Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A. smurtaudamas nežymiai sužalojo sutuoktinę D. A., o būtent:

2025 m. kovo 30 d. apie 14³⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis nukentėjusiajai D. A. už kaklo ir ją smaugė, parvertė ant žemės, tampė už plaukų, ne mažiau du kartus ranka sudavė į nugaros sritį, kumščiu sudavė vieną kartą į dešinę koją, vieną kartą kumščiu sudavė į kairę ranką, ne mažiau du kartus kumščiu sudavė į kairę koją, delnu vieną kartą sudavė į veido sritį ir padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairio kelio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) D. A. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. kovo 31 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kaltės nepripažįsta.

Kaltinamojo (įtariamojo) D. A. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. gegužės 15 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kaltės nepripažįsta. Pasak kaltinamojo (įtariamojo), D. A. yra jo sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) m. Turi bendrą mažametį vaiką. Gyveno sutuoktinei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Su D. (A.) nuolat negyveno. Jis būdavo tai pas tėvus, tai pas D. Judviejų santykiai nebuvo blogi.

Kaltinamasis (įtariamasis) 2025 m. kovo 28 d. ar 29 d. atvyko pas D. į svečius ir liko nakvoti. Konfliktų nebuvo. Atsikėlus 2025 m. gegužės (turėtų būti kovo) 30 d. rytą taip pat viskas buvo gerai. Sutuoktinė per televizorių žiūrėjo rankinio varžybas. Bežiūrėdami varžybas apie 12³⁰ val. pradėjo konfliktuoti dėl buitinių dalykų. Jis buvo blaivus. Išėjo konfliktuoti į kitą kambarį, kad vaikas negirdėtų. Jis norėjo išeiti iš namų, tačiau D. atsistojo prie durų ir garsiai šaukė: „Ką čia darai?“, jį stumdė. Bandė su ranka patraukti D. nuo durų, nes norėjo išeiti. Neprisimena, kada išėjo, bet 15⁰⁰ val. buvo Rėkyvoje. Per konfliktą D. verkė, tačiau ne dėl jo kažkokių (fizinių) veiksmų. Iš D. nepaėmė jos telefono ir nebandė imti. Konflikto metu buvo įsiaudrinęs, tačiau prieš D. nesmurtavo ir ant jos kūno sužalojimų nepastebėjo. Nežino, kodėl D. sako, kad jis smurtavo prieš sutuoktinę. Mano, kad ji taip elgiasi iš pykčio. Sutinka, kad būtų atlikta akistata.

Kaltinamojo (įtariamojo) D. A. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. birželio 18 d. papildomos apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kaltę pripažįsta. Ankstesnių apklausų metu neprisipažino, nes norėjo apgalvoti savo veiksmus. Anot kaltinamojo (įtariamojo), 2025 m. kovo 30 d. tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas dėl buitinių dalykų ir jųdviejų santykių. Jis norėjo D. patraukti nuo durų, kad ji leistų jam išeiti. D. jo nepraleido, todėl sugriebė D. už kaklo ir smaugė, parvertė ant žemės, tempė už plaukų, ne mažiau du kartus trenkė į nugaros sritį, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinę koją ir vieną kartą į jos kairę ranką, ne mažiau du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė D. į kairę koją, delnu vieną kartą trenkė jai į veido sritį. Apgailestauja dėl savo veiksmų. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusiosios D. A. parodymais, kuriuose rašoma, kad su D. A. yra (duomenys neskelbtini) 2 m., prieš tai apie 4 m. gyveno nesusituokę. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Abu sutarė gerai ir rimtesnių konfliktų nekildavo, tačiau praeitais metais (2024 m.) konflikto metu D. (A.) ją pastūmė. Tą kartą fizinio skausmo ji nepatyrė ir policijos pareigūnų nekvietė. Vėliau sutuoktinis išsikraustė iš namų ir jie kartu nebegyveno. Iš anksto suderintu laiku sutuoktinis atvykdavo aplankyti sūnaus.

Nukentėjusiosios teigimu, D. 2025 m. kovo 29 d. 22⁰⁰ val. atvyko pas ją į butą. Susitikimą buvo aptarę iš anksto. Tą vakarą D. liko nakvoti. Jis miegojo su sūnumi miegamojo kambaryje. Nukentėjusioji, nubudusi apie 10⁰⁰ val., apie pora valandų praleido su sūnumi. Tuo metu D. miegojo miegamajame kambaryje. Nukentėjusioji apie 11³⁰ val. užmigo ir pabudo apie 12⁰⁰ val., nes ketino trise vykti žiūrėti rankinio varžybų. Ruošiantis į varžybas tarp nukentėjusiosios ir D. kilo konfliktas, nes D. artimai bendravo su vieno iš rankinio komandos nario sutuoktine Nukentėjusiosios manymu, tai neetiška. Dėl konflikto nenuvyko gyvai žiūrėti varžybų, todėl liko namie stebėti rungtynes per telefoną. Varžybas stebėjo miegamojo kambaryje sėdėdami vienas šalia kito. Žiūrėdami varžybas, telefono ekrane pamatė žaidžiantį asmenį, su kurio sutuoktine bendrauja D. Ji D. paklausė, ar jis dėl to vilkino jų išvykimą į varžybas, nes bijojo, kad ji neinformuotų jo komandos nario apie jo (D.) artimus santykius su jo komandos nario sutuoktine. D. atsakė, kad ji neišdrįs to padaryti. Nukentėjusioji atsakė, kad viskas įmanoma. Tuomet D. bandė atimti jos telefoną, kurį laikė rankose ir kartu žiūrėjo rankinio varžybų transliaciją. Nenorėdama D. atiduoti telefono, ji krūtine krito ant lovos po savimi pasikišdama telefoną. D., negalėdamas atimti iš jos telefono, griebė už kaklo ir smaugė. Nustūmusi. D. nuo savęs ir išsivadavusi, pabėgo į svetainę. D. atsekė paskui ir bandė atimti telefoną. Nepajėgęs to padaryti, D. parvertė ją ant žemės bei tampė už plaukų. Išgirdęs triukšmą, į svetainę atėjo sūnus. Nukentėjusioji paprašė D. nustoti mušti. D. pamatęs sūnų paleido ją ir nuėjo prie sūnaus jį ramindamas. Nukentėjusioji parašė D. motinai I. A. žinutę, kad jos sūnus prieš ją smurtauja ir ji jo bijo. D. įkalbino sūnų grįžti atgal į miegamąjį. Sūnui išėjus iš svetainės, D., artėjo prie jos vartodamas necenzūrinę leksiką. Ji išsigandusi bėgo į kitą kambario pusę, tačiau, jai bėgant, D. smogė ranka į nugarą ne mažiau kaip du kartus. Pajutusi smūgius į nugarą, ji atsisėdo ant lovos ir susigūžė į kamuoliuką iš skausmo bei baimės. Jai gulint lovoje, D. kumščiu sudavė vieną kartą į dešinę koją bei vieną kartą į kairę ranką. Išgirdęs triukšmą, į svetainę grįžo sūnus. Sūnus klausė, kodėl ji verkia. Verkdama nukentėjusioji paprašė sūnaus paskambintį į policiją, nes jis turėjo telefoną. Išgirdęs jos žodžius, D. artėjo prie sūnaus sakydamas, kad mama juokauja, ir ketino atimti iš sūnaus telefoną. Sūnus nedavė savo telefono. D. ją paleido. Nukentėjusioji įjungė telefone vaizdo kamerą, padėjo telefoną ant stalo bei išbėgo į miegamąjį kambarį. Paskui ją atbėgo D. Ji perspėjo jį, kad pradės šaukti taip, jog kaimynai iškvies policiją. Jai stovinį, D. smogė kumščiu ne mažiau kaip du kartus į kairę koją. Prisimena, kad labai šaukėsi pagalbos. Norėjo, kad D. atsipeikėtų ir nebemuštų. Ketindamas ją užčiaupti, D. ranka uždengė jai burną, tačiau ji išsivadavo nuo jo rankos. Matydamas, kad negali nutildyti, D. smogė delnu nukentėjusiajai į kairį žandą. Viso mušimo metu ji nenustojo rėkusi. D., išgirdęs, kad laiptinėje darinėjamos durys, išsigando ir paleido ją bei pasišalino iš buto. Nuo. D. smūgių jai atsirado „mėlynės“ ant kairės rankos.

Nukentėjusioji paskambino D. mamai ir pasakė apie smurtą prieš ją, taip pat nurodė, kad informuos policiją. D. mama prašė jos nusiraminti ir teigė, kad už 5 minučių atvyks. Nukentėjusioji atsisakė D. mamos pagalbos. Tada paskambino savo pažįstamam patarimo. Jis jai pasakė, kad ji turi kreiptis į policiją. Dar paskambino draugei J. B. ir paprašė pas ją atvykti. Draugė pas ją atvyko per 40 minučių. Nukentėjusioji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir informavo apie įvykį. Skausmą 10 balų sistemoje vertina 7 balais. Tą pačia dieną su medikais nuvyko į ligoninę. Po medikų apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Pas ekspertus taip pat nuvyko.

Įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėse.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausiasis patrulis V. M. 2025 m. kovo 30 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“.

Asmens apžiūros 2025 m. kovo 30 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios apžiūra. Ant kairės rankos matyti 10 x 70 mm paraudimas. Daugiau sužalojimų nesimato.

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. kovo 30 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas K. J. 2025 m. kovo 31 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl pranešimo iš ligoninės“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. specialisto išvada Nr. G 385/2025(04) nurodyta, kad D. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių metu kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Savanoriškų daiktų, dokumentų 2025 m. balandžio 4 d. pateikimo protokole teigiama, kad nukentėjusioji pateikė vaizdo įrašą IMG_8532.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 10-14 d. protokole su foto lentelėmis aprašyta nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo IMG_8532 apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 11 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 14 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į BPC, apžiūra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, smurtavus prieš sutuoktinę, ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Iš kaltinimo kaip perteklinė šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis, be kita ko, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, nes nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą. Kitaip tariant, neįmanoma tam tikru mastu sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu nesukelti fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 45 parų areštą sumažinti trečdaliu iki 30 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1, 6-8 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesius ir skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. kovo 30 d. iki 2025 m. kovo 31 d. (2 paras). D. A. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikinti.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. liepos 4 d. iki šiol vykdo individualią veiklą bei nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. rugsėjo 8 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nesegėjo saugos diržo. Baudą sumokėjo. Nuobauda nebegalioja. 2017 m. balandžio 28 d. teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį; 2024 m. rugpjūčio 26 d. – BK 259 straipsnio 2 dalį, bet baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia (BK 97 str. 1 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Ankstesniu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo skirtos atitinkamai laisvės atėmimo bausmė ir areštas, vykdymą atidedant, tačiau jos kaltinamojo nesudrausmino.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą (primityvus), trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas didesnį už minimalų (BK 49 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, areštas mažinamas vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nuo 2025 m. kovo 30 d. 19⁵⁸ val. iki 2025 m. kovo d. 31 d. 16³⁰ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 65-66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktą arešto bausmę ir laikoma, kad jis atliko 1 arešto parą.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos motyvus, teismas nemato galimybių pasiekti bausmės tikslus be realaus arešto bausmės atlikimo.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės, išskyrus arešto laiką, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyta nuo 2025 m. kovo 31 d. iki 2025 m. birželio 30 d., todėl nebegalioja.

V. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopija, nukentėjusiajai skambinant į BPC Klaipėdos skyrių, policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas, nukentėjusiosios pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 36 parų areštą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 36 parų areštą sumažinti trečdaliu iki 24 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį D. A. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), jį prilyginant vienai arešto parai.

Išaiškinti D. A., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., telefono Nr. +370-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo D. A. atvykimo į arešto atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu to prireiktų.

Skirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (išskyrus arešto laiką), dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti D. A., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopiją, nukentėjusiajai skambinant į BPC Klaipėdos skyrių, policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, nukentėjusiosios pateiktą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti D. A., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.