Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-290-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-05-27
Bylos Nr.
1A-274-290-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
Nuteistasis
M. P., T. P.
Nukentėjusysis
E. A.
Advokatai
Aušra Ručienė

Įžanginė dalis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudž. byla Nr. 1A-274-290/08Teisėjas Gerutis Varanavičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.4.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems M. P. ir T. P., jų gynėjams advokatams Aušrai Ručienei ir Tomui Kaminskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. ir T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., BK 65 str. 2 d., šią bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 50 MGL (6500 litų) bauda, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir 50 MGL (6500 litų) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiosios E. A. civilinį ieškinį, iš M. P. priteista 20000 litų nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš nuteistojo M. P. nukentėjusiajai E. A. priteista 2500 litų už advokato teisines paslaugas.

Kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. spalio 7 d., apie 1.20 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui ranka sudavus E. A. į veidą ir nubloškus ją ant žemės, koja spyrė suklupusiai nukentėjusiajai į veidą. Tokiais įžūliais, smurtiniais veiksmais, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, M. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d., o dėl chuliganiškų paskatų spirdamas nukentėjusiajai į veidą ir padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.8 p..

T. P. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. spalio 7 d., apie 1.20 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą ranka sudavė L. S. – S. į veidą. Tokiais įžūliais, smurtiniais veiksmais, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, T. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d..

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. jį išteisinti, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o E. A. pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Apelianto teigimu, jo nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal du atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius (BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d.), tuo pačiu paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nuteistasis nurodo, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė spyręs nukentėjusiajai E. A. į galvos sritį, tačiau ne į veidą, ką patvirtina ir video įrašas. Nuteistajam pateiktame pranešime apie įtarimą taip pat konstatuota, jog smūgį į veidą nukentėjusiajai sudavė kitas nenustatytas asmuo, bet ne apeliantas. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, paneigia jo kaltę dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino faktą, kad kaulai lūžo ne nuo apelianto suduoto smūgio, be to, įvykio metu pastaroji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos įvykio aplinkybių suvokimui. Apelianto nuomone, į teismo posėdį turėjo būti iškviestas teismo medicinos ekspertas, kuris būtų padėjęs išaiškinti teismui nuo kieno smūgio nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pripažindamas savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., apeliantas teigia, kad jam, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnį, nepagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, visą laiką pageidavo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą ir su ja susitaikyti, tačiau pastaroji kategoriškai atsisakė taikytis. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad jis gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales. Nuteistasis nurodo, kad teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis galėjo pripažinti ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, ruošiasi sukurti šeimą, draugė yra nėščia, šiuo metu jis vienas rūpinasi savo neįgalia motina, kurių, jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti. Atkreiptinas dėmesys, pasak nuteistojo, į tai, kad jis neteistas, administracinės nuobaudos negaliojančios, užsienio valstybės pažyma nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis mokosi, registruotas darbo biržoje.

Be to, nuteistojo teigimu, šiuo atveju pažeistas ir Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis, numatantis, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apelianto nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, jam nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, todėl jo atžvilgiu gali būti taikytinos Lietuvos Respublikos 75 straipsnio nuostatos.

Anot nuteistojo, kadangi jis nepadarė nukentėjusiajai E. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, iš jo nepagrįstai priteista pastarajai 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Be to, pačiame ieškinyje nurodyta, kad jis reiškiamas dėl nosies kaulo sulaužymo, tačiau šio sužalojimo apeliantas tvirtina nukentėjusiajai nepadaręs. Teismas, priteisdamas 20000 litų šioje dalyje nuosprendžio nepagrindė jokiais įrodymais, išskyrus pačios nukentėjusiosios aiškinimą.

Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nesutikdamas su teismo nurodytais bausmės skyrimo motyvais, apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė L. S. – S., įvykio metu buvo neteistas. Be to, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio nuostatas, nors ir pripažino, kad apeliantas įvykio metu buvo blaivus, o taip pat iš kaltinimo buvo pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė. Nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog abu nuteistieji neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, nors civilinis ieškinys apeliantui pareikštas nebuvo, taip pat nebuvo padarytas ir sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas L. S. – S., tačiau teismas kaip pagrindą skirti realią laisvės atėmimo bausmę nurodo tai, jog apeliantas nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata, nepasiūlė pagalbos gydantis.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas pačią griežčiausią bausmės rūšį, pažeidė teisingumo bei lygybės prieš įstatymą principus. Be to, neteisingai subendrino bausmes, paskirdamas jam 6500 litų baudą, nors iki nuosprendžio priėmimo jis buvo sumokėjęs dalį baudos – 2000 litų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro prašymą skundus atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini.

Nei vienas iš apeliantų neginčija kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus dėl nuteistojo M. P. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., įvertino neteisingai, padarydamas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko M. P. už minėtą nusikaltimą nuteistas nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad M. P. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems M. P. ir T. P., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmes, dėl ko nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t.1. b.l. 43-44), jai vienas iš penkių prie jos klube (duomenys neskelbtini) buvusių vaikinų smogė kumščiu į veidą, nuo ko ji trumpam prarado sąmonę. Kas jai po atsigavimo nuo pirmo smūgio sudavė antrąjį, teigė nemačiusi. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu (t.1., b.l. 43-44) pastaroji atpažino asmenį, kuris jai 2006-10-07 prie klubo (duomenys neskelbtini) įėjimo sudavė į veidą ir pagriovė ant žemės, tai yra T. P.. Tačiau, papildomos apklausos metu ( t.1., b.l. 46) gyvai pamačiusi T. P., paneigė savo minėtuosius parodymus, tvirtindama, kad atpažinimo metu asmens, kuris jai 2006-10-07 sudavė kumščiu į veidą, nebuvo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ji taip pat patvirtino, kad tarp nuteistųjų nebuvo jai smūgį į veidą sudavusio bei ant žemės pargriovusio asmens ir kad smūgis, nuo kurio ji prarado sąmonę, buvo į lūpą ir nosį. Be to, parodė, kad iš vaizdo įrašo atpažintas M. P. jai koja pataikė į kaktą, nuo ko atsirado kraujosrūva kaktos dešinėje pusėje. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir pats nuteistasis M. P., kuris pripažino eidamas atbulomis vieną kartą įspyręs pastarajai į veidą.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. A. galimai 2006-10-07 padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo, nosies lūžio, muštinių žaizdų apatinėje lūpoje jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Specialistė apklausos metu į jai užduotą klausimą pateikė prieštaringą nukentėjusiosios parodymams atsakymą, tai yra, kad šioje konkrečioje situacijoje sužalojimo vertinimas kiekvieno atskirai yra netikslingas, kadangi lengvas smegenų sukrėtimas galėjo įvykti tiek nuo trauminio poveikio į nosies – lūpų sritį, tiek nuo trauminio poveikio į kaktos dešinę pusę, tiek šiems poveikiams sumuojantis. Kaip prieštaringas įvardintinas specialistės atsakymas dėl to, kad, kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji E. A. parodė, jog ji sąmonę prarado nuo suduoto smūgio į lūpą bei nosį, o nuo M. P. jai į kaktą suduoto smūgio ji sąmonės praradusi ar pajutusi kitus ryškius sveikatos sutrikimus nebuvo. Kadangi byloje nenustatyta, kieno veiksmais nukentėjusiajai E. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o M. P. kaltę dėl šio nusikaltimo patvirtinančių įrodymų nėra, jis išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Įvertinusi visas bylas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam M. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta. Nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad nėra pagrindo manyti, jog abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina jų parodymai teisiamajame posėdyje, kuriuos gynėjai pavadino prisipažinimu nusikaltus ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes jie dalį įvykio aplinkybių pripažino tik priremti neginčijamų įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis M. P. neneigė spyręs koja nukentėjusiajai E. A. į veidą, tačiau tvirtino, jog tai pasielgė būdamas įsižeidęs, o ne siekdamas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį, kadangi niekas sutrikdyta nebuvo. Tokį nuteistojo aiškinimą kolegija vertina kaip nusikalstamų veiksmų teisinių pasekmių nesuvokimą, tai yra nesugebėjimą teisiškai įvertinti, jog būtent spyris koja nukentėjusiajai pramogų klube sukėlė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pasekmes, už kurį jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kolegija, įvertinusi šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat tai, kad byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. P. yra jauno amžiaus, nors ir anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracinės nuobaudos negaliojančios, mokosi, užsiregistravęs darbo biržoje, be to, apelianto teigimu, draugė yra nėščia, jis rūpinasi neįgalia savo motina, daro išvadą, kad skirti griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą pagrindo nėra. Bausmės tikslai bus pasiekti M. P. paskyrus kitą švelnesnę alternatyvią bausmę – baudą, jos dydį nustatant įstatymo sankcijos ribose.

Pagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog iš pastarojo nepagrįstai nukentėjusiosios E. A. naudai priteista 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad nuo M. P. koja suduoto smūgio pastarajai dešinio smilkinkaulio srityje buvo atsiradusi kraujosruva. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti neturtinės žalos atlyginimą, numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenumato, kokiu dydžiu turi būti įvertinta neturtinė žala, atsiradusi dėl vienokios ar kitokios rūšies nusikaltimo padarymo, tačiau nurodo, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, jog dėl M. P. padaryto sužalojimo kaktoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumų, sumažėjo jos bendravimo galimybės, todėl neturtinė žala jai turi būti atlyginta proporcingai jos visų padarytų sužalojimų kiekiui.

Kolegija daro išvadą, jog nuteistajam T. P. paskirtoji bausmė taip pat yra aiškiai per griežta. Nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai, tai yra, kad nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies tik priremtas neginčijamų įrodymų, nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginti nepasiūlė, net nesidomėjo jos sveikata ir nepasiūlė pagalbos gydantis, yra neteisingi. Visų pirma, nuteistasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme prisipažino sudavęs nukentėjusiajai L. S. – S. per ausį, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, ką kolegija pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Antra, nukentėjusiajai L. S. – S. jokia žala dėl minėto sužalojimo padaryta nebuvo, ji į medicinos įstaigą netgi nesikreipė, joje nesigydė. Vien dėl to, kad nuteistasis T. P. anksčiau buvo teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (nuobaudos negaliojančios), 2006-09-07 buvo oficialiai perspėtas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, padarė tyčinį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pastarajam nepagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti T. P. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę alternatyvią bausmę – baudą, jos dydį nustatant įstatymo sankcijos ribose.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., panaikinti ir priimti naują nuosprendį – M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam M. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti 50 MGL (6500 litų) dydžio baudą.

Nuteistajam T. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti 50 MGL (6500 litų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 50 MGL (6500 litų) bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (9100 litų) dydžio baudą.

Priteisti iš nuteistojo M. P. nukentėjusiajai E. A. 5000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Jonas FurmanavičiusAlgirdas Jaliniauskas