Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-783-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
2A-783-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08829-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
City service
Atsakovas
V. B.
Trečiasis asmuo
H. P.
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-783-413/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08829-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 99.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „City Service“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12534-214/ 2013 pagal ieškovės AB „City Service“ ieškinį atsakovui V. B., trečiasis asmuo H. P., dėl atlygintinų paslaugų teikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „City Service“ 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-7 pagrindu buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, kuri teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas minėto namo gyventojams. A. V. B. – buvęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš netinkamo atsakovo H. P. 39,90 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminį mokestį, 3 Lt už nekilnojamojo turto duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 5,80 Lt už dvi gyventojų registro tarnybos duomenų paieškas duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 181,50 Lt už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį. Nurodė, jog atsakovas yra skolingas ieškovei už butui suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d.

Atsiliepimas

H. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašydamas jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu, per kurį susidarė įsiskolinimas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. B.. Kadangi butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis (H. P.) įsigijo tik 2011 m. kovo 1 d., todėl pareiga mokėti mokesčius už nuosavybės išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu jam nebuvo atsiradusi, tinkamu atsakovu šioje byloje gali būti V. B..

Pateikus H. P. atsiliepimą į ieškinį, ieškovė padavė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė atsakovus ir tuos pačius reikalavimus pareiškė atsakovui V. B..

V. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti 300 Lt moralinę žalą. Nurodė, jog jis neskolingas ieškovei, ką patvirtina 2011 m. vasario 18 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties 6.3, 6.4, 6.6 punktai. Be to, iš ieškovės jis nėra gavęs jokių įspėjimų apie skolą ir reikalavimo ją sumokėti

II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei AB „City Service“ iš atsakovo V. B. 39,90 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė; priteisė trečiajam asmeniui H. P. iš ieškovės 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. B. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą H. P.. Iš ieškovės pateiktos (duomenys neskelbtini), skolų valdymo ataskaitos teismas sprendė, jog atsakovo skola 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 44,40 Lt, o 2010 m. vasario mėnesį sumokėjus 4,50 Lt, liko nesumokėta 39,90 Lt. (duomenys neskelbtini)namo bendrija įregistruota 2008 m. spalio 13 d. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo prašomos priteisti skolos pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. vasario 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktu pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti už butui suteiktas paslaugas mokesčius, kad sutarties 5.8 punktu pardavėjas (atsakovas) garantavo, kad jis nėra Daugiabučių namų savininkų bendrijos narys, teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovė, pateikdama labai mažos sumos, t. y. 39,90 Lt, ieškinį teismui, sumokėdama už jį 72 Lt žyminį mokestį, 181,50 Lt teisinės pagalbos bei kitas išlaidas, tinkamai nenustačiusi asmens, kuriam gali būti reiškiamas ieškinys, nepasinaudojusi neteismine skolos išieškojimo tvarka, nesiaiškinusi aplinkybių, dėl kurių atsakovas nesumokėjo prašomos priteisti sumos, t. y. nesant byloje įrodymų, kad būtų siuntusi atsakovui raginimus sumokėti skolą ne ginčo tvarka, nesinaudodama kitu CPK nustatytu skolos išieškojimo būdu (teikiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio atveju bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės), iš karto netinkamai pasirinko savo teisės gynimo būdą ieškinio teisenos tvarka, dėl ko, teismo nuomone, susidarė itin aukštos palyginus su ieškinio suma bylinėjimosi išlaidos, kurių priteisimas iš atsakovo neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovu nepagrįstai pirminiame ieškinyje buvo patrauktas H. P., dėl ko jis patyrė 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą, teismas sprendė, jog prašymas priteisti šias išlaidas iš ieškovės yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiojo asmens H. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72 Lt sumokėtas žyminis už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų:

1.1. Priteisdamas trečiajam asmeniui jo patirtas 200 Lt bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendime nenurodė, kodėl jos priteistinos iš ieškovės. Ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kokie sutartiniai santykiai buvo susiklostę tarp esamo (H. P.) ir buvusio (V. B.) buto savininko ir kuris iš jų yra skolingas ieškovei už suteiktas paslaugas.

1.2. Trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei apmokėjimo kvitą, tačiau šie dokumentai pasirašyti tik trečiojo asmens, tuo tarpu advokato, suteikusio paslaugas, parašo nėra nei ant vieno dokumento, taip pat nėra ir įmonės antspaudo, patvirtinančio dokumentų tikrumą.

1.3. Trečiasis asmuo nepateikė sutarties dėl teisinių paslaugų, dėl ko kyla abejonė, ar iš viso tokia sutartis buvo sudaryta.

2. Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2.1. Ieškovė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į teismą pagrįstai, ką patvirtino ir teismas, priteisdamas skolą iš atsakovo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nenustatyta, kad ieškovė buvo nesąžininga arba netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, ieškovės atstovas atvyko į visus posėdžius, bylos nevilkino, pateikė visus turimus įrodymus, siekė kuo tinkamesnio ir greitesnio bylos išnagrinėjimo, todėl teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.

2.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantė nepasinaudojo neteismine skolos išieškojimo tvarka, nes atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Be to, atsakovo skolos likutis kiekvieną mėnesį būdavo nurodytas jam pateikiamose sąskaitose, taigi apie skolą jis buvo tinkamai informuotas. Be to, apeliantės nuomone, ji neturėjo pareigos vykdyti išieškojimą neteismine tvarka, jos teisę į teisminę gynybą garantuoja Konstitucija.

2.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės, jeigu ieškovė būtų kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantės nuomone, kreipimasis į teismą tokiu būdu būtų dar labiau padidinęs bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas kategoriškai nesutiko su jam pareikštu ieškiniu. Taigi, būtų susidarę papildomos išlaidos pareiškimui dėl teismo įsakymo parengti, o vėliau, atsakovui pateikus prieštaravimu, būtų reikėję teikti ieškinį.

3.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra itin didelės, kadangi pagal 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio" 8.2. punktą maksimali suma už ieškinio parengimą sudarytų 3000 Lt. Tuo tarpu apeliantės reikalaujama suma už ieškinio parengimą sudaro tik 6,05 proc. nurodytos sumos. Be to, apeliantė galėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos į teisininkus/advokatus, kurie šias paslaugas teikia daug didesnėmis kainomis, tačiau pasirinko pigesnę teisinių paslaugų įmonę - UAB „Skolos Lt“, kurios atlygis už paruoštą ieškinį tesiekia 6,05 proc. LR Teisingumo patvirtintos maksimalios procesinio dokumento paruošimo sumos, taigi toks apeliantės sprendimas atitinka ekonomiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reguliuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės materialinį reikalavimą, atmetė jos prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir, ieškovės nuomone, nepagrįstai priteisė iš jos trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė, kreipdamasi ieškiniu į teismą, be kitų ieškinio reikalavimų prašė priteisti ir turėtas iki ieškinio padavimo bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 3 Lt dydžio išlaidas už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 5,80 Lt dydžio išlaidas už dvi gyventojų registro tarnybos duomenų paieškas duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimus ekrane bei 181,50 Lt už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas. Iš viso: 262,30 Lt.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuodamas tuo, jog esant mažai ieškinio sumai (39,90 Lt), ieškovei tinkamai nenustačius asmens, kuriam gali būti reiškiamas ieškinys, nepasinaudojus neteismine skolos išieškojimo tvarka, nesiaiškinus ne ginčo tvarka aplinkybių, dėl kurių atsakovas nesumokėjo prašomos priteisti sumos, nepasinaudojus kitu CPK nustatytu skolos išieškojimo būdu (teikiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio atveju bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės), ieškovė nuo pat pradžių netinkamai pasirinko savo teisės gynimo būdą ieškinio teisenos tvarka, dėl ko, teismo nuomone, susidarė itin didelės bylinėjimosi išlaidos. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2,3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju įstatymas nenumato išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad ji turėjo teisę laisvai pasirinkti kokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Taigi teismas, nekvestionuodamas šalies teisės jai pačiai pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, spręsdamas jos patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, kaip jau minėta, turi įvertinti šalies elgesį ir priežastis, lėmusias tokių išlaidų atsiradimą. CK 6.4 straipsnis numato, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad paduodama pirmąjį ieškinį ir nepateikdama jame nurodomam teiginiui, jog ieškovei nežinomas buvęs buto savininkas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado skola, jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, ieškovė suprato (turėjo suprasti), kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui (b. l. 5). Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad iki teismo ji būtų vykdžiusi įstatymu numatytą pareigą bendradarbiauti tiek su pirmuoju, tiek su antruoju (tinkamu) atsakovu (juos informavusi apie skolą, įspėjusi dėl skolos neapmokėjimo pasekmių ir pan.) siekdama prievolės įvykdymo iš tinkamos šalies, kas nesuderinama su ekonomiškumo principu ir ieškovės, kaip šios srities profesionalės veiklai keliamais reikalavimais (CK 6.38 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės elgesys nuo proceso pradžios buvo netinkamas, iš esmės yra pagrįsta bei teisinga ir sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ginčo atveju teismas turėjo pagrindą iš viso atleisti pralaimėjusią byloje šalį nuo išlaidų atlyginimo, kurias patyrė ieškovė ir kurios naudai buvo priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigta liko ieškovės pozicija, kad atsakovas V. B. gaudavo sąskaitas už buto administravimą, ką patvirtina ir šio atsakovo iki ginčijamo laikotarpio vykdyti mokėjimai (b. l. 16). Taigi, iki buvo įsteigta namo bendrija atsakovas žinojo (turėjo žinoti), kad ieškovei skola nėra sumokėta, todėl sudarydamas 2011 m. vasario 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, prieš tai nepasidomėjęs pas ieškovę apie skolos likutį, nepagrįstai sutartyje nurodė, jog visi mokesčiai yra sumokėti (Sutarties 5.7 punktas; b. l. 83-86). Todėl negalima tokį atsakovo elgesį pripažinti tinkamu ir visiškai atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 40 proc., priteisiant jai iš atsakovo 104,92 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis).

Pažymėtina, kad ieškovė yra pasirašiusi teisnių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Skolos LT“, kurios 5 punkte nustatytos teikiamų paslaugų kainos (b. l. 12). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė, remiantis 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis, galėjo patirti (skaičiuoti) ir didesnes bylinėjimosi išlaidas.

Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų

Vienu iš apeliacinio skundo reikalavimų apeliantė prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš jos trečiajam asmeniui H. P. priteistos 200 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad trečiasis asmuo H. P. į bylą įtraukas nepagrįstai. Šią klaidą pripažino ir pati ieškovė, prašydama netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu (b. l. 53). Ieškovei įtraukus H. P. į procesą, nepriklausomai nuo vėliau pasikeitusios jo procesinės padėties (į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų), jis įgijo visas šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis). H. P. procesinė padėtis buvo pakeista tik po to, kai būdamas byloje atsakovu jis pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 46-47). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui atsiliepimą į ieškinį surašė VšĮ „Teisinės konsultacijos“, kurį už suteiktas paslaugas 2013 m. birželio 19 d. išrašė H. P. sąskaitą Nr. TFK 0375, kurią pastarasis tą pačią dieną ir apmokėjo (b. l. 50-51). Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose ieškovė nereiškė jokių pastabų dėl minėtų finansinių dokumentų tinkamumo ir/ar jų autentiškumo, nereikalavo papildomų įrodymų, susijusių su minėtais dokumentais, nors tokią galimybę turėjo remiantis trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išreikštu reikalavimu priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 47; CPK 184 straipsnis). Duomenų, kad šie dokumentai yra suklastoti ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinio skundo argumentai apie teisinių paslaugų sutartį grindžiami spėlionėmis, nenurodant teisinės šios sutarties reikšmės teismo sprendimo (ne)teisėtumui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantė taip pat neginčija šių išlaidų dydžio, paskaičiavimo tvarkos. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys skundžiamu sprendimu pripažintas visiškai pagrįstu, o apeliaciniu skundu ginčijamos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš dalies, patenkinant ieškovės apeliacinį skundą 40 proc. apimtyje, ieškovės sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą atlygintinas taipogi iš dalies (40 proc. dydžio), priteisiant ieškovei iš atsakovo 28,80 Lt patirtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei AB „City Service“ (į. k. 123905633) iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 104,92 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 28,80 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, iš viso 133,72 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus 72 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas