Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui M. G., jos ir suinteresuoto asmens F. G. atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. K., M. G., F. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sužinojo, jog A. G. yra tėvas, kai buvo 10 – 11 metų amžiaus, kuomet jis, A. G., vieną vakarą užsuko į namus, ir motina pasakė, kad tai jo, A. K., tėvas. Nors norėjo su juo bendrauti, matytis, tačiau tėvas iniciatyvos daugiau neparodė. Vėliau sužinojo, kad tėvas yra išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), bandė gauti jo kontaktus, tačiau M. G. jų nedavė. Antrą kartą tėvą pamatė 2015 m. spalio mėn., kuomet kartu su motina jį atsitiktinai susitiko parduotuvėje. Tuomet kalbėjosi 30 – 40 min., tėvas klausė kaip sekasi mokslai, jis tada jau sirgo, parodė kakle skylę. Susitikimo metu davė savo telefono numerį, bet po to jokio bendravimo nebuvo. Trečią kartą tėvą A. G. pamatė 2016-11-10, kuomet M. G. pakviestas kartu su motina nuvyko pas jį į namus. Tėvas gulėjo ligos patale sunkiai sirgdamas, buvo sunkios būklės, labai silpnas, paprašė atleidimo, pareiškė norą palikti sklypą su dviem pastatais kaip kompensaciją už tai, kad nesirūpino. Norėjo tėvui parūpinti slaugos paslaugas, tačiau kitą dieną M. G. atsiliepusi telefonu pasakė, kad nepažįsta ir liepė daugiau neskambinti, į namus nebeįsileido, apie tėvo mirtį nepranešė. Taip pat nurodė, kad kai tapo pilnamečiu iki tėvo mirties dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, nes jam, A. K., ir taip viskas buvo aišku, be to, tuo metu buvo kiti prioritetai (mokslai, darbas).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ tėvu nurodytas „A. K.“, įrašytas motinus nurodymu. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jo biologinis tėvas yra A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001 yra išaiškinęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 56 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės. SŠK 55 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog tėvystei nustatyti teismas turi atsižvelgti į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtintų, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat į ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kitus įrodymus, patvirtinančius tėvystę. SŠK 60 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti ar paneigti tėvystę, dėl savo patikimumo ir objektyvumo yra vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų, turinčių padidintą įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė skirti DNR ekspertizę biologinės giminystės (senelio/anūko, ir/ar tetos/sūnėno) ryšiui nustatyti, tačiau suinteresuoti asmenys F. G. ir M. G. nesutiko su bet kokios ekspertizės byloje skyrimu ir atlikimu, kategoriškai atsisakė pateikti savo kraujo mėginius. Pažymėtina, kad priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas tiek spėjamo vaiko tėvo, juolab spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimus atsisakymas nuo ekspertizės atlikimo gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas tik spėjamo vaiko tėvo, kuris yra tėvystės teisinių santykių dalyvis, atžvilgiu, o tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma, nes artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004; teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006), suinteresuotų asmenų M. ir F. G. atsisakymo negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, todėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumas vertintinas remiantis kitais byloje esančiais duomenimis.

Kai tėvystės nustatymo bylose dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlikti DNR ekspertizės neįmanoma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis - šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo motinos suinteresuoto asmens N. K. paaiškinimų matyti, kad su tariamu sūnaus tėvu A. G. bendro ūkio niekada nevedė, kartu negyveno, išskyrus 1991 metais buvusius trumpus, epizodinius A. G. apsistojimus jos namuose. Taip pat suinteresuotas asmuo N. K. paaiškino, kad vaikui gimus A. G. atsisakė jam suteikti savo pavardę, nes ėmė abejoti, ar tai jo sūnus, o ir vėliau, nors kartkartėmis užeidavo, vis abejodavo ir niekaip negalėjo apsispręsti, ar tai jo vaikas. Visi byloje dalyvaujantys asmenys paaiškino ir tai, kad spėjamas vaiko tėvas A. G. pareiškėjo neauklėjo, nesirūpino jo fiziniu ir dvasišku vystymusi, išlaikymo neteikė, su juo iš esmės visai nebendravo, jokių ryšių nekūrė: pats pareiškėjas parodė, kad jis per savo gyvenimą (25 metus) tariamą tėvą matė tris kartus – kuomet buvo 10 – 11 metų amžiaus, 2015 m. spalio mėn. ir 2016-11-10. Net ir susitikus 2015 m. spalio mėn., ir A. G. jau sunkiai sergant, jis, kaip nurodė pats pareiškėjas, jokios iniciatyvus bendrauti, kurti kokius nors santykius su pareiškėju nerodė. Byloje taip pat nenustatyta, kad spėjamas vaiko tėvas A. G. būtų pripažinęs tėvystę. Tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laiko vaiko tėvu, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir pan. Tokių įrodymų byloje nėra. Nors pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo N. K. nurodė, kad A. G. pripažino pareiškėją savo sūnumi 2016-11-10, kuomet atsiprašė už tai, kad niekada nesirūpino ir kaip kompensaciją pareiškė norą palikti (padovanoti) žemės sklypą (-us), tačiau tai negali būti laikoma tėvystės pripažinimu. Pažymėtina, kad buvus tokią aplinkybę nurodo tik pareiškėjas ir jo motina, kuri, kaip ir pareiškėjas, yra tiesiogiai suinteresuota pareiškimo patenkinimu dėl jam naudingų pasekmių. Taigi iš aukščiau nurodytų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad pareiškėjo ir A. G. niekada nesiejo giminiški šeimos santykiai. Pakankamai svarbi ir ta detalė, kad pareiškėjo motina iki sūnaus pilnametystės dėl tėvystės nustatymo į teismą nesikreipė, nes, kaip teigia, nenorėjo tėvystės nustatinėti „per prievartą“, laukė, kol A. G. pats apsispręs, ar yra vaiko tėvas, o pareiškėjas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi būdamas bemaž 25 metų amžiaus ir per visą tą laiką, ir A. G. dar esant gyvam, nesirūpino tuo klausimu, pats pareiškėjas nurodė, jog jam tai nebuvo svarbu ir reikalinga, o šiuo atveju juridinę reikšmę turintį faktą siekiama nusistatyti paveldėjimo tikslu, t. y. turint turtinį interesą.

Įvertinus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad jų prašomam faktui nustatyti nepakanka, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nurodyti vardas „A.“ ir pavardė „K.“ yra nesusiję su kokiu nors realiu žmogumi ir yra išgalvota, todėl taisytina, paliekant grafoje „Duomenys apie tėvą“ tuščią eilutę. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatytinas giminystės santykių nustatymo ir paveldėjimo tikslu. Be to, tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius pakeisti gimimo akto įrašo duomenis, būtų galima kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis pareiškimo reikalavimas atmestinas kaip neteisėtas.

Pareiškimą atmetus, panaikintinos 2017-01-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 31 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 98 Eur žyminio mokesčio (2016-12-12 mokėjimo nurodymu sumokėjo 41 Eur, 2017-01-16 – 57 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui grąžintina 67 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymą, panaikinti.

Grąžinti pareiškėjui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) permokėto žyminio mokesčio dalį (2016-12-12 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, įmokėta 41 Eur, 2017-01-16 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, įmokėta 57 Eur).

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.