- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- e1-1646-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30368-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- M. T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. T. (M. T.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo; nedirbantis, anksčiau teistas, iš jų paskutinius kartus:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimais. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi 2023 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. T. smurtaudamas, padarė savo artimajam giminaičiui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y . jis 2024 m. rugpjūčio 6 d., apie 20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį savo tėvui E. T. (E. T.) į galvos sritį, padarydamas savo artimajam giminaičiui – tėvui E. T., kraujosruvą galvos kairėje, bei kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje ausyje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis M. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. dienos metu vartojo alkoholį su savo draugu, kurio duomenų minėti nenori. Po to vakare, galimai apie 20 val. užėjo pas tėvą E. T., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Žodis po žodžio ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų, žolės pjovimo ir panašiai. Pripažįsta, kad konflikto metu paėmė tėvui už gerklės, ją paspausdamas, taip pat dešine ranka, neprisimena ar delnu, ar kumščiu, ne mažiau trijų kartų, tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena, sudavė jam į galvos sritį. Kai tėvas išėjo iš namų į lauką, jis nuėjo paskui tėvą. Matė, kad jis kažkam skambina. Lauke jis tėvą pastūmė, dėl ko šis atsitrenkė į namo langą. Supranta, kad dėl visų paminėtų veiksmų sukėlė tėvui fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Tuo konfliktas tarp jų ir pasibaigė. Jis tiesiog nuėjo į savo draugo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Šie namai nuo tėvo namų yra nutolę apie 500 metrų. Šiame draugo name gyvena vienas jau apie pusę metų, draugas jam leido čia gyventi. Po to vėlai vakare jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į areštinę. Paaiškino, kad konflikto su tėvu metu kelnių kišenėje jis turėjo statybinį peilį, jį dienos metu naudojo, dirbdamas prie namų. Jis neprisimena, ar sakė tėvui, kad atpjaus jam galvą, nes buvo neblaivus. Galimai, būdamas neblaivus, ir galėjo leptelėti tokius žodžius, bet niekada gyvenime tokių veiksmų nedarytų ir nedarė. Apklaustas papildomai M. T. nurodė, kad pripažįsta, jog būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su tėvu E. T., sudavė jam kumščiu vieną kartą į galvos sritį. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Gailisi, kad tėvui sukėlė fizinį skausmą ir pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Pirminės apklausos metu jis sakė, kad sudavė tėvui į galvos sritį ne mažiau trijų kartų, bet patikslina, kad jis suklydo, nes įvykio dieną buvo neblaivus, todėl ne viską gerai prisiminė. Jeigu jo tėvas E. T. nurodė, kad jis sudavė vieną smūgį į galvos sritį, reiškia taip ir buvo. Jo tėvas buvo blaivus. Tėvo žodžiais tiki. Sutinka dėl šios bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 129–132, 167–170).
Kaltinamojo M. T. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. T. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. jis visą dieną buvo namuose, dirbo prie technikos, ją remontavo. Apie 20 val. grįžo namo, žiūrėjo televizorių, ir pamatė kaip į jo kambarį atėjo jo sūnus M. T., kuris pradėjo su juo konfliktuoti dėl kažkokių gandų. E. T. su sūnumi nekonfliktavo, tiesiog pasakė, kad jam reikia nustoti gerti, nes išgėręs jis būna agresyvus ir toliau žiūrėjo televizorių. Po jo pasakytų žodžių sūnus suėmė jam už gerklės ir pradėjo spausti, vėliau pradėjo jį mušti į galvą. Kišenėje sūnus turėjo peilį, paėmė jį ir pasakė, kad atpjaus jam galvą. E. T. išėjo į lauką, tam kad iškviestų policiją. Tai pamatęs, jo sūnus pribėgo prie jo ir bandė atimti telefoną, bet jam nepavyko. Tuomet sūnus E. T. pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į langą. Daugiau sūnus prieš jį nesmurtavo, o po kurio laiko išėjo jam nežinoma linkme. Apklaustas papildomai E. T. nurodė, kad dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykio jis savo sūnui M. T. jokių pretenzijų neturi. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl abdukcijos nesikreipė, į jokią kitą gydymo įstaigą taip pat nesikreipė, nes tam nebuvo poreikio. Jokia žala jo sveikatai nebuvo padaryta. Civilinio ieškinio jis nereikš. Patikslina, kad konflikto metu sūnus paveiktas emocijų, buvo prisilietęs rankomis prie jo kaklo, bet jo nesmaugė ir fizinio skausmo jis nuo to nepajuto. Tada M. T. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į galvos sritį. Fizinį skausmą nuo šio smūgio jis pajautė po kurio laiko, nes iš karto buvo susijaudinęs ir neatkreipė į skausmą dėmesio. Šį fizinį skausmą jis vertina 5 balais (skalėje nuo 0 iki 10). E. T. išėjus į lauką, M. T. jį stumtelėjo, dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir atsirėmė į namo langą, bet fizinio skausmo nepajautė. Bendruoju pagalbos numeriu paskambino jo kitas sūnus M., kuris paties konflikto nematė, tik girdėjo jų žodinį konfliktą. Greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP) iškvietė atvykę policijos pareigūnai. Dar nori paaiškinti, kad konflikto metu M. T. turėjo rankose statybinį peiliuką ir juo akimirką pamosikavo, bet tai buvo tiesiog girto asmens nesąmoningi veiksmai. E. T. tų veiksmų nepriėmė kaip realų grasinimą, ar panašiai. E. T. tą dieną buvo blaivus, alkoholio jis nevartoja dėl savo sveikatos sumetimų (el. b. t. 1, b. l. 1–15, 83–86).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.32 val. E. T. sūnus M. T., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), atėjo namo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo konfliktuoti su juo, ko pasėkoje rankomis paėmė jam už gerklės ir nemažiau trijų kartų sudavė jam dešine ranka į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių E. T. pajautė fizinį skausmą (el. b. t. 1, b. l. 1–15).
Asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nepažeidžiant asmens garbės ir orumo, buvo apžiūrėta E. T. galva. Vizualiai matosi kairės ausies patinimas, kairės pusės galvos srityje sumušimas (el. b. t. 1, b. l. 42–48).
Kitų objektų apžiūros protokole, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas Viačeslav Kolomiec, apžiūrėjus 2024 m. rugpjūčio 6 d. E. T., gim. (duomenys neskelbtini), GMP kvietimo kortelę Nr. 2408208627, pateikė išvadą jog E. T. po įvykio 2024 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta kraujosruva galvos kairėje, bei kraujosruva su nubrozdinimu kairėje ausyje, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. t. 1, b. l. 75–76).
Įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), iš kelio priešais save matomas geltonos spalvos medinis vieno aukšto namas. Ant namo kabo baltos spalvos lentelė su užrašu 27. Į namą patenkama per rudos spalvos medinės duris. Praėjus jas, patenkama į namo koridorių, kuriame po kaire yra langas, įvairūs daiktai, po dešine yra rudos spalvos medinės durys. Praėjus jas, patenkama į namo virtuvę, kurioje matomi virtuviniai baldai, bei buities reikmenys, po kairę matoma įėjimo arka. Praėjus arką, patenkama į mažą kambarį, kuriame po dešine yra baltos spalvos medinės durys. Įėjus pro baltos spalvos medines duris, patenkama į miegamąjį, kuriame po dešine stovi stalas bei televizorius, po kaire stovi medinė lova. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (el. b. t. 1, b. l. 55–63).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pažymoje Nr. 3S-10262, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo E. T. gydymo žalos nepadaryta. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30368-24 civilinio ieškinio nereikš (el. b. t. 1, b. l. 91–93).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Katažinos Dadelo tarnybiniame pranešime dėl „Body“ kameros vaizdo įrašų, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-30368-24, pradėtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, patikrinus kūno kamerų registrą, vaizdo įrašų dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvykio (duomenys neskelbtini), nerasta (el. b. t. 1, b. l. 87).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties M. T. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė M. T.; asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad nukentėjusiojo kairė ausis yra patinusi ir galvos srityje matomas sumušimas; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad M. T., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, tyčia sukėlė E. T. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. T. yra kaltinamojo tėvas, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui – tėvui E. T.
Pranešus M. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 9–11). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. T. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis anksčiau teistas tarp jų ir už analogiškos veikos padarymą (el. b. t. 1, b. l. 175–186), administracine tvarka baustas vieną kartą įspėjimu (el. b. t. 1, b. l. 187–188), nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 189–191). Byloje nėra duomenų apie M. T. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. T. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 30 (trisdešimties) parų areštą. M. T. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu M. T. atlieka jam paskirtą bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria 2023 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą (el. b. t. 1, b. l. 175–186). Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. T. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, įvykdyto 2024 m. rugpjūčio 6 d., padarymo.
Esant šioms aplinkybėms šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su 2023 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pakeista į areštą, neatliktąja dalimi, kuri šiuo metu sudaro 1 mėnesį ir 13 d. Prie šios kaltinamajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedama šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos bausmės dalis ir skirtina subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam E. T. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybes, M. T. neteisėtų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, ankstesnius patraukimus baudžiamojon atsakomybėn. Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinant bausmes, prašė kaltinamajam pridėti mažesnę naujai skirtinos bausmės dalį, 14 parų arešto, nenurodydama konkretaus galutinės bausmės dydžio. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą skiriama nuo 15 iki 90 parų arešto, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.
Į M. T. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 23.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. 16.48 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (el. b. t. 1, b. l. 104–108, 133–135).
M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. T. (M. T.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. (M. T.) paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. T. (M. T.) paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, neatliktąja dalimi, pridedant prie jos šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. T. (M. T.) paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į M. T. (M. T.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 23.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. 16.48 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktiško šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. T. (M. T.) paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
M. T. (M. T.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. (duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu kaunas@kalejimai.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.