- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-135-81-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-81/2012
Teisėja A. Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00492-2011-5;
2012 m. vasario 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2011-05-07 iki 2011-11-07.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. dėl LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011m. gegužės 7 d. apie 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) , netoli (duomenys neskelbtini). pastato, pažymėto Nr.3, panaudojęs fizinį smurtą prieš S. A., padarydamas jam nosies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš nukentėjusiojo S. A. striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1209“ bei juodos spalvos piniginę su joje buvusiu verslo liudijimu, išduotu S. A. vardu, ir pinigais - 9,26 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo bausmę sušvelninti, nes kaltę pripažino, gailisi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuostolių nukentėjusiajam nepadaryta, posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat nuteistojo teigimu teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai nesutapo, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis darė ne vienas, nurodė bendrininką.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmetamas.
Nuteistasis neginčija nuteisimo dėl LR BK 180 str. 1d., todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis mano, kad jam paskirtoji bausmė per griežta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas nepagrįstas. Bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę M. S. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, stadiją, t.y. tai, kad padarytas apysunkis tyčinis turtinis smurtinis nusikaltimas, kuris yra baigtas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau šešis kartus teistas taip pat ir už analogiškus nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką jis padarė, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius turtinius ir smurtinius nusikaltimus, praėjus vos kelioms dienoms po bausmės atlikimo. Tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą ir tai davė pagrindą skirti nuteistajam griežtą tiek savo rūšimi tiek ir dydžiu bausmę. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis LR BK 27 str. ir 56 str. nuostatomis, M. S. laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat ir sunkinančių aplinkybių ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto
nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.
Be to, LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
M. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nepripažino smurto vartojimo fakto bei kitų aplinkybių, teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies. M. S. keitė parodymus, nebuvo nuoseklus Be to, M. S. nepripažino ir teismo pagrįstai įrodyta pripažintos faktinės aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė vienas, o ne bendrininkaudamas su kitu asmeniu. Nukentėjusysis nurodė, kad matė tik kaltinamąjį, tik su juo kalbėjosi, ėjo prie upės ir gėrė alkoholinius gėrimus, pajuto smūgį būdamas su kaltinamuoju, nurodė, kad kitą asmenį D. K. pamatė tik po įvykio. Tai iš esmės neprieštarauja D. K. parodymams, kuris nurodė, jog nematė, kaip ir kada buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, jog jis baigęs gerti alų nuėjo, o jį M. S. pasivijo. Policijos pareigūnai liudytojai A. R. ir Ž. S. davė analogiškus parodymus, jog sulaikius vaikinus, netrukus po įvykio, kaltinamasis prisipažino, kad tai jo padarytas nusikaltimas, pas jį buvo rasti nukentėjusiojo daiktai, antrasis vaikinas sakė, kad niekuo dėtas. Esant šioms aplinkybėms, vertinant liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus darytina išvada, jog nėra jokių objektyvių neginčytinų duomenų, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu būtų vartojęs ir taip daiktus pagrobęs kartu su nuteistuoju dar ir kitas asmuo. Be to, M. S. pripažino, kad jis sudavė smūgį, pripažino, kad nukentėjusysis buvo pargriuvęs ir kad jis paėmė telefoną bei piniginę. Esant šioms aplinkybėms M. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką vienasmeniškai, o ne bendrininkaudamas, bei pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Tai, kad nukentėjusiajam grąžinti pagrobti daiktai, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nepašalina nusikaltimu padarytos žalos, o nuteistojo atsiprašymas nėra pakankama aplinkybė švelninti bausmę, kuri mažesnė nei straipsnio sankcijoje nurodytas vidurkis.
LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį teisėjų kolegijos manymu šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir net nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei LR BK 180 str. 1 d. sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog M. S. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
-M. S. apeliacinį skundą atmesti;
-Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.