- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 1-552-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11179-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. Šiaulių r., Kuršėnai, (duomenys neskelbtini), 2013-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 40 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. ir perduotas A. B. atsakomybėn pagal laidavimą 1 m. be užstato. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė 50 val. nemokamų darbų, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - galutine 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,
Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2016 m. kovo 8 d. apie 01.30 val. Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme - viešojoje vietoje, mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikiant medicininę pagalbą kitam asmeniui, vadindamas greitosios medicinos pagalbos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, stumdė nukentėjusįjį – greitosios medicinos pagalbos vairuotoją K. B., užsimojęs kumščiu norėjo suduoti K. B., tačiau pastarajam smūgio išvengus ir susigrūmus, pakišdamas koją bandė pargriauti nukentėjusįjį K. B. ant žemės, ko pasekoje K. B. suklupo, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. B. kairės pėdos raiščių patempimą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.
E. B. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad išgertuvių metu susižalojus R. L., jis iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie ją apžiūrėjo ir pasakė, kad į ligoninę vežti nereikia. Jis supyko dėl netinkamai suteikiamos medicininės pagalbos ir pradėjo keiktis. Vairuotojas jį pradėjo raminti, tačiau jis dar labiau pradėjo koliotis. To pasėkoje, vairuotojui išlipus iš automobilio, jis pastūmė vairuotoją ir bandė jam suduoti, tačiau vairuotojas jį sugriebė už kaklo ir prirėmė prie automobilio. Tada jis pradėjo kilnoti kojas, nes norėjo vairuotoją nuo savęs nustumti. Bandė pakišti jam koją ir pargriauti ant žemės, ko pasėkoje vairuotojas neišlaikęs pusiausvyros suklupo ant žemės. Jis girdėjo kaip felčerė ir R. L. šaukė, kad jis eitų namo. Jam nuėjus namo, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis supranta, kad netinkamai elgėsi ir dėl tokio savo poelgio gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė (73-74 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis K. B. parodė, kad jo darbo metu atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnų m. Šiaulių r., Med. felčerė apžiūrinėjo pacientę R. L., o tuo metu šalia automobilio stovėjęs E. B. ėmė necenzūriniais žodžiais plūsti jo kolegę, dėl ko, jis bandė šį sudrausminti. Tada E. B. nepagarbiai kreipėsi į jį. Jam išlipus iš automobilio, kaltinamasis pradėjo jį stumdyti ir bandė suduoti kumščiu. Jis pagriebė jį už atlapų ir timptelėjo, o tuo metu E. B. spyrė jam koja į kairę koją ir jis suklupo. Jam atsistojus, E. B. vėl kibo į rūbus, tačiau prie jų pribėgo kolegė A. L. ir pacientė R. L., kurios patraukė E. B.. E. B. nuėjus į namo laiptinę, jo kolegė iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio jis kreipėsi į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas kairės čiurnos patempimas. Papildomos apklausos metu K. B. paaiškino, kad E. B. jam nespyrė tiesiogiai, bet bandė pakišti koją. Kadangi E. B. jo atsiprašė, jie susitaikė, todėl pageidauja kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (16-17, 18 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. L. ir R. L. paaiškino, analogiškai kaip ir nukentėjusysis K. B., t. y. kad E. B. elgėsi netinkamai viešoje vietoje ir smurtavo prieš K. B. (28-31, 33-34 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Šiaulių r., Kuršėnai, (duomenys neskelbtini) (4-6 b. l.).
Policijos pareigūnų A. B., D. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos įvykio aplinkybės, vieta (11 b. l.).
Asmens blaivumo testas, kuriame nurodyta, kad E. B. 2016-03-08 2.17 val. buvo nustatytas 2,78 promilių girtumas (66 b. l.).
Teismas įvertino rašytinio proceso metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo K. B. ir liudytojų A. L. bei R. L. apklausos protokoluose nurodytomis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais faktais, ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad E. B. 2016 m. kovo 8 d. apie 01.30 val. Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme - viešojoje vietoje, mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikiant medicininę pagalbą kitam asmeniui, vadindamas greitosios medicinos pagalbos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, stumdė nukentėjusįjį – greitosios medicinos pagalbos vairuotoją K. B., užsimojęs kumščiu norėjo suduoti K. B., tačiau pastarajam smūgio išvengus ir susigrūmus, pakišdamas koją bandė pargriauti nukentėjusįjį K. B. ant žemės, ko pasekoje K. B. suklupo, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. B. kairės pėdos raiščių patempimą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčiniu įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu, nukentėjusiojo K. B. stumdymu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti E. B. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-03-08 1.42 val. iki 2016-03-08 10.02 val.
Kaltinamasis E. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su prokuroro prašoma bausme (91 b. l.).
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 4 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas (39-42, 43-49 b. l. ), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už ATPK 174 str., 178 str. nurodytus teisės pažeidimus (55-b. l.), VšĮ dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pacientų registre neregistruotas (46 b. l.), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausonybės ligų kabineto įskaitoje nėra. Psichiatro pacientų registre neįrašytas (51 b. l.), yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre. Nustatytos diagnozės: 2011-07-03 – buvęs savęs žalojimas (52 b. l.), nedirbantis (53 b. l.), darbo biržoje registruotas (54 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę (BK 49 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasiadėjimas neišvykti su įpareigojimais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 42 (keturiasdešimt dviejų) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. skirti 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-03-08, 1 (vieną) parą ir laikyti, kad E. B. atliko 1 (vieną) arešto parą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jiems dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudos teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.