Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Z. M., Panevėžio AVMI atstovei Jolitai Zapustaitei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1971-04-15 d. Molėtuose, LR pilietis, lietuvis, gyv. Liepų g. 15-16, Molėtai, dirbantis pagal UAB „Molveta“ direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VMI OKS vyr. specialistas Z. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2011-10-01 iki 2011-11-30 jam priklausančiose žemės sklypuose, esančiose Antailgio k., Molėtų raj., leido atlikti medelių sodinimo ir apsaugos nuo žvėrių darbus dviems fiziniams asmenims, prieš tai nesudaręs darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Du asmenys vykdė Z. M. darbinius pavedimus. Su jai Z. M. buvo aptaręs būtinas darbo sutarties sąlygas: fiziniai asmenys atliks medelių sodinimo ir apsaugos nuo žvėrių darbus, Z. M. mokės 30 Lt per dieną darbo užmokestį kiekvienam. Darbo įrankius medelių sodinimui suteikdavo Z. M., į darbo vietą fizinius asmenis nuveždavo ir iš darbo vietos parveždavo Z. M. nurodytas asmuo. Fiziniai asmenys dirbo nuo 8 val. iki 17 val. su pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. Šiais veiksmais Z. M. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 41³ str. 1d.

Z. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad medelius nurodytuose sklypuose sodino pats su šeima ir jokių pašalinių asmenų nesamdė. Medeliai buvo sodinami pavasarį ir rugpjūčio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimas įrodytas administracinės teisės pažeidimo protokolu, nelegaliai dirbančių darbuotojų, Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimais, VMI patikrinimo medžiaga. Šie įrodymai tarpusavyje neprieštarauja ir patvirtina dviejų asmenų nelegalaus darbo faktą.

Liudytojas G. K. paaiškino, jog jis yra Panevėžio AVMI specialistas. 2011 m. lapkričio mėnesį buvo gautas anoniminis telefoninis skambutis. Skunde moteris skundėsi, kad dirba, bet neįdarbinta darbdavio. Jis susisiekė su pranešėja A. G. ir su kolega nuvyko pas A. G.. A. G. ir R. G. parašė paaiškinimus. Parodė tą lauką, kuriame jos dirbo. Buvo nuvykę du kartus. Vieną kartą lapkričio 18 d., kito karto nepamena. Jos detaliai neapibūdino kaip sodino. Tik sakė, kad kalė kuoliukus, tepė repelentus, dėjo tinkliukus.

Liudytojas R. L. paaiškino, jog jis yra Panevėžio AVMI specialistas. Z. M. pažįsta. Jis organizavo medelių sodinimo darbus. Samdė darbuotojus nepranešęs Sodrai. Paaiškinimus davė moteris, kuri telefonu pranešė informaciją. Jie nuvažiavo į Jaurų kaimą, paėmė paaiškinimus. Jos pasakojo kokiuose laukuose dirbo ir kokius darbus. Važiavo į laukus su A. G.. Vienas laukas buvo baigtas. Kitas laukas buvo be kuoliukų, be tinklelių. Dideli laukai suarti. Buvo šviežiai suarti laukai, padarytos vagos. Laukų apžiūros aktų nerašė, kolega bandė fotografuoti.

Liudytoja A. G. paaiškino, jog ji skambino į VMI ir rašė paaiškinimą. Ji pažįsta Z. M.. Jų kaimynė G. T. ir V. T. jos klausė ar nenori darbo. Jos vyrui irgi siūlė, bet vyras atsisakė, nes nemoka. Priėjo prie Z. M., paklausiau ar galiu dirbti. Jis sako galiu ir žadėjo mokėti 30 Lt dienai. Jai parodė ką reikės dirbti. Pradžioje reikėjo atsodinti pušeles. Dirbo su broliais Žurankovais. Buvo duotas įrankis. Mokėjo dienai 30 Lt. Tą dieną po pietų dirbo Antailgio kaime. Kažkoks vyras pjovė krūmus, o jie nešiojo šakas. Jai sumokėjo 10 Lt. Mamą jis irgi įdarbino. Jai mokėjo pinigus penktadieniais. Z. M. jai liko skolingas 90 Lt už tris dienas.

Liudytoja R. G. paaiškino, kad sužinojo, jog Z. M. siūlo legalų darbą. Paklausė ar galėtų dirbti pas jį. Jis atsakė, kas pas jį dirba kas nori. Duodavo įrankius. Z. M. parodė kaip sodinti. Vyrai darydavo duobutes, jos sodindavo. Daug visokių darbų dirbo. Sodino eglutes, berželius, ąžuoliukus. Nematė nei Z. M. žmonos, nei vaikų. Dirbo nuo spalio iki lapkričio mėnesio. Ji jam pasakė kad jis atsiskaitytų su ja ir dukra. Dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio. Paskui dirbo šeštadieniais ir sekmadieniais, nes Z. M. skubėjo iki gruodžio mėnesio. Jis jai liko skolingas už 3 dienas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad proceso metu surinkta pakankamai Z. M. kaltės įrodymų, todėl yra pagrindo padaryti išvadai, jog jis įvykdė LR ATPK 41³ str. 1d. numatytą administracinės teisės pažeidimą. Ši norma yra blanketinė. Draudžiama veika pagal ATPK 41³ straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Įstatymų leidėjo DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamas terminas „esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams“ vertinamas kaip tiesioginė nuoroda į teisės normos, esančios DK 93 straipsnyje, įtvirtintus darbo sutarties požymius. Iš bylos medžiagos matyti, jos Z. M. , A. G. ir R. G. kaip darbdavys ir darbuotojai susitarė dėl darbo sodinant medelius ir juos apsaugant nuo žvėrių. Tarp darbdavio- Z. M., ir darbuotojų A. G. ir R. G. buvo sutarta dirbti kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val. su pietų pertrauką nuo 12 val. iki 13 val., mokant į dieną po 30 Lt kiekvienai, mokėjimus atliekant kiekvienos darbo savaitės penktadieniais. Taip pat darbdavys įsipareigojo pateikti ir pateikė darbuotojams darbo įrankius ir medžių sodinukus. Apie tai, jog A. G. ir R. G. buvo priimtos į darbą Z. M. nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tai įrodo byloje esanti pažyma (b.l.21). Taigi iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, jog Z. M. leido atlikti medelių sodinimo ir apsaugos nuo žvėrių darbus A. G. ir R. G., prieš tai nesudaręs darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir jų pačių duotiems paaiškinimams (b.l.19-20). Šiuos parodymus liudytojos patvirtino teismo posėdžio metu. Taip pat juos patvirtino ir Panevėžio AVMI pareigūnai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Panevėžio AVPK pareigūnas G. K. savo darbą atliko paviršutiniškai. Byloje nėra pateikta jokių įrodimų, jog VMI pareigūnai būtų nuvykę prie sklypų, kuriuose nelegaliai dirbo A. G. ir R. G., nors teismo posėdžio metu pareigūnas R. L. paaiškino, jog sklypus jis ir pareigūnas G. K. matė ir net fotografavo. Kodėl sklypo apžiūros dokumentacija nebuvo pateikta byloje, pareigūnai neatsakė. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas su trūkumais. Protokole nurodyta, jog Z. M. leido nelegaliai dirbti dviem fiziniams asmenims, tačiau jame nenurodytos šių asmenų pavardės. Nors šis trūkumas leidžia bylą nagrinėti iš esmės (byloje galima identifikuoti nelegaliai dirbusius asmenis), tačiau teismas dėl šio trūkumo pasisako, nes pareigūnas G. K. teismui paaiškino, jog jis protokole nerašė pavardžių, nes taip nusprendė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str. 2 d., yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Nustatydami ATPK 41³ str. numatytą pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrus ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nenurodymas protokole nelegaliai dirbančių asmenų pavardžių, laikytinas protokolo trūkumu. DK 93 str. nurodyta, jog darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas... Sudarant darbo sutartį, joje nurodomi darbdavio ir darbuotojo rekvizitai. Todėl darbas nesudarius darbo sutarties ar nepranešus tinkamai SODRAi , laikytinas nelegaliu darbu ir protokole turi būti nurodyti ne tik pažeidimą padaręs asmuo, bet ir nelegaliai dirbantys konkretūs asmenys, kuriuos galima būtų identifikuoti.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sutinkamai su LR ATPK 30² str. Z. M. už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį skirtinas sankcijoje numatytas baudos vidurkis- po šešis tūkstančius penkis šimtus litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str.; 287 str. 1d. 1p., 288 str. teisėjas

nutaria:

Z. M. , pripažinti kaltu pagal LR ATPK 41³ str. 1d., ir už nelegaliai dirbančią A. G. skirti 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą; už nelegaliai dirbančią R. G. skirti 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Baudą, sumoje trylika tūkstančių litų, per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos sumokėti bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6020, o apskundus nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.).

Jeigu asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, jis turi teisę ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.