- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-131-593/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. priimto nutarimo Nr. 93-293 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
1.3. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.4. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-293 nutarta netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė išimtinai teigiamai – vienuolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, dėl ko aštuonis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, nuteistasis anksčiau buvo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau švelnus baudžiamumas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Taip pat išlieka svarbūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, o jo neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas jau yra baigtas ir paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. S. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat labai sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau, kaip teisingai pažymėta Komisijos nutarime, tai įtakos jo elgesiui neturėjo – jis ir vėl nusikalto. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl aplinkybė, jog R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis, net ir gerai žinodamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti nustatytiems ribojimams bei reikalavimams. Pažymėta ir tai, kad R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 18 balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. S. elgesio korekcija.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti bei įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad analizuojant jo charakteristiką buvo įvertinti du visiškai skirtingi jo gyvenimo etapai – iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (apimant ir 2 – 3 metus bausmės atlikimo pradžios) bei pastarieji 4–5 metai, kurių metu jis sugebėjo radikaliai pakeisti savo pasaulėžiūrą, perkainoti gyvenimo vertybes. Savo praeities jis pakeisti negali, tačiau dabartinį savo elgesį koreguoja pozityvia linkme, ką patvirtina nuo 42 iki 38 balų pagal OASys metodiką sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigti, kad jo daroma pažanga nepakankama – nėra pagrįsta, nes šiuo metu jis priklauso žemos pakartotino nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei.
5.2. Nuteistojo nuomone, itin nepriekaištingo elgesio reikalavimas lygtinio paleidimo taikymui yra perteklinis ir nereglamentuotas jokiu įstatymu, todėl apylinkės teismas šį kriterijų nurodė nepagrįstai. Be to, šio kriterijaus reikalavimas neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmę atlieka ne tik lengvojoje grupėje, bet ir lengvo režimo sektoriuje, į kurį priskiriami atlikti bausmę tik labai gerai besielgiantys nuteistieji. Šiuo metu jis jau yra atlikęs aštuonis metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas yra labai ilgas laiko tarpas, tapęs jam skaudžia pamoka ateičiai. Skundo autorius teigia, jog būdamas laisvėje, jis dirbs, puoselės ryšius su šeima bei visuomene ir laikysis visų teismo jam paskirtų lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę šis asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Nuteistasis skunde prašo nevertinti jo praeities, o atsižvelgti į pastaruosius 4–5 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus rodomą pavyzdingą elgesį. Tačiau toks selektyvus asmens elgesio vertinimas nėra galimas, teisėjų kolegija analizuoja R. S. elgesį viso bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgia į jo elgesį iki bausmės atlikimo, nes ši informacija padeda identifikuoti nuteistojo problemines sritis, t. y. tai, ką jis privalo keisti bei koreguoti. Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, pagrįstai pažymėjo, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, šiuo metu jis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieką už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą. R. S. padarytų nusikaltimų spektras yra pakankamai platus – plėšimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kontrabanda, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, sukčiavimas – kas rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, t. y. yra pažeidžiami vis labiau įstatymo saugomi gėriai bei vertybės. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, jog nauja nusikalstama veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu. Vadinasi, teismas R. S. anksčiau jau buvo parodęs pasitikėjimą, tačiau nuteistasis nesugebėjo įrodyti, jog geba savo gyvenimo tikslų siekti nenusikalsdamas.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. vasario 14 d., t. y. jau kiek daugiau nei aštuonerius metus, tačiau pagrindo išvadai, kad jo elgesys esmingai pasikeitė teigiama linkme, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. vis dar pilnai nepripažįsta savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, kaltę tik iš dalies jis pripažino ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, savo neteisėtų poelgių vertinimo bei analizavimo aspektu nuteistasis nepadarė jokios pažangos. Kritiškumo savo elgesiui stoka neleidžia spręsti, kad jis iš tiesų yra pasiryžęs nebenusikalsti ir pragyvenimui užsidirbti vien sąžiningai dirbdamas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis R. S. nesilaiko pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, iš viso užfiksuota vienuolika pažeidimų, dėl kurių padarymo tris kartus buvo apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje ir aštuonis kartus taikytos įvairios drausminės nuobaudos. Nors R. S. mano, jog paskutiniuosius 4-5 metus elgiasi išimtinai pozityviai, tačiau minėtu laikotarpiu yra padaryti penki drausmės pažeidimai, dėl kurių skirtos dvi drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda gauta 2019 m. kovo 15 d., ji panaikinta prieš terminą 2019 m. rugsėjo 20 d. Tačiau ankstesnis nuobaudos panaikinimas neskatino ir toliau gerai elgtis, nes įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas buvo fiksuotas ir 2020 m. sausio 16 d. bei 2020 m. birželio 26 d. Nors dėl šių poelgių nuobaudos nebuvo paskirtos, tačiau akivaizdu, jog tinkamai atlikti paskirtą bausmę nuteistajam yra sudėtingas uždavinys.
9. Nors R. S. nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau 2014 m. gruodžio 30 d. jis pusei metų buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Taigi, jo elgesio korekcija nėra laipsniškai gerėjanti. Pateiktoji medžiaga liudija, kad R. S. tam tikru laikotarpiu elgiasi pavyzdingai, paskui atsipalaiduoja ir elgiasi pagal jam vienam priimtinas taisykles, po to vėl bando reabilituotis. Šie duomenys patvirtina, kad ilgesnį laikotarpį išlaikyti teigiamą elgesį nuteistajam nepavyksta, todėl aplinkybė, kad šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis vertinama visų duomenų kontekste, nesuteikiant jai išskirtinės reikšmės.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo sėkmingai probacijai gali trukdyti piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nors R. S. teigia yra bandęs narkotinių medžiagų, tačiau priklausomybę neigia. Vis dėlto, jo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su tikslu platinti šias medžiagas, be to, pataisos įstaigoje 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Taigi, nuteistasis nėra nuoširdus teigdamas, kad neturi potraukio psichiką veikiančioms medžiagoms. Pažymėtina ir tai, kad jis nėra bandęs spręsti šios problemos lankydamas savipagalbos grupę, įvairias programas, skirtas kovai su narkotinių medžiagų vartojimu ir pan. Tik 2018 m. pabaigoje (artėjant lygtinio paleidimo galimam taikymui) R. S. buvo perkeltas į Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos centrą, tačiau jau po kelių mėnesių – 2019 m. vasario 6 d. jis parašė prašymą būti perkeltam į darbo būrį. Taigi, nuteistojo požiūris į narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą nėra pakankamai atsakingas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja. Jis turi konkrečių ateities planų, tačiau nenumato žingsnių, kaip tuos planus įgyvendins.
11. Skundą nagrinėjanti kolegija įvertina ir tai, kad galimo lygtinio paleidimo atveju R. S. planuoja sugrįžti gyventi tuo pačiu adresu, kur gyveno ir iki suėmimo. Tačiau būtent šioje aplinkoje jis kartu su bendrininkais įvykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog tėvai nuteistajam nėra apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo, o tvirtų šeiminių ryšių R. S. nėra sukūręs, t. y. jis nėra vedęs, neturi vaikų.
12. Nuteistojo reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepatvirtina ir žema rizikos vertinimo taškų suma – 38 balai pagal OASys metodiką. Nuo praėjusio vertinimo ši rizika sumažėjo keturiais balais, tačiau dinaminių (dar galimų koreguoti) svertinių taškų suma yra gana didelė – 18 balų. Be to, R. S. nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, neapgalvotas elgesys); nuostatos. Nors dalis šių veiksnių yra statiniai, tačiau kitą dalį nuteistasis dar gali koreguoti aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nėra išskirtas nė vienas nuo pakartotinio nusikalstamumo apsaugantis veiksnys. Toks kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykis (4:0) liudija, kad R. S. nėra linkęs apsvarstyti kitų nuomonių bei požiūrių, kas jam trukdo renkantis su įstatymais neprasilenkiančius veikimo būdus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad deramo elgesio įgūdžių stoką nuteistajam tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose užimtumo programose, įskaitant individualius užsiėmimus su psichologu. Dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje palengvintų jo integraciją į visuomenę, mažintų socialinę atskirtį bei didintų savirealizacijos galimybes.
13. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepažeidžiantį nei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo taikymo, nei BVK nuostatų, todėl jo naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. R. S. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui. Todėl R. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.