Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1133-340/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
2S-1133-340/2010
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05195-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
I. Š.
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1133-340/10Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05195-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.1; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų D. Kačinskienės. P. Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui I. Š. dėl sklypų sujungimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą, organizuojant žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą, duoti leidimą apjungti 0,333 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su 0,0935 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 136 skl. ir 136a skl. į vieną juridinį vienetą, turintį 1.268 hektaro faktinio ploto ir iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip suformuojant du visiškai atskirus turtinius vienetus, kiekvieną po 1.0634 ha ploto pagal pateikiamą žemės sklypų padalinimo planą, t. y. ieškovei atidalinti iš žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 500 kv.m ploto ir iš žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 134 kv.m ploto, kas sudarytų po ½ dalį, t. y. po 634 kv.m, 104 439 Lt vertės; atsakovui atidalinti iš žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 435 kv.m ir iš žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 199 kv.m, kas sudarytų po ½ dalį, t. y. po 634 kv.m, 104 439 Lt vertės; taip pat žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį priklausinį – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 172,88 bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) atidalinti atsakovui, o ieškovei teisingai kompensuoti pinigais už bendraturčiui natūra tenkančią didesnę turto dalį – ½ dalies gyvenamojo namo perleidimą atsakovui, pastarajam ieškovei išmokant piniginę kompensaciją, kuri sudarytų 118 000 Lt.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-03-26 nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui I. Š., kaip neteismingą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, ir jį kartu su priedais grąžino jį padavusiajam; išaiškino ieškovei, kad ji su šiuo ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą; grąžino ieškovei R. Š. 131 Lt žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija šios nutarties pagrindu. Teismo vertinimu, ieškinys savo prigimtimi ir galutiniu siekiamu rezultatu yra turtinio pobūdžio. Atsižvelgęs į ieškovės nurodomo atidalintino turto vertes ir būdus, teismas pripažino, jog ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tinkamą teismingumą. Apeliantės nuomone, teismas atsisakydamas priimti ieškinį, esminių argumentų nepateikė. Nurodo, jog ieškinyje iš esmės prašoma įgyvendinti CK 4.80 str. numatytas nuostatas, kurios nėra turtinio pobūdžio, o tik pakeis daikto teisinį režimą ir bendraturčių teisinį statusą, tačiau naujų turtinių pasekmių nesukurs. Nurodo, daiktas dalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Preziumuojama, kad siekiant nutraukti bendrą nuosavybės valdymą bendraturtis sutinka gauti kompensaciją, todėl kompensacija negali būti laikoma turtiniu reikalavimu, o tik CK 1.5 str. numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo įgyvendinimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio teismingumo klausimą neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nuostatas tokios kategorijos bylose.

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 str., taip pat ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 str. nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. CPK 26, 27 str. yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 str. (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 str. numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokių nors apskaičiuojamų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009).

Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo jos dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Ieškovė prašydama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu pasirinko kelis atidalijimo būdus: iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip suformuojant du visiškai atskirus turtinius vienetus; taip pat žemės sklype esantį priklausinį – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, atidalinti atsakovui, o ieškovei teisingai kompensuoti pinigais už bendraturčiui natūra tenkančią didesnę turto dalį.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus – atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Taigi tokio reikalavimo dalykas yra atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę.

Taigi, ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 str. prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Dėl to už jį mokėtinas CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatytas žyminis mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Ieškovės ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teismingas apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama 2010-03-26 nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo (atitikimo įstatymo keliamiems turinio ir formos reikalavimams) pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir R. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai D. KačinskienėP. Jaržemskis