Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 6 d., apie 22.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia stumdamas durimis trenkė į veidą savo šeimos narei– motinai B. M., bei, sugriebęs rankomis už pečių, ją pastūmė į sieną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su motina B. M.. 2024-07-06 pas draugą vartojo alkoholį, o vakare grįžo namo. Teigia, kad tarp jo ir motinos B. M. galėjo apie 22.40 val. namuose kilti konfliktas, tačiau nieko konkrečiai neatsimena. Pripažįsta, kad galėjo stumdamas kambario duris trenkti su jomis savo motinai į veidą, o po to ją sugriebęs už pečių stumti sieną. Pasak jo, jis sukėlė fizinį skausmą savo motinai dėl neblaivumo, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-07-06 22.49 val. gautas N. R. pranešimas telefonu: „Prieš 5 min namuose tėvas močiutę trenkė į sieną, sutrenkė galvą, nosį. Tėvas dabar išėjo į kitą kambarį. Močiutei 67 m. galimai sulaužyta nosis, nekraujuoja, sąmoninga, kvėpuoja“.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo- B. M., kuriai nustatyti sužalojimai: nosies sumušimas, galvos skausmas; smurtavęs asmuo- A. R.. Nurodyta, kad anksčiau buvo gauta pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, A. R. ir anksčiau buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvyko minėtu adresu. Namuose rasta nukentėjusioji B. M. gim. (duomenys neskelbtini) m., blaivi, kuri nurodė, kad jos neblaivus sūnus naudojo prieš ją fizinį smurtą, ir sukėlė jai fizinį skausmą. Iš B. M. buvo priimtas pareiškimas, išduota užduotis atlikti objektų tyrimą. Namuose taip pat buvo neblaivus, agresyvus B. M. sūnus A. R. gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 3,36 promilių girtumas. A. R. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno AVPK areštinę.

B. M. pareiškime nurodyta, kad 2024-07-06, apie 22.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus A. R. tyčia durimis trenkė pataikydamas jai į veidą, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą nosyje, bei priėjęs sugriebė ją rankomis už pečių ir stipriai stūmė į kambario sieną, dėl ko ji galva trenkėsi į sieną ir juto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įstatymo nustatyta tvarka nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Nukentėjusioji B. M. parodė, kad jos sūnus A. R. gyvena su ja, jis niekur nedirba, nuolatos vartoja alkoholį, namuose kelia konfliktus ir triukšmus, dėl ko yra ne vieną kartą kvietusi policiją, ir jam buvo skirti smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderiai. 2024-07-06, apie 22.30 val., jai grįžus į namus, kur buvo A.. Jis elgėsi agresyviai, trankė daiktus, mėtė maistą, nuplėšė virtuvines užuolaidas. Ji ėjo į savo kambarį, norėjo užsidaryti duris, tačiau pribėgo sūnus ir stipriai stūmė duris, ir jai pataikė tiesiai į veidą ir nosį. Dėl stipraus fizinio skausmo ji susiėmė už veido, jai aptemo akyse, nuo veido nukrito nešiojami akiniai, pradėjo labai verkti, labai išsigando. Tada įėjęs į kambarį A. tyčia sugriebė abejomis rankomis ją už pečių ir stipriai stūmė į sieną, dėl ko ji trenkėsi nugara ir galva į sieną. Juto stiprų skausmą galvoje, kakle ir nugaroje. Tuomet A. išėjo, o ji užsidarė savo kambaryje. Netrukus atėjo jos anūkas N. R. ir pamatęs ją tokios būsenos, iškvietė policiją. Įvykio metu jos anūko namuose nebuvo. Teigia, kad sūnaus bijo, nes ne pirmą kartą yra skriaudžiama.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta moteris- B. M.. Ant moters veido, nosies matomas paraudimas, patinimas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad B. M. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2024-07-06 23.56 val. A. R. nustatytas 3,36 promilių girtumas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl smurtavimo nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Tai yra A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 6 d., apie 22.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia stumdamas durimis trenkė į veidą savo šeimos narei– motinai B. M., bei, sugriebęs rankomis už pečių, ją pastūmė į sieną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, Psichikos sveikatos grupėje, Priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 punkte: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, bei draudimą numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo motiną, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje - palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. R. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 6 d. 23.40 val. iki 2024 m. liepos 7 d. 11.47 val. (vieną dieną, 1:2).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.