Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas E. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė skundą ir nurodė, kad 2012-10-24 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS viršininko nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., 125 str. 750 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones du mėnesius už tai, jog 2012-10-11, apie 17.25 val., Minijos gatvėje, Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nesustojo prieš kelio ženklą Nr. 204 „STOP“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą ir vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Pažeidėjas taip pat nurodė, kad tą vakarą jis automobiliu važiavo Minijos gatve, Klaipėdoje. Jis sustojo prie pirmos pervažos, ją pervažiavo ir artėjo lėtai prie antros pervažos, kurią lėtai pervažiavo. Prie antrosios pervažos nesustojo. Šia pervaža važinėja manevriniai traukiniai, ji nėra pavojinga, jis gerai matė, kad traukinys neatvažiuoja. Mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Jis kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, padarytas ne pavojingas pažeidimas. Jo socialinė padėtis – išlaiko du nepilnamečius vaikus, prižiūri neįgalią motina, ja rūpinasi, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas atlikti darbines funkcijas, leidžia taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir neskirti papildomos bausmės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašo pakeisti priimto nutarimo dalį ir neskirti papildomos bausmės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su skundžiama Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi nesutinka dėl jam skirtos baudos dydžio, kadangi 750 Lt bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams už nesustojimą prieš geležinkelio pervažą pastatytą ženklą „STOP“, jo manymu, yra per griežta nuobauda palyginus su padarytu pažeidimu. Savo apeliacinį skundą grindžia žemiau išdėstytais argumentais.

Apeliantas akcentuoja, kad jo padarytas pažeidimas, t. y. kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas, iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. numatytų alternatyvių veikų yra mažiausiai pavojingas. Pabrėžtina, kad ta geležinkelio pervažos dalis, prieš kurią pervažiuodamas jis nesustojo yra geležinkelio atšaka-manevrinis kelias, kuriame retais atvejais stumdomi keli vagonai, t. y. toje vietoje nevyksta intensyvus traukinių eismas, o varomi vagonai aiškiai matomi iš tolo, net nesustojus. Jis kasdien per šią pervažą važiuoja mažiausiai 10 kartų per dieną, o šį vienintelį kartą nesustojo prieš ją, nes aiškiai iš tolo matė, kad pervaža tuščia. Įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį bei nuobaudos adekvatumą veikai, akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams šiuo atveju yra neproporcingai didelė nuobauda.

ATPK numato galimybę, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei nustatytas asmenybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda arba administracinės nuobaudos visai neskirti (ATPK 30¹ str.). Taigi, šis straipsnis suteikia teisę tam tikrais atvejais švelninti nuobaudą.

Toliau apeliantas nurodo, kad išanalizavus teismų praktiką galima apibendrinti, kad pagrindiniai motyvai, kurių pagrindu teismai, nagrinėdami skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, nusprendžia paskirti mažesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 2 d., t. y. atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimas. Šias aplinkybes numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., tačiau šiame straipsnyje pateiktas sąrašas nėra baigtinis, todėl ir kitokia situacija, įvertinus konkrečias aplinkybes, gali būti pripažįstama kaip lengvinanti aplinkybė.

Toliau apeliantas savo skundą grindžia tuo, kad kita grupė argumentų, kuri turėtų būti priskirta lengvinančiomis aplinkybėmis šioje situacijoje – jo socialinė padėtis. Jis turi keturis vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai ir kuriuos kas rytą veža į darželį, mokyklą. Taip pat turi neįgalią mamą su dideliais specialiais poreikiais, kuri neišeina į lauką, todėl ją ne tik beveik kasdien lanko jos namuose, bet labai dažnai veža pas gydytojus. Jeigu jam bus palikta paskirtoji nuobauda ir jis negalės vairuoti transporto priemonės du mėnesius, reiškia, negalės tinkamai rūpintis savo vaikais ir mama, t. y. mūsų visuomenės dalimi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat prašo atsižvelgti į dar vieną svarbią aplinkybę, susijusią su jo darbu ir vykdomomis pareigomis. Jis dirba UAB „BG logistics“ ekspeditoriumi, todėl automobilis yra būtina jo darbo priemonė, kadangi įformintus dokumentus krovinių gabenimui, juos turi pristatyti į tam tikrą muitinės postą, bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir kt. Į jo pareigas taip pat įeina krovinio pakrovimo stebėjimas, krovinio tikrinimas, todėl dažnai tenka važiuoti į terminalus, kuriuose sandėliuojami ir kraunami kroviniai. Netekęs teisės vairuoti gali prarasti ir darbą, o tai sukels dar didesnes neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai.

Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad jo padarytas pažeidimas sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Toje vietoje nevyksta intensyvus traukinių eismas, o varomi vagonai aiškiai matomi iš tolo, net sustojus, ir tuo metu nebuvo intensyvaus automobilių eismo, o tuo labiau minėtoje vietoje nėra pėsčiųjų perėjos, šaligatvio ir žmonių, einančių per kelią ar pervaža nebuvo, todėl žmonių gyvybei ir sveikatai jokio pavojaus nebuvo ir negalėjo būti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas E. P. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str., tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. E. P. mano, kad yra pagrindas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti – neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 2 mėnesiams, o už padarytus pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. ir 125 str. paskirti subendrintą 1 000 Lt dydžio nuobaudą, t. y. prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. P. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų – pažeidė važiavimo per geležinkelio pervažas taisykles, t. y. padarė vieną iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Juolab, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad važiuodamas per geležinkelio pervažą, pažeidžiant taisykles, jis dar naudojosi ir mobiliojo ryšio priemone.

Apygardos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai padarė vieną iš šiukščiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str., padarymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

E. P. buvo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio (750 Lt) piniginė bauda ir minimalios trukmės (2 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nustatyta, kad skirdamas administracinę nuobaudą, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS viršininkas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, Apygardos teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Byloje esanti 2012-11-13 Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad E. P. 2012-08-13 padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d. (greičio viršijimas) ir jam buvo paskirta 120 Lt dydžio bauda (b. l. 20-23). Todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2012-10-24 nutarime pagrįstai nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., b. l. 6-7). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. N-62-7374-10).

Apeliantas savo skundą grindžia aplinkybėmis, kurios yra susijusios su jo socialine padėtimi (nepilnamečiai vaikai, neįgali mama ir kt.), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Pažeidėjas taip pat akcentuoja, jog pažeidimo padarymo vietoje nevyksta intensyvus traukinių eismas, o varomi vagonai aiškiai matomi iš tolo, net sustojus, ir tuo metu nebuvo intensyvaus automobilių eismo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius laiko individualiu pažeidėjo aplinkybių vertinimu, kurie nagrinėjamu atveju negali sumažinti padaryto pažeidimo pavojingumo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1378/2007, 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Todėl apelianto nurodyti teiginiai apie tai, kad jis dirba UAB „BG logistics“ ekspeditoriumi, automobilis yra būtina jo darbo priemonė, nepripažintini svarbiomis išimtinėmis aplinkybėmis.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.