- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-254-174-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- K. S.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Robertas PovilaitisBaudž. byla Nr. 1A–254-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.10, 2.1.6.2, 2.4.6.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2007 m. birželio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-04-05 nuosprendžio, kuriuo K. S. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d, 150 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 150 str. 1 d. už seksualinį prievartavimą tvenkinyje - laisvės atėmimu trejiems metams;
pagal BK 149 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams;
pagal BK 150 str. 1 d. už seksualinį prievartavimą grasinant - laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 150 str. 1 d. už seksualinį prievartavimą kitame tvenkinio krante - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės pagal BK 150 str. 1 d. už seksualinį prievartavimą tvenkinyje, pagal BK 149 str. 1 d. ir pagal BK 150 str. 1 d. už seksualinį prievartavimą grasinant subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta trejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., pastaroji bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su kitomis bausmėmis ir nustatyta galutinė ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., į paskirtos bausmės laiką K. S. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2005 m. birželio 25 d. iki 2005 m. liepos 27 d. imtinai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. birželio 25 d., apie 5 val. 30 min., Šilutės rajone, Kadagiškių kaime, poilsiavietėje prie tvenkinio, dėl chuliganiškų paskatų - be jokios tam priežasties, įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. D. , kuriai spyrė vieną kartą batu apauta koja į dešinįjį veido skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą veide, pargriovė ją ant žemės, rankomis stumdė nukentėjusiąją bei iš jos rankų išplėšė automobilio užvedimo raktelius, o A. D. bandant nuvažiuoti su savo automobiliu „Audi 80“, per pravirą automobilio langą tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, tuo sukeldamas fizinį skausmą kaklo srityje, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, 2005 m. birželio 25 d., apie 5 val. 30 min., Šilutės rajone, Kadagiškių kaime, poilsiavietėje prie tvenkinio, K. S. jėga tempdamas G. T. prieš jos valią už rankų ir rūbų įsodino nukentėjusiąją į savo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į Šilutės rajoną, Makių kaimą, prie tvenkinio, kur G. T. bandant pabėgti plaukiant tvenkiniu, pasivijo nukentėjusiąją tvenkinyje, kuriame ją nuogai išrengė, po to rankomis sugriebęs nukentėjusiosios galvą jėga ją panardindamas po vandeniu, per du kartus prieš nukentėjusiosios valią po vandeniu įvedė savo varpą į G. T. burną, taip tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja prieš jos valią, seksualiai išprievartavo G. T. .
Be to, 2005 m. birželio 25 d., ryte, tiksliau laikas nenustatytas, Šilutės rajone, Makių kaime, ant tvenkinio kranto, K. S. sugriebęs G. T. už rankų, jėga ištempė ją nuogą iš tvenkinio į krantą ir pastumdamas rankomis nukentėjusiąją pargriovė ją nugara ant žemės, po to, užgulęs savo kūnu nukentėjusiąją, prieš jos valią įvedė savo varpą į G. T. makštį bei lytinių santykių metu spausdamas savo kūnu prie žemės paviršiaus G. T. kūną padarė jai daugybinius odos nubrozdinimus – įdrėskimus ant nugaros, stuburo bei sėdmenų, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, privertė nukentėjusiąją atsistoti ir pasilenkti, galvą nulenkti, pats stovėdamas iš už nugaros nukentėjusiajai, prieš jos valią vėl įvedė savo varpą į G. T. makštį ir padarė kairiosios didžiosios lytinės lūpos vidinio paviršiaus nubrozdinimą, dėl minėtų daugybinių odos nubrozdinimų nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu išžagino G. T. .
Be to, 2005 m. birželio 25 d., ryte, tiksliau laikas nenustatytas, Šilutės rajone, Makių kaime, ant tvenkinio kranto, K. S. , grasindamas G. T. , kad ją išžagins bei seksualiai išprievartaus kitame krante esantys vaikinai, jei ši nepatenkins jo lytinės aistros oraliniu būdu, prieš nukentėjusiosios valią įvedė savo varpą į G. T. burną, ir taip tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja prieš pastarosios valią seksualiai išprievartavo G. T. .
Be to, 2005 m. birželio 25 d., ryte, tiksliau laikas nenustatytas, Šilutės rajone, Makių kaime, ant tvenkinio kranto, K. S. , suduodamas ranka vieną kartą per veidą G. T. , tuo sukeldamas fizinį skausmą, privertė ją perplaukti tvenkinį ir kitame tvenkinio krante prieš nukentėjusiosios valią įvedė savo varpą į G. T. burną, ir taip tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja prieš jos valią seksualiai išprievartavo G. T. .
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jis dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino, kadangi jų nepadarė. G. T. jį apkaltino tik tikėdamasi sau materialinės naudos, nes tą patį vakarą ji linksminosi Žemaičių Naumiestyje įsikūrusioje kavinėje „Skambalinė“. Tvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis yra perrašytas nuo kaltinamojo akto, nes nėra įvertinti teisme apklaustų liudytojų parodymai, jie įvertinti aiškiai neteisingai. Nė vienas liudytojų nematė ir nepatvirtino, kad tarp apelianto ir A. D. kilo „konfliktas“. Apeliantas mano, kad apkaltinamajame nuosprendyje yra nurašyta BK straipsnio dispozicija. Apelianto veikos, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte bei yra nurodytos apkaltinamajame nuosprendyje, remiasi tik nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme A. D. net nedalyvavo ir teisėjui savo duotų parodymų nepatvirtino. A. D. apklausų metu vartota teisinė terminologija buvo fiksuota apklausų protokoluose, tačiau abejoja, ar tai gali būti žinoma asmeniui, neturinčiam juridinio išsilavinimo.
Apeliantas teigia, kad jam inkriminuoti nusikaltimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nesutinka dėl grasinimo G. T. , kad pastarajai nepatenkinus apelianto lytinės aistros, priešingu atveju ją išžagins ir seksualiai išprievartaus kitame krante esantys vaikinai. Taip pat, kad apeliantas tenkino savo lytinę aistrą su G. T. prieš jos valią oraliniu būdu tris kartus, o vieną kartą net po vandeniu panardinus G. T. galvą. Apeliantas neįsivaizduoju, kaip tokiu būdu galima atlikti seksualinę prievartą oraliniu būdu. Tvirtina, kad kaltinimai jam buvo pareikšti remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, kitų objektyvių įrodymų, išskyrus prielaidas, nėra. Apeliantas neneigia lytinio santykiavimo su G. T. , tačiau jokių grasinimų ar prievartos nebuvo ir negalėjo būti. Priešingai, jis nuo G. T. nuvijo prie jos priekabiavusį prie tvenkinio buvusį asmenį. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji nei aktyviais veiksmais, nei kitaip (aktyvia gynyba, riksmu, bėgimu ar kt.) nesipriešino ir nebandė net nutraukti tarp jų buvusių lytinių santykių, jie buvo geranoriški, o ne prievartiniai.
Taip pat apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus. R. M. teisme, apklausiamas kaip liudytojas, patvirtino, kad G. T. buvo gerokai išgėrusi ir pati, niekieno neverčiama, su rūbais lipo maudytis, kas visiems pasirodė keista. Taip pat parodė, kad G. T. buvo apsikabinusi apeliantą, su juo bučiavosi ir jis padėjo jai nusirengti. A. B. patvirtino apie apelianto ir nukentėjusiosios geranoriškus, o ne prievartinius lytinius santykius. Todėl mano, kad apkaltinamasis nuosprendis yra paremtas tik melagingais nukentėjusiųjų A. D. , G. T. parodymais bei prielaidomis, o ne nenuginčijamais įrodymais. Kiti byloje apklausti liudytojai tik perpasakojo, ką buvo girdėję iš pačių nukentėjusiųjų, tačiau patys to nematė. Medicinos specialistų išvadose nėra nieko kalbama apie lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu padarinius ar tokiai lytinio santykiavimo formai būdingas pasekmes. Apeliantas mano, kad blogai padarė tai, kad G. T. paliko prie tvenkinio vieną ir neparvežė jos namo. Taip pat mano, kad dėl tos priežasties šiai merginai ir kilo pykčio protrūkis.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai K. Z. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuojamus kaltinimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo motyvai, kolegija su jais sutinka.
Nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau apylinkės teismo nuosprendyje yra pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo teiginius, kad jis nepadarė viešosios tvarkos pažeidimo bei kad jis nepadarė nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei. Apeliacinio skundo argumentai paneigiami bylos medžiaga: nukentėjusiųjų A. D. (t. 1, b. l. 46-48), G. T. (t. 1, b. l. 24-34), liudytojų J. G. , O. Š. , V. E. , K. K. , V. L. parodymais (t. 1, b. l. 50-61, 64-65), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 9-13), daiktų parodymo atpažinti protokolais (t. 1, b. l. 69-76), daiktų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 78-83, 85-88), teismo medicinos specialisto išvadomis (t. 1, b. l. 38-39, 101), teisiamojo posėdžio protokolu (t. 2, b. l. 24-30, 75-79).
Teisėjų kolegija tiki nukentėjusiųjų parodymais. Jais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo K. S. veiksmų vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Nukentėjusioji A. D. parodė, kad konflikto priežastimi buvo BMW automobiliu atvažiavusio nuteistojo K. S. aktyvūs veiksmai. Jis priėjo prie A. D. automobilio bagažinės ir pradėjo įtartinai elgtis prie jos automobilyje įmontuotos garso aparatūros. Ji, siekdama užkirsti tam kelią, uždarė automobilio bagažinę. Nuteistasis vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi, įžeidinėjo A. D. . Vengdama konflikto ji bandė savo automobiliu išvažiuoti iš tos vietos, tačiau K. S. spyrė koja jai į veidą, dėl ko ji pargriuvo, taip pat jai neleido važiuoti automobiliu, sugriebdamas jos kaklą per atidarytą automobilio langą ir pan. (t. 1, b. l. 47-48).
Šiuos nukentėjusiosios A. D. parodymus patvirtino liudytojai O. Š. ir J. G. . Jie matė kilusio konflikto priežastis, aiškiai galėjo įvardyti konflikto iniciatorių. Jie taip pat patvirtino, kad konfliktas buvo akivaizdus. Tokią susidariusią padėtį lėmė ir tai, kad su nuteistuoju buvo dar keli vaikinai, todėl pagrįstai manyta, kad tai kėlė grėsmę ne tik A. D. automobiliui, bet ir pačiai A. D. , todėl pastarieji bandė jai pagelbėti, bėgo kviestis pagalbos. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Jų parodymai nėra prieštaringi, todėl tik patvirtina apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes.
Netiesiogiai apie kilusį konfliktą ir jo kilimo priežastis tarp nukentėjusiosios A. D. ir nuteistojo K. S. parodė ir nukentėjusioji G. T. . Ji parodė, kad netoli nuo tvenkinio ji, eidama kartu su V. E. ir jo draugu (K. K. ), pamatė parbėgančią J. G. , kuri buvo išsigandusi ir verkė. Ji pasakė, kad prie tvenkinio vyksta muštynės ir reikia pagalbos. Tokius parodymus iš esmės patvirtina ir V. E. , K. K. . Jie parodė, kad K. S. vartojo necenzūrinius žodžius, kabinėjosi prie A. D. , neleido jai įlipti į savo automobilį, draskė jos rūbus, vėliau matė sumuštą jos veidą, ji taip pat jiems sakiusi, kad K. S. jai spyrė koja į veidą.
Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. T. parodymais ir dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Nors apeliantas teigia, kad G. T. jį apkaltino tik tikėdamasi sau materialinės naudos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti tokius teiginius. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. T. įvykio vietoje atsirado neatsitiktinai. Ji prie tvenkinio, kur buvo jos draugai (tarp jų ir A. D. ), atbėgo siekdama pagelbėti draugei. Automobiliu BMW atvažiavusių vaikinų (taip pat ir nuteistojo K. S. ) ji nepažinojo. Ji taip pat parodė, kad į automobilį BMW K. S. ją įsodino prievarta. Tai patvirtina ir liudytojai V. E. , K. K. (t. 1, b. l. 58-61, t. 2, b. l. 27-28). Pagrįstai darytina išvada, kad nukentėjusioji G. T. būtų lipusi į svetimą automobilį savo noru, yra neįtikinanti, todėl apelianto versija dėl šios aplinkybės atmestina.
Dėl tų pačių priežasčių atmestina ir apelianto versija, kad jis lytiškai santykiavo su G. T. abipusiu susitarimu. Tiek apylinkės teismo nustatyta, tiek apeliacinės instancijos teismo patikrinta aplinkybė, kad G. T. į automobilį buvo įsodinta prievarta, prieš jos valią, pavartojant fizinę jėgą. Nuteistasis yra fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją, todėl ji dėl nuteistojo pavartotų veiksmų ir nesugebėjo aktyviai priešintis. Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad kartu su K. S. buvo ir dar du jo pažįstami. Ta aplinkybė neabejotinai svarbi įvertinant G. T. pasipriešinimo galimybes. Ji suprato, kad neturi galimybių aktyviai priešintis. Neabejotinai ji matė ir tai, kad nuteistojo draugai nesiėmė jokių veiksmų K. S. neleistiniems veiksmams nutraukti. Tačiau įrodymų, kad su K. S. atvažiavę ir iš BMW automobilio išlipę vaikinai su K. S. būtų veikę kartu ar būtų iš anksto susitarę, byloje nėra.
Nors apeliantas neigia, kad su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji G. T. buvo įbauginta K. S. . Ji automobilyje verkė, prašėsi išleidžiama. Taip pat ji suprato, kad jokios pagalbos iš pašalinių nesulauks, todėl darytina išvada, kad dėl šių priežasčių nukentėjusios valia buvo apribota. Nors ji ir toliau siekė išvengti nusikalstamų K. S. veiksmų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sustojus automobiliui prie Makių k., prie tvenkinio, G. T. bandė pabėgti. Ji šoko į vandenį su drabužiais, tikėdamasi pabėgti nuo K. S. . Tai neabejotinai vertintina kaip priešinimosi veiksmai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusioji nei aktyviais veiksmais, nei kitaip nesipriešino ir nebandė net nutraukti tarp jų buvusių lytinių santykių, atmestini.
Nukentėjusiosios parodymus dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1383/05 (03). G. T. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai-įdrėskimai ant nugaros, stuburo bei sėdmenų, kairiosios didžiosios lūpos vidinio paviršiaus nubrozdinimas, kurie atitinka nusikaltimų padarymo laiką. Šie sužalojimai turėjo atsirasti nuo spaudimo bei dinaminio kontakto šiurkščiu paviršiumi, o kairiosios didžiosios lūpos vidinio paviršiaus nubrozdinimas padarytas buku daiktu, galėjo atsirasti lytinio akto metu nuo vyro varpos poveikio arba padarytas pirštais (t. 1, b. l. 38-39). Atitinkamai šios aplinkybės patvirtina tiek patį lytinio santykiavimo faktą, tiek iš dalies patvirtina ir prievartos naudojimą lytinio santykiavimo metu. Todėl padaryti G. T. sužalojimai galėjo atsirasti ir aktyviai priešinantis.
Liudytojas V. L. parodė, kad jis apie 10-11 val. važiuodamas automobiliu link Makių k. sutiko einančią pusnuogę G. T. , kuri buvo nusiverkusi, šlapia, išsigandusi ir virpėjo. Ji papasakojo, kas jai atsitiko. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad tokios būsenos nukentėjusioji ramiai eitų po neprievartinių, geranoriškų (kaip nurodo apeliantas) lytinių santykių. Taip pat neįtikėtina apelianto versija, kad K. S. neparvežė G. T. nuo tvenkinio ir dėl to pastaroji galėjo supykti ant K. S. .
Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad apelianto parodymai vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad kartu su K. S. nusikalstamų veikų darymo metu buvo ir jo draugai. Jie matė arba turėjo matyti, kad K. S. veiksmai yra neteisėti, tačiau ignoravo šias aplinkybes. Todėl pagrįstai jų parodymai vertintini kritiškai, nes yra neišsamūs, nekonkretizuojantys įvykio aplinkybių, vertintini kaip siekis sušvelninti nuteistojo padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą dėl G. T. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje, ir nepagrįsto jos parodymų paskelbimo. Iš bylos duomenų matyti, kad G. T. buvo ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 27-30). Šioje apklausoje taip pat dalyvavo įtariamasis K. S. ir jo gynėjas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas apklausė nukentėjusiąją vadovaudamasis BPK 184 str. reikalavimais. Apeliantas turėjo galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajai, tačiau to nepadarė. Todėl nukentėjusiosios nedalyvavimas teismo posėdyje dėl svarbios priežasties ir jos parodymų paskelbimas nelaikytini teisės į gynybą pažeidimu. Paminėtina, kad nors nukentėjusioji A. D. nedalyvavo teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jos parodymai posėdžio metu buvo paskelbti ir ištirti. Šios nukentėjusiosios parodymai buvo patikrinti kitais teisiamajame posėdyje ištirtais parodymais, todėl pagrįstai jais ir kitais byloje surinktais įrodymais buvo pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėtina, kad šios nukentėjusiosios parodymai nebuvo vienintelis įrodymas dėl apelianto padaryto viešosios tvarkos pažeidimo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiųjų nedalyvavimas turėjo neigiamos įtakos teisingo sprendimo priėmimui.
Atmestinas apelianto teiginys, kad apylinkės teismo nuosprendyje yra perrašytas kaltinamasis aktas. Apkaltinamajam nuosprendžiui surašyti yra nustatyti tam tikri procesiniai reikalavimai, kurie numatyti BPK 303-307 str. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad nuosprendis perrašytas nuo kaltinamojo, tačiau kokios procesinės normos yra pažeidžiamos, nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių procesinių normų pažeidimo, todėl mano, kad apkaltinamasis nuosprendis surašytas tinkamai, atitinka BPK 303-307 str. keliamus reikalavimus.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
K. S. yra nuteistas už penkias nusikalstamas veikas, keturios priskiriamos sunkių nusikaltimų, o viena nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3, 5 d.). Apylinkės teismas, bendrindamas bausmės pagal nusikaltimų sutaptis, neatsižvelgė į tai, kad K. S. padarytas nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d. labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms nei nusikaltimai, inkriminuoti pagal BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d.
BK 63 str. 5 d. 2 p. numatyta, kad bausmių apėmimą taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. Apylinkės teismas neteisingai bausmę, paskirtą už nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d.), subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su sunkiais nusikaltimais, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl subendrinimo taisytina, pastaroji bausmė bendrintina taikant bausmių apėmimo būdą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-04-05 nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1-2 p., bausmes pagal BK 150 str. 1 d. už seksualinį prievartavimą tvenkinyje, pagal BK 149 str. 1 d., pagal BK 150 straipsnio 1 dalį už seksualinį prievartavimą grasinant ir pagal BK 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti trejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., prie griežčiausios bausmės, subendrintos apėmimo būdu šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę pagal BK 150 str. 1 d. už seksualinį prievartavimą kitame tvenkinio krante bei nustatyti galutinę ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.