Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teisme 2018-08-23 gautas E. R. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo, kuriame nurodyta, kad ji teismo skirtą baudą sumokėjo, teisės atėmimo laikotarpiu naujų pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau nei pusė paskirto specialios teisės atėmimo termino, be to, teisė vairuoti palengvintų jai nuvykimą į darbo vietą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsikūrusi Klaipėdos rajone, taip pat ji galėtų gauti geresnius darbo pasiūlymus. Mano, kad taikytos administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti, ji gerai apmąstė savo netinkamą poelgį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir neteko galios ATPK. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Dėl paminėtų aplinkybių E. R. atžvilgiu taikytinas pažeidimo metu galiojusio ATPK 329 straipsnis.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet, atkreiptinas dėmesys, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Bylos medžiaga nustatyta, jog yra praėję daugiau nei pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo termino, E. R. teismo skirtą 868 Eur baudą sumokėjo, naujų teisės pažeidimų nepadarė, iki minėtų pažeidimų anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarė būdama blaivi, kaltę pripažino nuo pat pradžių ir dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad E. R. nuobaudos paskyrimas jau pasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus, ir yra pagrindas sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20, 329 straipsniais, Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

E. R. prašymą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nutarimu E. R. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejų metų laikotarpiui sutrumpinti iki dvejų metų penkių mėnesių.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.