- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-1001-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01174-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. V., Ž. V.
- Atsakovas
- Air Baltic Corporation AS Tarptautiniam Rygos
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. V. ir Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovui Air Baltic Corporation AS Tarptautiniam Rygos oro uostui atstovaujamam Air Baltic Corporation filialui, dėl kompensacijos ir išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija VĮ „Oro navigacija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo priteisti 800 Eurų kompensaciją, 3,8 LVL sumą maistui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-18 turėjo skristi iš Ispanijos oro uosto Madride į Lietuvos oro uostą Vilniuje per Latvijos oro uostą Rygoje. Skrydis iš Madrido į Rygą buvo numatytas 14:05-19:05, tačiau šis skrydis buvo atidėtas valandai ir dėl to ieškovai, išskridę valanda vėliau, pavėlavo į skrydį iš Rygos į Vilnių, kuris turėjo įvykti 20:15-21:10 numatytu laiku. Atsakovas pasiūlė kitą skrydį iš Rygos į Vilnių, tačiau šis skrydis vėlavo 3 valandoms ir 40 minučių vėliau nei dėl ne nuo ieškovų priklausančių priežasčių praleistas skrydis. Dėl tos priežasties, kad buvo atidėtas skrydis Madridas - Ryga, ieškovai praleido numatytąjį skrydį Ryga-Vilnius ir patyrė papildomų išlaidų bei nepatogumų. Nurodė, kad skrydžio Ryga – Vilnius reikėjo laukti beveik 4 valandas, kavinėje, esančioje netoli oro uosto, nusipirko papildomai maisto ir už tai sumokėjo 3,8 LVL. Teigė, jog prašė atsakovo padengti šias išlaidas bei reikalavo, kad atsakovas sumokėtų kiekvienam po 400 Eur kompensaciją už atidėtą skrydį, tačiau atsakovas savo atsakyme nurodė, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, todėl jis neprivalo atlyginti patirtų išlaidų bei išmokėti kompensaciją.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skrydis iš Madrido į Rygą, kuriuo turėjo skristi ieškovai, buvo atidėtas valandai dėl Madrido oro uosto ir Ispanijos oro eismo valdymo institucijos veiksmų, dėl to ieškovai pavėlavo į atsakovo skrydį iš Rygos į Vilnių. Nurodė, jog dėl susidariusios situacijos ieškovams neatlygintinai pasiūlė vėlesnį skrydį iš Rygos į Vilnių, kuriuo ieškovai pasinaudojo ir atvyko į Vilnių 3 valandomis 40 minučių vėliau už anksčiau planuotą atvykimo laiką. Ieškovams laukiant pakaitinio skrydžio, suteikė kiekvienam iš ieškovų po 1,5 LVL vertės kvitą maistui ir gaivinamiesiems gėrimams įsigyti. Vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr.261/2004 (toliau - Reglamentas) atsisakė ieškovams kompensuoti jų prašomas sumas dėl to, kad skrydis buvo atidėtas dėl Madrido oro uosto ir Ispanijos oro eismo valdymo institucijos veiksmų, t.y. dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas nebūtų galėjęs išvengti net ir imdamasis visų pagrįstų priemonių. Teigė, kad ieškovai ieškinį pateikė praėjus daugiau nei 1,5 metų po oro vežimo paslaugos suteikimo, todėl pateikdami reikalavimą atlyginti iš Reglamento 7 str. kildinamą žalą, praleido CK 1.125 str. 5 d. numatytą senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pažymėjo, kad nors ieškovų reikalaujama kompensacija pagal Reglamentą nėra tiesiogiai vadinama bauda, tačiau savo esme atitinka CK 6.71 str. pateiktą netesybų apibrėžimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-03-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovo 800 Eur kompensaciją ir 548,37 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 82,86 Lt žyminio mokesčio, 16,98 Lt pašto išlaidų, viso 99,84 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Nustatė, kad 2010-10-18 ieškovai turėjo skristi iš Ispanijos oro uosto Madride į Lietuvos oro uostą Vilniuje per Latvijos oro uostą Rygoje. Skrydis, numatytas 14:05-19:05, buvo atidėtas valandai ir dėl to ieškovai, išskridę valanda vėliau, pavėlavo į skrydį iš Rygos į Vilnių. Atsakovas pasiūlė kitą skrydį iš Rygos į Vilnių, kuris buvo 3 valandoms ir 40 minučių vėliau. Ieškovai dėl patirtos žalos, kompensacijos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovams išlaidas, nurodydamas, kad skrydis Madridas – Ryga buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių jam nekyla pareiga kompensuoti ieškovų nuostolius.
Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl standartinės 400 Eur kompensacijos pagal Reglamento 7 str. priteisimo. Sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl kompensacijos pagrįstas, nes atsakovo teikiamos keleivių vežimo paslaugos nebuvo tinkamai įvykdytos - skrydis buvo uždelstas beveik 4 valandoms. Nurodė, kad atsakovas neįrodė ir atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių skrydis buvo atidėtas ir vėlavo nepripažįstamos ypatingomis, tai yra tokiomis, kurių nebuvo galima išvengti ir kurių oro vežėjas negalėjo kontroliuoti: nors minėtas skrydis buvo atidėtas dėl Madrido oro uosto priklausančių priežasčių, tačiau šios aplinkybės, pirmos instancijos teismo vertinimu, negalėjo būti atsakovo veiksmų pateisinimu. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių siekiant išvengti reiso vėlavimo, t.y., kad kreipėsi su prašymu į Madrido oro uosto bei Ispanijos oro navigacijos paslaugas teikiančią instituciją dėl reiso pagreitinimo. Pažymėjo, kad byloje apklaustas VĮ „Oro navigacija” atstovas N. M. patvirtino, kad klausimą, ar pagreitinti ar pavėlinti išvykimo laiką sprendžia pats oro vežėjas, o tam reikia pateikti prašymą, naują skrydžio planą ir laukti patvirtinimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas savo 2010-12-03 atsakyme ieškovams dėl kompensacijos išmokėjimo neįvardino dėl kokių būtent ypatingų aplinkybių ieškovų skrydis Madridas – Ryga buvo atidėtas. Nurodė, kad ginčo dėl to, kad dėl ieškovų skrydžio iš Rygos į Vilnių vėlavimo atsakovas kiekvienam iš ieškovų suteikė po 1,5 LVL vertės kvitus maistui tarp šalių nekilo. Sprendė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovams atsakovo suteiktų kuponų, kiekvienam iš ieškovų po 1,5 LVL, maistui, neužteko skrydžio vėlavimo laiku ir ieškovai dėl to turėjo papildomų išlaidų maistui už 3,8 LVL, todėl ieškinį dalyje dėl 3,8 LVL priteisimo iš atsakovo, atmetė kaip neįrodytą.
Nesutiko su ieškovų argumentu, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra du metai; atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį nagrinėjamu atveju. Nurodė, jog ieškovų prašoma priteisti 800 Eur kompensacija savo esme yra prilyginama žalos atlyginimui. Kadangi ieškinys pateiktas 2012-05-03, tuo tarpu apie savo pažeistas teises ieškovai sužinojo 2010-10-18, sprendė, jog CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pažymėjo, kad Reglamento 7 str. numatytos kompensacijos tikslas yra atlyginti keleivių, dėl atidėto (atšaukto) skrydžio patiriamus nepatogumus ir prarastą laiką, kurie vertintini kaip keleivio tiesiogiai dėl skrydžio atidėjimo (atšaukimo) patirta akivaizdi minimali ir neįrodinėtina žala (nuostoliai). Nurodė, kad tai, kad šis keleivių dėl atšaukto skrydžio patirtos žalos atlyginimas įvardijamas kaip kompensacija, kuri yra išreikšta fiksuotais ir visiems keleiviams vienodais dydžiais bei nepriklauso nuo realių nuostolių dydžio, nepaneigia šios kompensacijos tikslo – minimalios žalos keleiviui, atidėjus (atšaukus) skrydį atlyginimo, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovų prašoma priteisti iš kompensacija atitinka CK 6.71 str. pateiktą netesybų apibrėžimą.
Nurodė, jog ieškovai nepateikė jokios su teisininku sudarytos sutarties dėl jiems teiktos teisinės pagalbos, iš ieškovų pateiktų kvitų nėra aišku kokia būtent teisinė pagalba buvo suteikta ieškovams, todėl prašymą dėl 359 Lt išlaidų už teisinės pagalbos teikimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-17 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 359 Lt išlaidų už teisinę pagalbą bei 18, 49 Lt išlaidų maistui. Nurodo, kad siekdami apginti savo pažeistas teises kreipėsi į teisines paslaugas teikiančią įmonę, apie kurią sužinojo per tuo metu vykusią akciją internetiniame tinklapyje www.beta.lt, kuriame nusipirko kuponą už 59 Lt ir įgijo teisę į konsultaciją. Pažymi, kad išnaudoję nusipirktą kuponą ir gavę pirminę teisinę pagalbą, siekė ir toliau bendradarbiauti su UAB „X Law“, todėl susitarė dėl procesinio dokumento – ieškinio paruošimo, dėl šių teisinių paslaugų buvo sudaryta sutartis. Nurodo, jog sąskaitoje – faktūroje, kuria buvo apmokėtos teisinės paslaugos nebuvo konkretizuota už kokį procesinį dokumentą sąskaita išrašyta, nes su bendrove susitarė teikti teisinę pagalbą viso vyksiančio civilinio proceso metu, apmokėjimą atidedant iki bylos nagrinėjimo pabaigos, dėl to sąskaitoje – faktūroje buvo nurodytas konkrečios civilinės bylos numeris. Teigia, jog tiksliai nežinant, kokios konkrečiai teisinės pagalbos gali prireikti bylos eigoje, nebuvo galima detalizuoti sąskaitos – faktūros jos išrašymo metu. Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas paneigė pateiktų įrodymų, patvirtinančių jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, tikrumą. Anot apeliantų, tai, kad sąskaitoje nebuvo pažymėta, kokia konkrečiai teisinė paslauga suteikta, negali paneigti fakto, jog jos iš viso nebuvo suteiktos. Nurodo, jog prideda prie skundo papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog teisinė pagalba buvo suteikta UAB „X law“ teisininkės J. K.. Teigia, jog už atsakovo suteiktą 1, 5 LVL kuponą maistui galėjo įsigyti tik vieną puodelį kavos arba arbatos. Pabrėžia, jog patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo netinkamai suteiktomis paslaugomis, todėl reikalavimas priteisti 18, 49 Lt išlaidas maistui pagrįstas. Pažymi, jog tai, kad kvite, kuriuo pirko maistą, nebuvo nurodytos jokios prekės, yra ne jų kaltė, o pateikti kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų tiesiogiai nustatyti pirktų prekių sąrašą, negali. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir įpareigoti apeliantus pateikti papildomus dokumentus, įrodančius tiek patirtas išlaidas dėl suteiktų teisinių paslaugų, tiek dėl išlaidų maistui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliantai prašo priimti papildomus įrodymus – banko mokėjimo kvitus, teisinių paslaugų sutarties kopiją bei išrašus iš elektroninio pašto, nuotraukas su konkrečioje kavinėje esančiomis kainomis, motyvuodami, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskirus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantai mano, kad būtinybė pateikti įrodymus iškilo vėliau, nes teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą byloje ir surengdamas net keturis posėdžius, galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir įpareigoti apeliantus pateikti papildomus įrodymus. Ši apeliantų nurodyta aplinkybė nepateisina jų pasyvumo pirmosios instancijos teisme ir nepagrindžia, kad būtinybė teikti įrodymus iškilo po proceso pirmosios instancijos tesime. Procesas civilinėse bylose pagrįstas šalių rungimosi principu (CPK 13 str. ), pagal šį principą kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.) todėl teismas neturėjo pareigos aiškinti ieškovams (kaip ir kitai proceso šaliai), kad byloje trūksta tam tikrų įrodymų jų pozicijai pagrįsti ir nustatyti terminą įrodymams pateikti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantai yra vartotojai ir neturėjo procese profesionalaus atstovo (advokato), tikėtina, kad jiems nebuvo išaiškinta, jog teikiant teismui prašymą dėl išlaidų, susijusių su teisininko konsultacijomis, atlyginimo, pagrindinis tokių išlaidų įrodymas yra sutartis dėl teisinės pagalbos suteikimo konkrečioje civilinėje byloje. Dėl išdėstyto įrodymai susiję su teisinės pagalbos teikimu (sutartis, banko mokėjimo kvitai, elektroniniai laiškai) priimami apeliacinės instancijos teisme. Pateiktus įrodymus apie apeliantų išlaidas maistui (2t., b.l. 38-39) atsisakytina priimti. Pirmoje nuotraukoje – kavinės valgiaraštis (meniu) latvių kalba, kitoje –konteineriai su maistu, šalia jų – lentelės su skaičiais. Duomenų, kada, kur ir kaip buvo fotografuota, nėra, valgiaraščio turinys neišverstas. Darytina išvadą, kad šie įrodymai pateikti netinkamai. Dėl išdėstyto apeliantų prašymas dėl nuotraukų prijungimo atmetamas.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kompensacijos priteisimą už skrydžio atidėjimą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra; tačiau, atsižvelgiant į apeliacinio teismo priimtus naujus įrodymus, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina (CPK 326 str.1 d. 3 p. ).
Apeliacinio skundo reikalavimas papildomai priteisti iš atsakovo 18,49 Lt išlaidų maistui, atmetamas. Byloje pateiktas įrodymas - kavinės kvitas su vertimu (1 t. b.l. 127-128). Kvite nurodyta, kad mokėta už pirkinį, taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad turėjo papildomų išlaidų maistui ir reikalavimo dalį dėl 18,49 Lt priteisimo atmetė, kaip neįrodytą. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia, naujų leistinų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovai neįrodė, jog skrydžio vėlavimu jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala viršija jiems priteistos standartinės kompensacijos dydį. Kompensacijos pagal Reglamento 7 str. paskirtis – keleivių patirtos dėl skrydžio vėlavimo (atšaukimo) turtinės ir neturinės žalos atlyginimas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, kurioje išaiškinta, kad dėl bet kokio vėlavimo keleivių vežimo oru atveju gali būti padaryta dviejų rūšių žala: pirma, per didelis vėlavimas visiems keleiviams sukelia beveik tapačią žalą, kurią atlyginti galima standartiškai ir nedelsiant; antra, keleiviai gali patirti konkrečios, su jų kelione susijusios žalos, kurią norint atlyginti reikia kiekvienu atveju įvertinti padarytos žalos dydį, todėl jos atlyginimas gali būti tik a posteriori ir konkretus. Žalos atlyginimo bylose žalos atlyginimo dydį visais atvejais įrodinėja ieškovas, taigi nagrinėjamoje byloje ieškovai privalėjo įrodyti, kad jiems padarytos turtinės ir neturinės žalos dydis viršija standartinės kompensacijos, priteistos pagal Reglamento nuostatas, dydį. Tokių įrodymų byloje nepateikta, dėl to darytina išvada, kad ieškovams priteista kompensacija padengia visas ieškovų išlaidas, patirtas dėl skrydžio vėlavimo, bei jiems padarytą neturtinę žalą.
Apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 359 išlaidų už teisinę pagalbą tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje patyrė 911,07 Lt bylinėjimosi išlaidų, patenkinus ieškinį 99,33 proc., jiems priteistina 904,96 Lt, tačiau teismas priteisė 548,37 Lt, motyvuodamas, kad ieškovų teisinės pagalbos išlaidos 359 Lt byloje neįrodytos. Apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai – teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr.S12/0427 su UAB „X Law“; sutarties objektas – ieškinio projekto parengimas ir konsultavimas ginče dėl kompensacijos dėl atidėto skrydžio su atsakovu; taip pat pateikti mokėjimo nurodymai bendrai 359 Lt sumai, susirašinėjimas elektroniniu paštu. Pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad ieškovai patyrė 359 Lt išlaidų dėl teisinių paslaugų nagrinėjamoje byloje. Tokios išlaidos priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), jos priteisimos iš bylą pralošusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovai kaip vartotojai atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos iš jų taip pat nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti: padidinti bylinėjimosi išlaidų, priteistų ieškovams E. V. ir Ž. V. iš atsakovo Air Baltic Corporation AS Tarptautiniam Rygos oro uosto atstovaujamo Air Baltic Corporation filialo, sumą iki 904,96 Lt , t.y. kiekvienam iš ieškovų po 452,48 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt du litus 48 centus). Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.