo pusėje padaryta įduba, stiklas sueižėjęs, bet nesubyrėjęs. Ant stiklo įduboje matomi į kraują panašūs pėdsakai. Taip pat ant variklio dangčio matomi į kraują panašiu skysčiu padaryti ištepliojimai. Už šio automobilio stovi automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos, hečbekas. Ant automobilio vairuotojo durų lango stiklo, ant tos pačios pusės užpakalinių durų matomi į kraują panašūs pėdsakai, užtiškę lašai. Daugiau pažeidimų, nusikaltimo pėdsakų ar pašalinių daiktų nematyti. Namo kieme vaizdo stebėjimo kamerų nematyti. Pridėta įvykio vietos apžiūrą atspindinti fotolentelė Nr. 1 (b. l. 12-18).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad keleivinio automobilio „Opel Meriva – A“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoja-savininke nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. yra S. S. (b. l. 19).

Iš „Stiklita Vilnius“, UAB, 2017 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos-faktūros serija SVA Nr. 026864 matyti, kad automobilio „Opel Meriva“ priekinio stiklo (SRS, Green Soliar, šilumą absorbuojančio) kaina sudaro 45,45 Eur sumą, stiklo keitimo (klijuojamo) kaina sudaro 33,06 Eur sumą, mokėtina suma sudaro 95 Eur su PVM (b. l. 25).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3-iosios kuopos vyriausiojo patrulio E. V. 2017 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo „Dėl sulaikyto asmens“ matyti, kad 2017 m. birželio 27 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyriausiuoju patruliu Š. V. apie 23.55 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, Lvovo g. 53, triukšmauja neblaivus vyras. Atvykus minėtu adresu vyras buvo sulaikytas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo drabužiai ir rankos buvo kruvinos. Kadangi minėtas vyras pagal požymius atitiko asmenį, kuris Vilniuje, Rinktinės g. 36, daužė automobilių langus, todėl prie jų privažiavo patrulis AP 9011 kartu su pranešėju M. B., kuris atpažino vyrą, nurodė, kad jis Vilniuje, Rinktinės g. 36, išdaužė automobilių langus. Sulaikytas vyras buvo perduotas patruliui AP 9011 ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Sulaikymo metu panaudoti antrankiai (b. l. 29).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 1-iosios kuopos vyriausiojo patrulio V. N. 2017 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. birželio 27 d. dirbant kartu su vyriausiaja patrule E. J. apie 23.10 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, Kalvarijų g. 54, pranešėjas mato kaip baltai apsirengęs vyras daužo automobilio stiklą. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi M. B., kuris paaiškino, kad pro langą matė kaip aukšto ūgio baltai apsirengęs vyras daužė kaimyno automobilį „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino į kiemus. Apžiūrėjus minėtą automobilį pamatė apgadintą priekinį stiklą, taip pat šalia automobilio rado mobilųjį telefoną „Coolpad“ sudaužytu ekranu. Automobilio savininko nustatyti nepavyko, buvo paliktas raštelis kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Dirbant pagal požymius per radijo ryšį išgirdo, kad patrulis V 9031 Lvovo-Linkmenų gatvėje sulaikė panašų vyrą. Atvažiavus į vietą kartu su pranešėju M. B., pastarasis sulaikytą pilietį atpažino kaip asmenį, kuris daužė automobilius. Sulaikytasis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą (b. l. 30).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. birželio 28 d. 1.44 val. V. D. buvo nustatytas 1.95 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 33).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2017 m. birželio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Coolpad“. Mobilaus ryšio telefonas yra juodos spalvos, tiek iš priekio, tiek gale, tiek apvažioje yra baltos spalvos užrašas „Coolpad“. Mobilaus ryšio telefono ekranas sudaužytas. Paspaudus mygtuką (jokių kodų nėra) ir įsijungus ekranui matosi vaiko (berniuko) nuotrauka. Užėjus į fotonuotraukų galeriją yra V. D. nuotraukų. Pridėta apžiūra atspindinti fotolentelė (b. l. 42-46).

Motyvuojamoji dalis

V. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, bent vieno kurių pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. D. kaltė 2017 m. birželio 27 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 57, kieme, būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 1.95 promilės girtumo laipsnis) be priežasties tyčia vieną kartą kumščiu sudavus per kieme stovėjusio nukentėjusiajai S. S. priklausančio automobilio „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinį stiklą, 45,45 Eur vertės, stiklą sudaužant, taip apgadinus minėtą automobilį bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis V. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis trenkė ranka į stovėjusio automobilio priekinį stiklą ir šį įskėlė (b. l. 40, 65, 68). Pateikta V. D. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad išgirdęs triukšmą lauke jis pažiūrėjo pro langą ir namo kieme pamatė du nepažįstamus vyrus, vienas kurių kumščiu trenkė per automobilio priekinio lango stiklą ir per šalia stovinčio kito automobilio durų stiklus (b. l. 27-28). Tai taip pat atsispindi Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse, kuriuose užfiksuotas M. B. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 11). Tuo, kad automobilį apgadino būtent V. D., pirmiausia leidžia įsitikinti aplinkybė, jog sulaikius M. B. jį atpažino kaip asmenį, kuris daužė automobilius. Tai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas M. B., taip pat nurodyta vyriausiųjų patrulių E. V. ir V. N. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 27-28, 29, 30). Paminėtina ir tai, kad įvykio vietoje ant automobilių buvo rasti į kraują panašūs pėdsakai, o netrukus po įvykio sulaikyto V. D. drabužiai ir rankos buvo kruvinos. Be kaltinamojo V. D. pripažinimo tai rodo vyresniojo tyrėjo M. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir vyriausiojo patrulio E. V. tarnybinio pranešimo sugretinimas (b. l. 12-18, 27-28, 29, 40, 65, 68). Dar daugiau, įvykio vietoje buvo rastas V. D. mobiliojo ryšio telefonas. Tai atskleidžia kaltinamojo V. D. ir liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vyriausiojo patrulio V. N. tarnybinio pranešimo ir vyresniosios tyrėjos L. S. apžiūros protokolo sisteminė analizė (b. l. 27-28, 30, 40, 42-46, 65, 68). Pagaliau, V. D. atlygino nukentėjusiajai S. S. padarytą žalą. Apie tai ji parodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21). Taip V. D. iš esmės patvirtino savo kaltės pripažinimą dėl automobilio apgadinimo. Įvykio vietos apžiūra atskleidė, kad automobilio priekinio lango stikle vairuotojo pusėje padaryta įduba, stiklas sueižėjęs, bet nesubyrėjęs. Tai objektyviai atsispindėta fotolentelėje esančiose nuotraukose (b. l. 12-18). Automobilio priklausomybę S. S. pagrindžia informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 19), tuo tarpu sudaužyto automobilio priekinio stiklo vertę – 45,45 Eur, rodo „Stiklita Vilnius“, UAB, PVM sąskaita-faktūra (b. l. 25). Pateiktų įrodymų visuma nepalieka abejonių tuo, kad V. D. įvykio metu vieną kartą kumščiu sudavė per kieme stovėjusio nukentėjusiajai S. S. priklausančio automobilio „Opel Meriva“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinį stiklą, 45,45 Eur vertės, stiklą sudaužydamas, taip apgadino minėtą automobilį.

V. D. pareikštame kaltinime tokia jo veika pripažinta vandališkais veiksmais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Tuo tarpu įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Taigi, išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą, kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nustatytą kaltinamojo veiką – sugadino svetimą turtą, t. y. metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną ir sudaužė priekinį stiklą – pripažino ne vandališkais, o įžūliais veiksmais, kadangi nuteistasis svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino privataus asmens ūkio teritorijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Remiantis pateikta kasacinio teismo praktika, kaltinamojo V. D. veika – daugiabučio namo kieme stovėjusio svetimo automobilio, neturinčio kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, apgadinimas, pripažintina ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu. Tuos pačius kaltinamojo veiksmus pripažinus ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia, tik tikslintinas veikos požymis. Tai sudaro pagrindą atitinkamai tikslinti V. D. pareikštą kaltinimą.

Tokiais įžūliais veiksmais kaltinamasis V. D. neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Juk automobilis buvo apgadintas nakties metu daugiabučio namo kieme, dėl to buvo sutrikdytas gyventojų M. B. ir jo sutuoktinės poilsis, M. B. buvo priverstas išeiti iš buto ir kviesti policijos pagalbą, kartu su atvykusiais pareigūnais ieškoti iš įvykio vietos pasišalinusio kaltininko. Apie tai leidžia spręsti liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų ir vyriausiųjų patrulių E. V. bei V. N. tarnybinių pranešimų sugretinimas (b. l. 11, 27-28, 29, 30). Svarbu ir tai, jog kaltinamasis V. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo poelgį aiškino išimtinai apsvaigimu nuo alkoholio (b. l. 40, 65, 68). Be to, apklausiama nukentėjusioji S. S. parodė, kad jos su V. D. jokie santykiai nesieja (b. l. 12-18). Todėl kaltinamojo V. D. pavojinga veika buvo padaryta be priežasties, o tyčia nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą.

Pagaliau, V. D. įžūlūs elgesys pasireiškė namo kieme, kuriame lankymasis neapribotas ir bet kuriuo metu gali pasirodyti pašaliniai asmenys, todėl ši vieta pripažintina viešąja. Tuo tarpu kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio objektyviai pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad neužilgo po įvykio jam buvo nustatytas 1.95 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 33).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. D. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. D. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 75-77, 78-79).

Dėl V. D. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – V. D. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, nakties metu namo kieme įžūliu elgesiu (suduodamas kumščiu sudaužė automobilio priekinį stiklą) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko gyventojai buvo atitraukti nuo poilsio, teko kviesti policiją ir ieškoti iš įvykio vietos pasišalinusio kaltininko, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, visumoje padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį pavojingumą, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, nusikalstama veika padaryta be priežasties, nulemta apsvaigimo nuo alkoholio, nusikalstama veika padaryta iš viso 95 Eur su PVM (b. l. 25) žala atlyginta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į V. D. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, išsiskyręs (b. l. 69-70), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą (b. l. 71), per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 74), neteistas (b. l. 72), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai neleidžia įžvelgti V. D. polinkio elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, besiformuojančių jo antivisuomeninių nuostatų ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti iš esmės nulemtą apsvaigimo nuo alkoholio, kartu, V. D. visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis leidžia manyti, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir teikia vilčių, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu V. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, paskiriant įpareigojimą. Teismo vertinimu, pagal V. D. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

V. D. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. D. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. birželio 28 d. 0.10 val. (b. l. 32) iki 2017 m. birželio 28 d. 13.56 val. (b. l. 35) išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl V. D. paskirtos kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų likimo

V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, du vokai, kuriuose yra nuo automobilių paimtos nuoplovos, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. T. 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimas dėl daiktų saugojimo Nr. IBPS-IL-9512; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 21 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK002465) (b. l. 49, 50), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. (V. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. D. (V. D.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. D. (V. D.) laikiname sulaikyme nuo 2017 m. birželio 28 d. 0.10 val. iki 2017 m. birželio 28 d. 13.56 val. išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. D. (V. D.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, du vokus, kuriuose yra nuo automobilių paimtos nuoplovos, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. T. 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimas dėl daiktų saugojimo Nr. IBPS-IL-9512; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 21 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK002465), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus.

Išaiškinti V. D. (V. D.), kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas